Apie lokalizavimo darbus
Įvykdytas projektas „Mašininio vertimo ir lokalizavimo paslaugų tobulinimas ir plėtra“ pagal priemonę „Lietuvių kalba informacinėje visuomenėje“
Projekto laikotarpis: 2018-01-31—2021-01-31
Šiame svetainės skyriuje aprašyta projekto dalis, skirta programinės įrangos lokalizavimo veikloms. Įgyvendinant šią projekto dalį nuveikti tokie darbai:
- Atliktas atviro kodo (atvirosios) programinės įrangos vartojimo situacijos ir patikimo aptarnavimo infrastruktūros sukūrimo galimybių Lietuvoje tyrimas. Parsisiųsti tyrimo ataskaitą.
- Sukurta programų lokalizavimo automatizavimo ekspertinės lietuvinimo kokybės vertinimo el. paslauga.
- Sukurta vertimo atmintis (anglų–lietuvių kalbomis, 100 000 įrašų).
- Sukurta leksikos bazė (per 8000 frazių).
- Lokalizuota programinė įranga:
- Mobiliųjų įrenginių programėlių kūrimo priemonė „App Inventor“;
- Duomenų statistinio apdorojimo paketas „R“;
- Interneto svetainių interaktyviojo kūrimo priemonės „Joomla!“;
- Raštinės paketo „LibreOffice“ (lokalizacijos atnaujinimas ir žinyno lokalizavimas).
Lokalizavimo dalies darbo grupė: prof. dr. Valentina Dagienė, Tolmantas Dagys, Viktoras Dagys, dr. Eglė Jasutė, dr. Tatjana Jevsikova, dr. Anita Juškevičienė, Modestas Rimkus, dr. Gabrielė Stupurienė, dr. Audrius Valotka, Renata Valotkienė, Lina Vinikienė, Rimantas Žakauskas. Konsultacijas teikė dr. Gintautas Grigas.
Įvykdytas „Visuomenei aktualios programinės įrangos lokalizavimas, programoms reikalingų priemonių sukūrimas“ projektas pagal priemonę „Lietuvių kalba informacinėje visuomenėje“ (VP2-3.1-IVPK-12-K)
Projekto laikotarpis: 2012-04-01–2014-09-30. Daugiau apie šios priemonės projektus rasite svetainėje www.esparama.lt.
Lietuvoje geografiniai ir ekonominiai veiksniai lėmė didelę skaitmeninę atskirtį, mažą informacinės visuomenės procesų skatinimą. Siekiant sėkmingai vykdyti skaitmeninės atskirties visuomenėje mažinimo politiką, svarbu užtikrinti kultūriniu ir ekonominiu požiūriu svarbiausių programinės įrangos savybių – jos sąsajos su naudotoju – pateikimą lietuvių kalba. Reikia siekti, kad programine įranga būtų patogu naudotis, tarsi ji būtų sukurta naudotojo kultūrinėje terpėje. Lietuvoje programinės įrangos lokalizavimo darbai buvo pradėti vėliau negu daugelyje Europos šalių, sulietuvinta nedaug programinės įrangos, didžioji aktualios programinės įrangos dalis nesulietuvinta, nepritaikyta visuomenės poreikiams. Vykdant šį projektą buvo kuriami sprendimai, kaip saugoti lietuvių kalbą visose viešojo valstybės gyvenimo srityse ir mažinti skaitmeninę atskirtį: lokalizuoti keturi visuomenei aktualios programinės įrangos paketai, parengtos šiai programinei įrangai lokalizuoti reikalingos priemonės.
Projekto tikslinė grupė – informacinėmis technologijomis besinaudojantys Lietuvos gyventojai. Neabejotina, kad ateityje tokių visuomenės narių tik daugės, todėl labai svarbu kurti ir pradėti naudoti programinę įrangą, puoselėjančią ir skatinančią lietuvių kalbą. Įgyvendinant projektą buvo sukurtos elektroninės paslaugos: sulietuvintos 4 programos, sukurta vertimo atmintis ir parengti 5 žodynai.
Siekiant efektyvaus projekto įgyvendinimo, jis suskaidytas į tris uždavinius (veiklas):
- Visuomenei aktualios programinės įrangos paketų „Claroline“, „Mahara“, „Turbocash“, „Vtiger CRM“ lokalizavimas.
- Vertimo atminties sukūrimas (automatinių priemonių vertimo atminčiai parengimas).
- Visuomenei aktualios programinės įrangos paketams lokalizuoti reikalingų priemonių parengimas – kompiuterijos žodynų (enciklopedinio, anglų–lietuvių kalbų, dažnai pasikartojančių frazių ir aiškinamojo norminio žodynų) rengimas ir esamų žodynų plėtimas.
Sulietuvintomis programomis „Mahara“, „Claroline“, „VtigerCRM“ ir „Turbocash“, vertimo atmintimi, aktualizuotomis, naujomis žodynų elektroninėmis versijomis, nepriklausomai nuo savo išsilavinimo ir kalbų mokėjimo, lietuvių kalba gali naudotis ir atskiri visuomenės nariai, ir viešojo sektoriaus institucijos ar privačios įmonės.
Projekto rezultatai prisidės prie bendruomenės formavimo, švietimo bei mokymo, socialinio tinklo kūrimo. Jie integruoti į kitą „Lietuvių kalbos informacinėje visuomenėje“ priemonės veiklos rezultatą – interneto svetainę „Raštija.lt“, kurios ištekliais visi norintieji gali laisvai naudotis ar juos parsisiųsti.
Įgyvendinant projektą sukurtos elektroninės paslaugos bus prieinamos daugiau kaip 5 metus po projekto įgyvendinimo pabaigos, nes šios paslaugos integruotos į lygiagrečiai vykdomo projekto interneto svetainę. Sukurti elektroniniai sprendimai viešinami ir po projekto pabaigos, siekiant užtikrinti jų populiarumą ir nuolatinį lankytojų domėjimąsi bei naudojimąsi jais. Vykdant projektą suformuluoti tęstinumo užtikrinimo principai ir priemonės.
Projekto laikotarpis: 2012-04-01–2014-09-30. Daugiau apie šios priemonės projektus rasite svetainėje www.esparama.lt.
Lietuvoje geografiniai ir ekonominiai veiksniai lėmė didelę skaitmeninę atskirtį, mažą informacinės visuomenės procesų skatinimą. Siekiant sėkmingai vykdyti skaitmeninės atskirties visuomenėje mažinimo politiką, svarbu užtikrinti kultūriniu ir ekonominiu požiūriu svarbiausių programinės įrangos savybių – jos sąsajos su naudotoju – pateikimą lietuvių kalba. Reikia siekti, kad programine įranga būtų patogu naudotis, tarsi ji būtų sukurta naudotojo kultūrinėje terpėje. Lietuvoje programinės įrangos lokalizavimo darbai buvo pradėti vėliau negu daugelyje Europos šalių, sulietuvinta nedaug programinės įrangos, didžioji aktualios programinės įrangos dalis nesulietuvinta, nepritaikyta visuomenės poreikiams. Vykdant šį projektą buvo kuriami sprendimai, kaip saugoti lietuvių kalbą visose viešojo valstybės gyvenimo srityse ir mažinti skaitmeninę atskirtį: lokalizuoti keturi visuomenei aktualios programinės įrangos paketai, parengtos šiai programinei įrangai lokalizuoti reikalingos priemonės.
Projekto tikslinė grupė – informacinėmis technologijomis besinaudojantys Lietuvos gyventojai. Neabejotina, kad ateityje tokių visuomenės narių tik daugės, todėl labai svarbu kurti ir pradėti naudoti programinę įrangą, puoselėjančią ir skatinančią lietuvių kalbą. Įgyvendinant projektą buvo sukurtos elektroninės paslaugos: sulietuvintos 4 programos, sukurta vertimo atmintis ir parengti 5 žodynai.
Siekiant efektyvaus projekto įgyvendinimo, jis suskaidytas į tris uždavinius (veiklas):
- Visuomenei aktualios programinės įrangos paketų „Claroline“, „Mahara“, „Turbocash“, „Vtiger CRM“ lokalizavimas.
- Vertimo atminties sukūrimas (automatinių priemonių vertimo atminčiai parengimas).
- Visuomenei aktualios programinės įrangos paketams lokalizuoti reikalingų priemonių parengimas – kompiuterijos žodynų (enciklopedinio, anglų–lietuvių kalbų, dažnai pasikartojančių frazių ir aiškinamojo norminio žodynų) rengimas ir esamų žodynų plėtimas.
Sulietuvintomis programomis „Mahara“, „Claroline“, „VtigerCRM“ ir „Turbocash“, vertimo atmintimi, aktualizuotomis, naujomis žodynų elektroninėmis versijomis, nepriklausomai nuo savo išsilavinimo ir kalbų mokėjimo, lietuvių kalba gali naudotis ir atskiri visuomenės nariai, ir viešojo sektoriaus institucijos ar privačios įmonės.
Projekto rezultatai prisidės prie bendruomenės formavimo, švietimo bei mokymo, socialinio tinklo kūrimo. Jie integruoti į kitą „Lietuvių kalbos informacinėje visuomenėje“ priemonės veiklos rezultatą – interneto svetainę „Raštija.lt“, kurios ištekliais visi norintieji gali laisvai naudotis ar juos parsisiųsti.
Įgyvendinant projektą sukurtos elektroninės paslaugos bus prieinamos daugiau kaip 5 metus po projekto įgyvendinimo pabaigos, nes šios paslaugos integruotos į lygiagrečiai vykdomo projekto interneto svetainę. Sukurti elektroniniai sprendimai viešinami ir po projekto pabaigos, siekiant užtikrinti jų populiarumą ir nuolatinį lankytojų domėjimąsi bei naudojimąsi jais. Vykdant projektą suformuluoti tęstinumo užtikrinimo principai ir priemonės.
Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas (Matematikos ir informatikos institutas, dabar Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų institutas)
Projekto vadovė prof. dr. Valentina Dagienė
„Lietuvių kalbos informacinėje visuomenėje“ priemonė specifinė tuo, kad ją vykdant turi produktyviai bendradarbiauti plataus kvalifikacijų spektro atstovai: programuotojai, informatikos specialistai, leksikografai, kalbos norminimo ir terminologijos ekspertai, vertėjai, finansininkai. Siekiant įgyvendinti ambicingus projekto uždavinius surinkta kompetentinga, patyrusi grupė iš Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos instituto, Filologijos fakulteto, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos specialistų. Projekto grupėje dalyvauja ir praktinę patirtį turintys programų projektuotojai, programuotojai, testuotojai, inžinieriai, pedagogai, buhalteriai.
Projekto darbo grupė: Viktoras Dagys, Gabrielė Daukšaitė, dr. Gintautas Grigas, Audra Ivanauskienė, Eglė Jasutė, dr. Tatjana Jevsikova, Ieva Jonaitytė, Rasuolė Jonaitienė, Sigita Pedzevičienė, Modestas Rimkus, Andrius Senuta, prof. dr. Antanas Smetona, dr. Bronius Skūpas, Eugenijus Stratilatovas, Loreta Stratilatovienė, Agnė Strelkauskytė, Skaidra Vaicekauskienė, Renata Valotkienė, dr. Audrius Valotka, Mindaugas Žakauskas, Rimantas Žakauskas, Inga Žilinskienė.
