šū́do dáiktas menkniekis: Dėl šūdo daikto aš čia nervus sau gadinsiu!. Šk.
šū́do gãlas niekniekis: Ką čia dabar dėl šūdo galo galvą kvaršyt!. Jrb.
šū́do galè prapùlti nespėti padaryti: Tu prapulsi šūdo gale. Alk.
šū́das gãras niekai, menkniekis: Šūdas garas, daugiau nieko. Grž.
šū́do gãras niekai, menkniekis: Čia tai šūdo garas, ale man tik teip juokas. Slm. Ir vyk tu man šitokią tolybę dėl šūdo garo!. Ds. Ką tu čia užsistoji už šūdo garą. Pc. Tai ten šūdo garas, kam tau bežinot. Skp.
šū́do gýsla Švn. labai menkas, suvargęs:
šū́do kùpeta netikėlis, nevykėlis: Vaikai tokie šūdo kupetos. Grg.
šū́do niẽkas menkniekis: Susbarė dėl šūdo nieko. Lp. Dėl šūdo nieko bėgs čia, bėgs čia. Jrb. Nėr ko kurt ugnį per nauja dėl šūdo nieko. Erž.
šū́do reĩkalas menkniekis: Nu čia lenta nupjaut tai šūdo reikalas. Slm.
nė̃ šū́do vė́rymo visai, nė kiek (nevertas): Nė šūdo vėrymo nevertas. Krsn.
šū́do viẽtoje
1.niekinamas, negerbiamas: Ji spjovė ir išėjo. Sako, aš nenoriu šūdo vietoje būt. Mžš.
2.labai pigus: Papirosai daba šūdo vietoje. Krtn.
kẽptą šū́dą visai nieko (negauti): Gausi šūdą keptą, ne skarikę. Krš.
piktì šū́dai pyktis, blogumai: Tiej pikti šūdai praėjo, visai kitaip dartės. Drsk.
rū́gšto šū́do nieko (nereikia): Šūdo rūgšto anam reik – o ko?!. Trk.
rūkýtą šū́dą visiškai nieko (negauti): Nemokyk mokytą – gausi šūdą rūkytą!. Lzd.
víeno šū́do apie ką nevertinamą: Daktaras dar (dabar) vieno šūdo, kokia to alga. Drsk.
šū́dą brìsti nedorai elgtis: Kam mums šūdą bristi. Trk.
šū́de įáugęs nešvarus, apsileidęs: Merga šūde įaugus visiškai. Dkk.
šū́das iškèps ant liežùvio apie daug ir tuščiai kalbantį: Kaip sueido dvieju, tai ir šūdas an liežuvio iškeps – plentija ir plentija. Grv.
šū́dą išmýnioti padaryti negerą darbą, nedorai elgtis, kenkti kam: Bene jau išmyniojai tą šūdą?!. Slnt.
(kieno) šū́dą išmìnti
1.pabūti, pagyventi kur: Tu gal Latvijos šūdą išmynus, kad nešneki lietuviškai?. Brž.
2.būti (į ką) labai panašiam: Tėvo šūdą išmins ir trupinius surinks. Skrb.
šū́dais nueĩti baigtis niekais, neduoti naudos: Ką jis pridirbo, o viskas dabar šūdais nuėjo. Jrb.
šū́dą į abìdvi rankì visiškai nieko (negauti, neduoti ir pan.): Gausi šūdą į abidvi ranki, ne mano kraitį!. Šts.
šū́dą į ãkį visiškai nieko (negauti): Daugiau šūdą gaus į akį!. Skr.
šū́dą į kišẽnę visiškai nieko (negauti): Gausi gumbą į kaktą, šūdą į kišenę. Mžk.
į skýstą šū́dą užsimùšęs apsikrovęs darbais, nieko nebespėjantis: Aš tai dabar visai į skystą šūdą užsimušus, nieko nebepaspėju. Svn.
iš šū́do išim̃ti suteikti geresnį, švaresnį gyvenimą: Nereik pykt, kad išėmiau iš šūdo (vedžiau). Žl.
iš šū́do išlìpti bent kiek prakusti: Iš šūdo išlipęs vaidina poną. Sur.
iš šū́do ištráukiamas dar visai mažas: Ponų vaikai dar tebėra iš šūdo ištraukiami, o jau turi batelius. Šts.
iš šū́dų išvarýti paauginti: Kampai prasmirdo, kol aš jį iš šūdų išvariau. Vrnv.
nuo šū́do nukélti pagerbti: Jau aną nuo šūdo nukėlė: buvo kūmose, bus dabar didus. Kal.
iš šū́do išrìtinti paauginti kūdikį: Vargą išvargęs, iš šūdo išritinęs atiduok vaiką (vaikaitį)!. Krš.
šū́das su brùknėmis nieko gera, jokios naudos: A tu teip žiūrėk, a kiteip – vis tiek šūdas su bruknėm. Jnš.
šū́das ir niẽkas visai nieko nereiškiantis asmuo, niekas: Kas ans tau yra – šūdas ir niekas. End.
kaip avižos šūdas žr aviža
jaučio šūdo nemindė žr jautis
kumelės šūdą žr kumelė
kumelės šūdo neiššikęs žr kumelė
kumelio šūdo nepamesti žr kumelys
meškos šūdai žr meška
musės šūdas žr musė
musės šūdo nevertas žr musė
nagus įkišti į šūdą žr nagai
nagus kišti į šūdą žr nagai
piemenio šūdo neiššiko žr piemuo
randas paliko šūde žr randas
randą rasti šūde žr randas
tekio šūdo neiššikęs žr tekis
varna neatnešė šūdo žr varna
varnas nenunešė šūdo žr varnas
vašką išsunkti (išspausti, sunkti)iš šūdo žr vaškas
velnio šūdas žr velnias
velnio šūdo žr velnias
velnio šūdą žr velnias