márgas niekùtis
1.tariama dovana, niekas: Ką tu ten turi? – Margą niekutį. Bd. Parnešiau tau margą niekutį. Jrb. Aš nūnai vaikam margą niekutį nupirksiu. Lš. Eikit, duosiu jums didelį margą niekutį. Kls.
2.menkniekis: Imasi dėl margo niekučio. KrvP. Geriau margas niekutis nekaip nieko. KrvP.

Dėmesio nevertas dalykas, smulkmena, menkniekis.

pasitenkinimo, džiaugsmo ir kitų jausmų reiškimas tam tikrais garsais; sin. juokimasis: Ùžkrečiantis [istèriškas] juõkas. Girdė́ti juõką. Juõkas prõ ãšaras.

komiškas pasakymas; sin. sąmojis, juokavimas: Pãsakoti juokùs. Kvai̇̃las juõkas. Nesupràsti [nepakę̃sti] juokų̃.

menkniekis, mažmožis: Tokià neláimė – ti̇̀k juokai̇̃.

1 niẽkis sm. ppr. nom. sing. (2)
1. I, Kos36 niekam vertas, neturintis reikšmės dalykas: Kas tu esi prieš mane? Niẽkis J. Žmogus be mokslo yra niekis DŽ. Ką jis šneka, tai niẽkis NdŽ.
ǁ menkniekis, mažmožis: Tai niẽkis, aš pats galiu tai pasidirbti Grž. Niẽkis, praeis sopulys Ssk.
^ Jaunam viskas niẽkis (viskas gerai, nesvarbu), senam viskas blogis Rs.
2. nesunkus, paprastas dalykas: Man niekis ten nueit, aš neprivargsiu Ob.
◊ per niẽkį bū́ti nebeturėti jokios reikšmės: Kad čia pančekas padžiautų (mirtų), tai viskas būt per niekį – ir ženatvė Pc.
niekiù léisti; Q216 niekinti, menkinti.
tùščias niẽkis tuštybė, beprasmybė: Viskas yra tuščias niekis Tat.
turė́ti už niẽkį visiškai nevertinti: Ana tave tùra už niẽkį J.

Keiktis; vartoti keiksmažodžius.

áiškus dáiktas tikrai: Aiškus daiktas, jog negerai, kad taip padarei. Kp.
anókio čià dáikto nesvarbu: Anokio čia daikto. Būta čia ko jaudintis. Trein.
baisùs dáiktas
1.labai daug: Kiek buvo žmonių – baisus daiktas. Rš. Tiek žmonių, baisus daiktas, privisimas!. Krš. Ale kiek čia darbo, baisus daiktas!. Kp.
2.siaubinga: O jie niaujasi per mielas dienas, baisus daiktas!. Gž. Baisus daiktas, kas darėsi per muštynes!. Pn.
3.labai: Daviau vaikams obuolių. Kantanti (patenkinti) – baisus daiktas!. Vj. Baisus daiktas jo puikumas!. Jnšk. Taip perpyko, kad baisus daiktelis!. An.
4.svarbu: Baisus daiktas, manai, pabaidysi tu ką!. iron.
baisùs čià dáiktas nesvarbu, paprasta: Baisus čia daiktas mėšlą pakabinti. Ap.
blõgas dáiktas nenaudėlis, neklaužada: Ale ot užsispyrimas blogo daikto: netūpė ant kiaušinių [pereklė]. Plš.
dìdelis dáiktas nesvarbu, kas čia tokio: Didelis daiktas. Nubėgs pas kaimynus. Cvir. Vietos gal rastųs, suliptų kaip nors. Kiti pastovėtų, didelis daiktas. Šein.
dìdelio dáikto
1.nesvarbu, menkniekis: Didelio daikto, kad į žandą cvaktelėjo!. Rs. Keliauja! O man tai didelio daikto, – manau sau. Sav.
2.visai lengva, paprasta: Didelio daikto išvirt košytę. Gryni niekai!. Dovyd.
dìdelis čià dáiktas nesvarbu, menkniekis: Didelis čia daiktas, kad keletą minučių pavėlavau šį rytą į darbą. Simon. Tam ir koncentracijos lageris buvo, kad kraujas iš galvos varvėtų. Varva – ir viskas. Didelis čia daiktas?. Sruog. Didelis čia daiktas, kad tu nenori!. Dkš. Didelis čia daiktas, kad nepasisekė. Kt. Gali neit; didelis čia daiktas. Apsieisime ir be tavęs. Rs.
dìdelio čià dáikto nesvarbu, menkniekis: Didelio čia daikto, jei ir kiton pusėn išsirioglintumei: dvejetas varstų daugiau prabėgti. Vaižg. Didelio čia daikto: duona ne marti, iškepsiu kitą geresnę. Kt. Didelio čia daikto, kad ans toks poniškas. Varn. Didelio čia daikto, kad jis pyksta!. Lp. Didelio čia daikto, išnešiu. – Nešk. Nešk nešk. Bub.
dur̃nas dáiktas neišmanėlis: Durnam daiktui ir šuva drigantas. Pšl. Ką gi durnam daiktui ir rodysi. Mžš.
gerù dáiktu gerai, praverčia: Kriukis yra geru daiktu: pasiremsi, šunį atsiginsi. Alk. Žiūri žmogus į šutintuvą, stebisi ir sako: tai geru daiktu toks katilas. Smn. Geru daiktu turėti tiek pinigo. Skr. Kai mama netoli, tai jau geru daiktu. Šln.
gývas dáiktas euf. kirminas: Kad sūrimas nestipras, tai vasarą atsiras gyvų daiktų mėsoj. Svn.
jáunas dáiktas jaunuolis, paauglys: Jaunas daiktas, žinai, noris pašokti. Str. Jauni daiktai, nieko nepadarysi. Klm. Kaip jaunas daiktas, jam visur garbė ir visur linksma. Kpč.
kóks čia dáiktas nesvarbu, menkniekis: Koks čia daiktas, kad išsidilginsit!. Skr.
kvaĩlas dáiktas neišmanėlis: Su kvailu daiktu tiek tegausi. Skr. Aš kvailas daiktas, kaip man sako, taip ir darau. Skr.
mažiáusias dáiktas bet kas: Jis mažiausią daiktą pats pasidaro. Alk.
meñkas dáiktas menkniekis: Menkas daiktas – nesipyksim. Srv. Iš menkų daiktų daugsyk dyvai pasidaro. Donel.
nedìdelis čià dáiktas nesvarbu, menkniekis: Galėsiva, jei norėsi, arba nueiti ant lekcijų (=į lekcijas), o ne – tai ir praleisti, nedidelis čia daiktas. Bil. Nedidelis čia daiktas, ateis kitą kartą. Jnš.
negirdė́tas dáiktas neįmanoma patikėti: Negirdėtas daiktas, kad jis būtų apsivogęs. Vvr.
paskutìnis dáiktas blogiausia: Paskutinis daiktas ubagauti. Jnš. Karvė be ragų yra paskutinis daiktas: reik pavesti, nėr ant ko lenciūgą užnerti. Trg. Tarnaut, sakau, paskutinis daiktas. Šmn.
sàvo penkìs dáiktus visą turtą, kuris pasiimamas išeinant ar išvarant: Aš savo penkis daiktus į pantį ir išeinu. Plv. Imk savo penkis daiktus ir drožk, kur patinka. Nm.
sẽnas dáiktas nusenėlis: Seni daiktai, o nori, kad būtų sveiki. Gs. Senam daiktui kiek ten to miego reikia. Sld. Tuom staigumu senas daiktas nebatsimeni. Šauk. Aš, senas daiktas, ar begaliu taip skaisčiai raudoną suknią vilktis?. Mžš.
šìtokio čià dáikto Rdm. nesvarbu, menkniekis: Daugiau mažiau – šitokio čia daikto!. Gs.
šveñtas dáiktas krikštasuolė: Atsiprašant šventą daiktą ir stalą, ir pradėjo kaip iš terbos keiksmai. Ml.
šventù dáiktu nevalgęs, nešeriamas: Šventu daiktu arklys nebus gražus. Ėr.
žiõplas dáiktas žioplys: Stok, kur eini, žioplas daikte?. Alk.
į dáiktą kartu: Susiūsiu visus tris į daiktą. Pc. Kad mudu nesutariam į daiktą: vienas apie plytas, kitas apie molį. Mrj. Abudu – motiną ir vaiką – į daiktą palaidojo. Vl.
į kìtą dáiktą eĩti rengtis mirti: Aš jau eisiu kitan daiktan. Rš.
į víeną dáiktą kartu: Susiūsiu visas tris į vieną daiktą, ir bus nauji. Varn.
iš dáikto kartu: Pieną melžia iš daikto į vieną melžtuvę. Šts. Jūs ten iš daikto būsit. Kal. Jie visi iš daikto kaip skruzdėlės. Ar. Mes valgom iš daikto. Prn.
nė̃ iš dáikto visai nesidomi: Prie Antano norėjo prisitaisyti, o tas nė iš daikto. End.
dáiktas nuo dáikto
1.iš eilės: Reikia viską dirbti daiktas nuo daikto. Varn.
2.ištisai: Mano rasoda gera: daiktas nuo daikto sudygus. Jnš.
nuo dáikto
1.iš eilės: Pradėk nuo daikto, o ne iš vidurio. Dr. Nuo daikto imk, neskyriok. Slnt. Malką imkit nuo daikto, nelipkit ant viršaus. Prk. Kask bulves nuo daikto, nebėgiok. Šts.
2.be perstojimo, ištisai: Eina ir eina žmonės nuo daikto, neduoda nė ramybės. Vvr. Kaip tik žmogus nuo daikto bumba, niekas ano plepalo ir neklauso. Užv. Aš negaliu taip nuo daikto gert. Sd. Mintys tos nuo daikto eina ir eina. Rdn. Kiaulpienės geltonuoja nuo daikto. rš.
3.pagrečiui: Šiąnakt nuo daikto tris sykius girdėjau perkūną trenkiant. Plt. Višta deda dvi dieni nuo daikto. Šts. Dvi dienas nuo daikto pašto neveža. Plt.
4.iš peties, smarkiai: Pilu (dirbu) nuo daikto. Ktč.
5.labai geras (giriant): Vyras nuo daikto. Skr.
6.tikrai: Mano mergučė buvo švari nuo daikto. Skr.
nuo víeno dáikto
1.be perstojimo: Nuo vieno daikto prašo ir prašo ateit. Gsč. Nuo vieno daikto kaip pradėjo, tai ir pabaigė siūt. Šauk. Šįmet lyna ir lyna nuo vieno daikto. Vkš.
2.labai daug, ištisai: Veizu – blakės nuo vieno daikto. Nt. Vaikas apdygo piktskauduliais nuo vieno daikto. Plt.
per dáiktą išvien: Pas juos viskas per daiktą. Skr.
prie dáikto
1.vienoje vietoje, kartu: Visi buvom prie daikto. Vlkv. Tik gyvenk ir norėk – visas laukas prie daikto. Dkš. O valgė prie daikto ir mergos, ir gaspadoriai. Kbr. Jiems būt geriau prie daikto gyvent, o ne atskirui. Rs.
2.vienu kartu: Kai viską pasiūsi, tai prie daikto užmokėsiu. Pc.
ne dáiktas
1.blogas: Ne daiktai ir susiedai. Tr.
2.blogai: Tai jau ne daiktas bites laikyti, kur nuolačiai reikia vaikščioti. Sml. Jau regiu – čia man ne daiktas, reikia savo lizdą vyt. Ml. Kad jau su giminėm susitikt nebenori, tai jau visai ne daiktas. Mžš.
3.nesvarbu: Ne daiktas, kad felčeris, o gydo už daktarą geriau. Šts. Ne daiktas čia klojimas, kad ir neužrakinsta. Slm.
4.nevertinama: Pasidovanojo tai stuomenai, tai rankšluosčiai, dabar tas tai jau ne daiktas. Graž.
nebè dáiktas negerai: Taip tai taip, ale kad tokia merga bindzinėja be darbo, vėl nebe daiktas. Mžš.
kaip dūšia be daikto žr dūšia
nieko daiktas žr niekas

šū́do dáiktas menkniekis: Dėl šūdo daikto aš čia nervus sau gadinsiu!. Šk.
šū́do gãlas niekniekis: Ką čia dabar dėl šūdo galo galvą kvaršyt!. Jrb.
šū́do galè prapùlti nespėti padaryti: Tu prapulsi šūdo gale. Alk.
šū́das gãras niekai, menkniekis: Šūdas garas, daugiau nieko. Grž.
šū́do gãras niekai, menkniekis: Čia tai šūdo garas, ale man tik teip juokas. Slm. Ir vyk tu man šitokią tolybę dėl šūdo garo!. Ds. Ką tu čia užsistoji už šūdo garą. Pc. Tai ten šūdo garas, kam tau bežinot. Skp.
šū́do gýsla Švn. labai menkas, suvargęs:
šū́do kùpeta netikėlis, nevykėlis: Vaikai tokie šūdo kupetos. Grg.
šū́do niẽkas menkniekis: Susbarė dėl šūdo nieko. Lp. Dėl šūdo nieko bėgs čia, bėgs čia. Jrb. Nėr ko kurt ugnį per nauja dėl šūdo nieko. Erž.
šū́do reĩkalas menkniekis: Nu čia lenta nupjaut tai šūdo reikalas. Slm.
nė̃ šū́do vė́rymo visai, nė kiek (nevertas): Nė šūdo vėrymo nevertas. Krsn.
šū́do viẽtoje
1.niekinamas, negerbiamas: Ji spjovė ir išėjo. Sako, aš nenoriu šūdo vietoje būt. Mžš.
2.labai pigus: Papirosai daba šūdo vietoje. Krtn.
kẽptą šū́dą visai nieko (negauti): Gausi šūdą keptą, ne skarikę. Krš.
piktì šū́dai pyktis, blogumai: Tiej pikti šūdai praėjo, visai kitaip dartės. Drsk.
rū́gšto šū́do nieko (nereikia): Šūdo rūgšto anam reik – o ko?!. Trk.
rūkýtą šū́dą visiškai nieko (negauti): Nemokyk mokytą – gausi šūdą rūkytą!. Lzd.
víeno šū́do apie ką nevertinamą: Daktaras dar (dabar) vieno šūdo, kokia to alga. Drsk.
šū́dą brìsti nedorai elgtis: Kam mums šūdą bristi. Trk.
šū́de įáugęs nešvarus, apsileidęs: Merga šūde įaugus visiškai. Dkk.
šū́das iškèps ant liežùvio apie daug ir tuščiai kalbantį: Kaip sueido dvieju, tai ir šūdas an liežuvio iškeps – plentija ir plentija. Grv.
šū́dą išmýnioti padaryti negerą darbą, nedorai elgtis, kenkti kam: Bene jau išmyniojai tą šūdą?!. Slnt.
(kieno) šū́dą išmìnti
1.pabūti, pagyventi kur: Tu gal Latvijos šūdą išmynus, kad nešneki lietuviškai?. Brž.
2.būti (į ką) labai panašiam: Tėvo šūdą išmins ir trupinius surinks. Skrb.
šū́dais nueĩti baigtis niekais, neduoti naudos: Ką jis pridirbo, o viskas dabar šūdais nuėjo. Jrb.
šū́dą į abìdvi rankì visiškai nieko (negauti, neduoti ir pan.): Gausi šūdą į abidvi ranki, ne mano kraitį!. Šts.
šū́dą į ãkį visiškai nieko (negauti): Daugiau šūdą gaus į akį!. Skr.
šū́dą į kišẽnę visiškai nieko (negauti): Gausi gumbą į kaktą, šūdą į kišenę. Mžk.
į skýstą šū́dą užsimùšęs apsikrovęs darbais, nieko nebespėjantis: Aš tai dabar visai į skystą šūdą užsimušus, nieko nebepaspėju. Svn.
iš šū́do išim̃ti suteikti geresnį, švaresnį gyvenimą: Nereik pykt, kad išėmiau iš šūdo (vedžiau). Žl.
iš šū́do išlìpti bent kiek prakusti: Iš šūdo išlipęs vaidina poną. Sur.
iš šū́do ištráukiamas dar visai mažas: Ponų vaikai dar tebėra iš šūdo ištraukiami, o jau turi batelius. Šts.
iš šū́dų išvarýti paauginti: Kampai prasmirdo, kol aš jį iš šūdų išvariau. Vrnv.
nuo šū́do nukélti pagerbti: Jau aną nuo šūdo nukėlė: buvo kūmose, bus dabar didus. Kal.
iš šū́do išrìtinti paauginti kūdikį: Vargą išvargęs, iš šūdo išritinęs atiduok vaiką (vaikaitį)!. Krš.
šū́das su brùknėmis nieko gera, jokios naudos: A tu teip žiūrėk, a kiteip – vis tiek šūdas su bruknėm. Jnš.
šū́das ir niẽkas visai nieko nereiškiantis asmuo, niekas: Kas ans tau yra – šūdas ir niekas. End.
kaip avižos šūdas žr aviža
jaučio šūdo nemindė žr jautis
kumelės šūdą žr kumelė
kumelės šūdo neiššikęs žr kumelė
kumelio šūdo nepamesti žr kumelys
meškos šūdai žr meška
musės šūdas žr musė
musės šūdo nevertas žr musė
nagus įkišti į šūdą žr nagai
nagus kišti į šūdą žr nagai
piemenio šūdo neiššiko žr piemuo
randas paliko šūde žr randas
randą rasti šūde žr randas
tekio šūdo neiššikęs žr tekis
varna neatnešė šūdo žr varna
varnas nenunešė šūdo žr varnas
vašką išsunkti (išspausti, sunkti)iš šūdo žr vaškas
velnio šūdas žr velnias
velnio šūdo žr velnias
velnio šūdą žr velnias

lãšas jū́roje menkniekis: Prikvailiojo tai prikvailiojo su tuo Petrikienės pamokslu, bet, palyginti su tom apskrities viršininko kvailystėm, tai tik lašas jūroje. rš.
lãšas mãriose menkniekis: Tai vis tik lašas mariose palyginti su kitais.... Vien.
didžiúoju lašù smarkiai (lyja): Didžiuoju lašu lyna. J.
nė̃ gývo lãšo visiškai nieko: Porą kilometrų paėjęs taip nusmaliau, kad negaliu nė gyvo lašo. Rod.
paskutìnis lãšas kantrybės pasibaigimas: Gal tai yra jau iš tikrųjų paskutinis lašas?. Ap.
pìlnu lašù smarkiai (lyja): Lyna pilnu lašu. Als.
septintàsis lãšas krìtęs labai tolimas giminė: Septintasis lašas kritęs ant anos nuo gentystos vyskupo. J.
nė̃ lãšo neregė́jęs blaivus: Nu deblyti, nu lakažioti – gavo perti nė lašo neregėjęs. Šts.
lãšą paė̃męs išgėręs (svaigalų): Tą naktį Maksutis to gyvumo kaip ir nejautė, nes buvo gerą lašą paėmęs. Ap.
lãšas į lãšą labai (panašus): Šįmetinė paroda lašas į lašą panaši į anųmetinę. Kudir.
ikì paskutìnio lãšo galutinai: Šautuvas neturėjo nuslinkti, skydas neturėjo iš sienos iškrypti. Ji turėjo ištverti. Iki galo, iki paskutinio lašo. Šein.
nė̃ lãšo visai ne: Dabar aš galiu tau pasakyti antraip: tu nė kiek nepasikeitei. Nė lašo. Ap.
kaĩp ant lãšo tiksliai,nei daugiau nei mažiau: Šitame puode kaip ant lašo trys stopos telpa. K.
iki [paskutinio]kraujo lašo žr kraujas
paskutinį kraujo lašą išsiurbti (išvarvinti) žr kraujas
kraujo lašiukas atlašėjo žr kraujas
kas plaukas, tai lašas žr plaukas
stogo lašas žr stogas
vandens lašas neperbėgo [per tarpą] žr vanduo
vandens lašas neprasisunkė žr vanduo
nė vandens lašo žr vanduo
kaip [du]vandens lašai žr vanduo
velnio lašai žr velnias

niẽko dáiktas menkniekis: Gerieji sudegė, o toks nieko daiktas da tebėr. Trk.
niẽko viẽtoje
1.nėra jokios naudos: Pinigus leidau knygoms pirkti, o tos nieko vietoje pragaišta. Žem.
2.nevertinamas: Nieko vietoje žmogus buvo. Trš. Nieko vietoje visiems esu. Ms.
3.be vargo: Nieko vietoje užpelniau cielą litą. Skd.
4.be reikalo, dėl niekų: Nieko vietoje gavau par snukį. Skd.
niẽko viẽtoje laikýti negerbti, nevertinti: Aną visi nieko vieto[je] laiko. Als.
dỹkas niẽkas menkniekis: Pasogėlė dykas niekas, o mergelė visas viekas. Dglš. Mums berniokai dykas niekas. Jon.
dykù niekù be dovanų (ateiti): Dyku nieku atėjo. Dglš.
gývą niẽką mažai: Už penkias markes tik nieką gyvą įlašino vaistų. Grž.
mán niẽkas táu niẽkas nejučiomis, be matomos priežasties: Guten Abend, Annchen (o jau rytas buvo!), – pasisveikino jaunikis ir tuojau – man nieks tau nieks – meiliai apkabino ir pabučiavo. Simon.
meñkas niẽkas menkniekis: Supyko dėl menko nieko. Rm. Ir tu man sublūsk dėl menko nieko. Srv. Mušasi, pešasi, o vis už menką nieką. Gs.
víenas niẽkas brš. nevertingas daiktas:
niekù dė́ti laikyti nesvarbiu dalyku, nekreipti dėmesio: Jis nieku dėjo, kad ana durna, by tik graži. Švnč.
niekù laikýti nevertinti: Jis laiko lietuvį nieku. B. Dievą viens nieku laikydams, juokiasi šelmis. Donel.
niẽko nebùs prastai: Lyg audra atūžia liepsnos. – Čia nieko nebus! Skubam link kvartalinės! – šaukia Maksutis. – Verčiam į ugnies pusę. Ap.
niẽko nepadarýsi nėra kitos išeities: Nenori senis mirti, – juokavo dar vyrai. – Bet, brol, norėk nenorėk, atėjo laikas, nieko nepadarysi!. Krėv.
niẽko nepèšti be rezultatų: Su jumis nieko gero nepeši! Jūs iš visko darot juokus. Ap. Vėl nieko nepešę keikdami grįžta. Žem. Sulakstė į paštą ir, nieko nepešus, davusi aplink miestelį gerą ratą parėjo namo. Vien.
niẽkas nėrà
1.labai sulysęs, suvargęs: Nabagėlė su visam jau atlikusi, niekas nebėr. Užv.
2.prastas: Iš to vaikūzo niekas nebėra, reikia anam gerai subrengti (išbarti). End.
3.labai lengva: Jam niekas nėra išgerti ąsotį alaus. Jnš. Į miestą nʼįleidžia įvažiuot, i niekas nėr. Pgg.
niẽko nėrà
1.labai lengva, paprasta: Man gi čia nieko nėra visą išverst (išgerti). Švnč. Lauko darbas nieko nėr. Ėr.
2.labai trumpas: Dabar nieko nėr dienos. Ėr.
3.labai menkas, netikęs: Įkiš buroką, ir tas nieko nėra. Ėr. Iš Stasės nieko nė[ra] – nei darbui, nei mokslui. Mžš.
4.prastai: Kaip ankštas apsiavimas, tai nėr nieko. Vrn.
niẽko nesidarýti nepykti: Galėt būti, galėt būti – tik aš nieko nesidarau. Gr.
niẽko neveĩksi nėra kitos išeities: Nieko neveiksi, matušėle, reik leisti Jonukui vesti, tegul ieško mergos su gera dalia. Žem.
niekù nẽšinas tuščiomis: Ir palikę jį, ėjo šalin, nieku nešini. Dk. Iš minos jau matytis, kad nieku nešinas pareina. Ll. Nenori žmogus išeiti nieku nešinas. Erž.
niekù nueĩti veltui dingti, žūti: O dabar matau, kad visai nieku gali nueiti, nieku viso mano gyvenimo darbas. Krėv.
niekù nuléisti laikyti nesvarbiu dalyku, nekreipti dėmesio: Vyriškumas padėjo jam nieku nuleisti jį pasmerkusiųjų teisėjų žiaurumą. Jabl. Galvą žalčio tur sutrinti, tada svietas būtų galėjęs tatai kaip ir melą kokį nieku nuleisti. Bret. O anys, nieku nuleidę, nuėjo vienas ing kiemą savo, o kitas ant prekės savos. Dk.
niekù paver̃sti paniekinti: Kas jam tą galybę davė, idant visa nieku paverstų. Dk.
niekù turė́ti niekinti: Nieku tur Dievą. Mž.
niekù ver̃sti niekinti: Jis mane nieku verčia. Jabl. Per akis juos nieku verčia. Dk.
nebū́k niẽko nevertingas, prastas: Šitoks darbas – tai nebūk nieko. Onš.
ant niẽko eĩti moraliai smukti: Nežinau, taip žmogui eit ant nieko.... Vdk.
ant niẽko nuléisti nevertinti: Tuos žodžius ans ant nieko nuleido. Krkl.
be niẽko
1.neigimui sustiprinti: Ve, be guzikučio, be nieko. Mrj. O ji šit liko viena be pinigų, be nieko, su dvejetu vaikų ant pečių. Bil.
2.be rezultatų: Prova išėjo be nieko. LTR. Ieškotojai grįžo be nieko. rš.
3.be turto: Ir paliko diedą su boba be nieko. Lp. Tie trys keliavo toli be nieko. Ss.
iš be niẽko be priežasties: Jau buvo kokia, iš be nieko būt nekliudę. Ktk. Ažusirgau iš be nieko. Ktk.
per niẽką nereikalingas, neturi reikšmės: Nėr langų – ir akys per nieką. Pšl. Mano visi darbai per nieką. Kv. Vilijai Kauno pakalnės per nieką: Nemuno ieško ir žiedus palieka. Mair.
per grýną niẽką visai be priežasties: Per gryną nieką būtų visas sodžius nuėjęs (sudegęs). Grž.
per niẽką eĩti veltui dingti, žūti: Gražiausias mokslas per nieką eina, jei drauge su juo pavyzdys neina. rš.
per niẽką laikýti nevertinti: Neimu niekam menko krislelio, o mane skaudžia, laiko per nieką. Kudir.
per niẽką léisti neklausyti: Per nieką motinos žodžius leidau. Prk.
per niẽką lìkti veltui dingti, pražūti: Visi prašymai, visi maldavimai, visi prižadai per nieką liko. Blv.
per niẽką nepérlipa viskas tinka: Anas tai per nieką neperlipa – viskas sugadu. Plv.
per niẽką nudė́ti nevertinti: Ar jau mano dovanėlę per nieką nudėjai?. Klvr.
per niẽką nueĩti veltui dingti, pražūti: Uogos, braškės – visos nuėjo per nieką. Al. Per nieką nuėjo tiek procios. Rm.
pro niẽką nepraeĩna viskas tinka: Jis darmai nepraeina pro nieką. Dkš.
su niekù
1.be riebalų, laikantis pasninko (valgyti): Kadaise žmonės su nieku visą gavėnią valgė. Alv. Šiandien valgau su nieku. Mrc. Ateina gavėnia, daugiau reikės valgyti su nieku. Rtn. Seniau prieš Šeštines valgėme su nieku. Vrn.
2.tuščiomis: Kryžeiviai, negalėdamys nė į pilis įsilaužti, nė upių pereiti, su nieku namo pagrįžo. Dauk.
su kiáuru niekù tuščiai, be pamato: Labai yra negražu su kiauru nieku pasigirtie. Tat.
už niẽką nereikalingas, neturi reikšmės: Visi turtai už nieką. brš.
už niẽką laikýti nevertinti: Visus jo žodžius laikėme už nieką. Kudir. Prieš tave laikysiu visas už nieką. Nm.
už niẽką nueĩti
1.veltui dingti, pražūti: Atiduok jiems žirgus, nes, jei neatiduosi, nueis tavo karalystė už nieką. LTR. Bernužėli, pasakyk, ar jau mano dovanėlės nuėjo už nieką?. JD.
2.pasidaryti blogam: Dabar jaunimas nuėjo už nieką. Gdr.
už niẽką turė́ti nevertinti: Už nieką ją turi. JnšM. Kad tu mano jaunas dienas už nieką turėjai. Čb. Peikiu, niekinu, ažu nieką turiu. Sir.
už niẽką ver̃sti menkinti, tyčiotis: Boba mane vis verčia už nieką. Jz. Taip ji mane už nieką verčia, kad ir man gėda. Skr.
kaĩp niẽkas
1.lengvai (sugeba), lengva: Išlaikyčiau tris vištas kaip niekas. Ėr. Jis turi porą tūkstančių dolerių – jam tai kaip niekas [nusipirkti dvarą]. Lp.
2.be abejonės, tikrai: Gausi sėdėt kaip niekas. Lp. Šeši maišai bulbų bus kaip niekas. Lp.
kaĩp niẽką lengvai (sugeba), lengva: Bernas sulamdė piemenį kaip nieką. Jnš. Aš jį kaip nieką raitau. Grž. Tave da ir mano senasis tėvas kaip nieką numeta. Bs. Būtum pralošus kaip nieką. Srv.

Labai nuodinga žuvis; delikatesinis patiekalas Japonijoje, ruošiamas iš šios žuvies pašalinus nuodingas dalis.