Detali paieška
Išorinės paslaugos
Raštija.lt
Pagrindinė kartoteka
Aprašymas
Lietuvių kalbos instituto Lietuvių kalbos žodyno kartotekų fonduose saugoma „Lietuvių kalbos žodyno" kartoteka, kuria remiantis parašytas 20-ies tomų akademinis „Lietuvių kalbos žodynas" (1941–2002). Ji vadinama Pagrindine kartoteka. Pagal apytikrius skaičiavimus, ją sudaro apie 4,5 milijono kortelių.
Pradžią „Lietuvių kalbos žodyno" kartotekai, taip pat ir kortelės formatą, davė Kazimieras Būga (1879–1924). Jis yra „Lietuvių kalbos žodyno" sumanytojas ir kartotekos pradininkas.
Kartotekos sudarymo pradžia laikomi 1902 m., kai K. Būga renkamus kalbos dalykus iš savo sąsiuvinių ėmė rašyti į lapelius. Į lapelius pirmiausia buvo nurašyti žodžiai iš S. Daukanto raštų, K. Būgos išgirsti žodžiai Dusetų apylinkėse ir iš K. Jauniaus (Kvėdarnos ir kt. Žemaičių vietų). Vėliau – visa kita jo paties surinkta ar su talkininkais sukaupta medžiaga: žodžiai iš A. Juškos žodyno, M. Valančiaus ir kt. raštų, iš lietuvių liaudies dainų, pasakų rinkinių, iš gyvosios liaudies kalbos. 1914 m. K. Būga Karaliaučiaus universiteto bibliotekoje išrašė daug žodžių iš XVI–XVIII a. senųjų lietuviškų raštų ir rankraščių. 1920 m. K. Būgos kartoteką sudarė apie 150 tūkst. kartotekinių vienetų. „Žodyno darbas yra talkos darbas. Vienas žmogus negali surinkti ne tiktai visos Lietuvos, bet ir visos parapijos žodžių (su jų sakiniais). Tą darbą turi atlikti šimtai darbininkų", – rašė K. Būga dienraštyje „Lietuva" 1923 m. Kartotekai papildyti Švietimo ministerija nupirko S. Dabušio (38 tūkst.) ir A. Vireliūno (16 tūkst.) žodžių rinkinius, be to, apie 10 tūkst. žodžių buvo nurašyta iš J. Jablonskio rinkinių. Manoma, kad 1923 m. K. Būgos kartoteką sudarė 600 tūkst. vienetų.
Po K. Būgos mirties (1924 m.) kartotekos pildymas laikinai nutrūko. Kartoteka vėl pradėta rūpintis 1930 m., kai Švietimo ministerija pavedė Juozui Balčikoniui (1885–1969) įkurti „Lietuvių kalbos žodyno" redakciją ir toliau tęsti K. Būgos pradėtą darbą. J. Balčikonis, supratęs, jog Žodyno fondai nėra išsamūs, ėmėsi juos pildyti. Prie šio darbo prisidėti buvo raginama inteligentija. Į žodžių rinkimo vajų buvo įtraukta daug inteligentų, ypač mokytojų lituanistų, studentų. Suorganizavęs talką J. Balčikonis per 10 metų (1931–1941 m.) kartoteką papildė daugiau kaip 1 mln. kartotekinių vienetų. J. Balčikonis rūpinosi, kad kuo daugiau iš įvairiausių Lietuvos vietų būtų užrašyta šnekamosios kalbos žodžių, ypač iš tų vietų, iš kur jų trūko. Bene daugiausia žodžių iš gyvosios kalbos užrašė patys Redakcijos darbuotojai – tai J. Balčikonis, N. Grigas, A. Lyberis, J. Mikeliūnas, K. Vosylius, Z. Uoselis, J. Senkus ir kt.
Kartoteką labai pagausino žodžiai iš raštų. Po 1930 m. išrašinėti žodžiai iš S. Chilinskio biblijos (17 a.), rankraštinio J. Brodovskio žodyno (18 a. pr.), dalies J. Bretkūno biblijos (16 a. pab.). Atidžiai rinkti žodžiai iš rašytojų veikalų (S. Daukanto, M. Valančiaus, V. Kudirkos, A. Baranausko, Maironio, Žemaitės, Vaižganto ir kt.), bei tautosakos rinkinių (J. Basanavičiaus, A. Juškos, V. Kalvaičio ir kt.). Į kartoteką įtraukti ir senesnieji žodynai: K. Sirvydo (17 a. pr.), P. Ruigio (18 a.), K. G. Milkaus (1800 m.), F. Kuršaičio (1883 m.), A. Juškos (19 a.), J. Šlapelio ir kt. Žodynui panaudoti visi leksikografiniai veikalai, kurie išėjo po K. Būgos mirties. Nevengta ir tuometinės literatūros (pvz., V. Krėvės, P. Cvirkos, A. Miškinio, A. Vaičiulaičio, ir kt.), vėliau tapusios lietuvių literatūros klasika.
Po karo kartoteka pildyta toliau. 1947 m. ir vėliau, kai buvo pareikšta pastabų dėl Žodyno iliustracijos apolitiškumo, tarptautinių žodžių (internacionalizmų) ignoravimo ir pan., gausiai išrašyta žodžių iš tarybinės literatūros, net verstų marksizmo-leninizmo klasikų knygų.
Kvalifikuočiau kaupiami žodžiai iš tarmių. Nuo 1963 m. Žodynų skyriaus darbuotojai ėmė rengti ekspedicijas po Lietuvos kaimus. Daugiausia žodžių su iliustraciniais sakiniais, ypač iš gyvosios kalbos, yra užrašę patys žodynininkai – V. Vitkauskas, K. Vosylytė, A. Vilutytė-Rimševičienė, G. Savičiūtė-Naktinienė, R. Šepetytė-Petrokienė, I. Ermanytė, Z. Šimėnaitė, A. Balašaitis, K. Pakalka, M. Lenkevičiūtė-Norkaitienė ir kt. Prie Žodyno kartotekos pildymo labai prisidėjo kalbininkai E. Grinaveckienė, A. Girdenis, J. Šukys, A. Vidugiris, B. Jasiūnaitė, R. Venckutė ir kt.
Be kalbininkų, žodyno sudarytojų ir redaktorių, žodžius rinko įvairaus amžiaus, išsilavinimo, įvairių profesijų žmonės. Žodyno kartotekoje rasime kortelių, užrašytų Lietuvos Prezidentų K. Griniaus, A. Smetonos, Lietuvos palaimintojo arkivyskupo J. Matulaičio, kunigo V. Aliulio, oftalmologo P. Avižonio, gamtininko J. Elisono, fiziko A. Jucio, matematiko Z. Žemaičio ir kitų žymių žmonių. Žodžius užrašinėjo mokytojai, studentai. Daug duomenų žodynui surinkta dialektologijos ir kraštotyros ekspedicijose. „Lietuvių kalbos žodyno" 20-ojo tomo gale įdėtas žodžių rinkėjų, užrašiusių po 100 ir daugiau žodžių, sąrašas – per 500 pavardžių. Kartotekoje daug J. Balčikonio užrašytų žodžių, tačiau jų skaičius nežinomas. Daugiau kaip po 20 000 vnt. tarminės leksikos duomenų pateikė J. Dovydaitis, I. Ermanytė, A. Girdenis, N. Grigas, E. Grinaveckienė, B. Jasiūnaitė, K. Pakalka, K. Račiūnas, J. Senkus, M. Untulis, A. Vidugiris, A. Vilutytė, V. Vitkauskas, K. Vosylytė.
Pradžią „Lietuvių kalbos žodyno" kartotekai, taip pat ir kortelės formatą, davė Kazimieras Būga (1879–1924). Jis yra „Lietuvių kalbos žodyno" sumanytojas ir kartotekos pradininkas.
Kartotekos sudarymo pradžia laikomi 1902 m., kai K. Būga renkamus kalbos dalykus iš savo sąsiuvinių ėmė rašyti į lapelius. Į lapelius pirmiausia buvo nurašyti žodžiai iš S. Daukanto raštų, K. Būgos išgirsti žodžiai Dusetų apylinkėse ir iš K. Jauniaus (Kvėdarnos ir kt. Žemaičių vietų). Vėliau – visa kita jo paties surinkta ar su talkininkais sukaupta medžiaga: žodžiai iš A. Juškos žodyno, M. Valančiaus ir kt. raštų, iš lietuvių liaudies dainų, pasakų rinkinių, iš gyvosios liaudies kalbos. 1914 m. K. Būga Karaliaučiaus universiteto bibliotekoje išrašė daug žodžių iš XVI–XVIII a. senųjų lietuviškų raštų ir rankraščių. 1920 m. K. Būgos kartoteką sudarė apie 150 tūkst. kartotekinių vienetų. „Žodyno darbas yra talkos darbas. Vienas žmogus negali surinkti ne tiktai visos Lietuvos, bet ir visos parapijos žodžių (su jų sakiniais). Tą darbą turi atlikti šimtai darbininkų", – rašė K. Būga dienraštyje „Lietuva" 1923 m. Kartotekai papildyti Švietimo ministerija nupirko S. Dabušio (38 tūkst.) ir A. Vireliūno (16 tūkst.) žodžių rinkinius, be to, apie 10 tūkst. žodžių buvo nurašyta iš J. Jablonskio rinkinių. Manoma, kad 1923 m. K. Būgos kartoteką sudarė 600 tūkst. vienetų.
Po K. Būgos mirties (1924 m.) kartotekos pildymas laikinai nutrūko. Kartoteka vėl pradėta rūpintis 1930 m., kai Švietimo ministerija pavedė Juozui Balčikoniui (1885–1969) įkurti „Lietuvių kalbos žodyno" redakciją ir toliau tęsti K. Būgos pradėtą darbą. J. Balčikonis, supratęs, jog Žodyno fondai nėra išsamūs, ėmėsi juos pildyti. Prie šio darbo prisidėti buvo raginama inteligentija. Į žodžių rinkimo vajų buvo įtraukta daug inteligentų, ypač mokytojų lituanistų, studentų. Suorganizavęs talką J. Balčikonis per 10 metų (1931–1941 m.) kartoteką papildė daugiau kaip 1 mln. kartotekinių vienetų. J. Balčikonis rūpinosi, kad kuo daugiau iš įvairiausių Lietuvos vietų būtų užrašyta šnekamosios kalbos žodžių, ypač iš tų vietų, iš kur jų trūko. Bene daugiausia žodžių iš gyvosios kalbos užrašė patys Redakcijos darbuotojai – tai J. Balčikonis, N. Grigas, A. Lyberis, J. Mikeliūnas, K. Vosylius, Z. Uoselis, J. Senkus ir kt.
Kartoteką labai pagausino žodžiai iš raštų. Po 1930 m. išrašinėti žodžiai iš S. Chilinskio biblijos (17 a.), rankraštinio J. Brodovskio žodyno (18 a. pr.), dalies J. Bretkūno biblijos (16 a. pab.). Atidžiai rinkti žodžiai iš rašytojų veikalų (S. Daukanto, M. Valančiaus, V. Kudirkos, A. Baranausko, Maironio, Žemaitės, Vaižganto ir kt.), bei tautosakos rinkinių (J. Basanavičiaus, A. Juškos, V. Kalvaičio ir kt.). Į kartoteką įtraukti ir senesnieji žodynai: K. Sirvydo (17 a. pr.), P. Ruigio (18 a.), K. G. Milkaus (1800 m.), F. Kuršaičio (1883 m.), A. Juškos (19 a.), J. Šlapelio ir kt. Žodynui panaudoti visi leksikografiniai veikalai, kurie išėjo po K. Būgos mirties. Nevengta ir tuometinės literatūros (pvz., V. Krėvės, P. Cvirkos, A. Miškinio, A. Vaičiulaičio, ir kt.), vėliau tapusios lietuvių literatūros klasika.
Po karo kartoteka pildyta toliau. 1947 m. ir vėliau, kai buvo pareikšta pastabų dėl Žodyno iliustracijos apolitiškumo, tarptautinių žodžių (internacionalizmų) ignoravimo ir pan., gausiai išrašyta žodžių iš tarybinės literatūros, net verstų marksizmo-leninizmo klasikų knygų.
Kvalifikuočiau kaupiami žodžiai iš tarmių. Nuo 1963 m. Žodynų skyriaus darbuotojai ėmė rengti ekspedicijas po Lietuvos kaimus. Daugiausia žodžių su iliustraciniais sakiniais, ypač iš gyvosios kalbos, yra užrašę patys žodynininkai – V. Vitkauskas, K. Vosylytė, A. Vilutytė-Rimševičienė, G. Savičiūtė-Naktinienė, R. Šepetytė-Petrokienė, I. Ermanytė, Z. Šimėnaitė, A. Balašaitis, K. Pakalka, M. Lenkevičiūtė-Norkaitienė ir kt. Prie Žodyno kartotekos pildymo labai prisidėjo kalbininkai E. Grinaveckienė, A. Girdenis, J. Šukys, A. Vidugiris, B. Jasiūnaitė, R. Venckutė ir kt.
Be kalbininkų, žodyno sudarytojų ir redaktorių, žodžius rinko įvairaus amžiaus, išsilavinimo, įvairių profesijų žmonės. Žodyno kartotekoje rasime kortelių, užrašytų Lietuvos Prezidentų K. Griniaus, A. Smetonos, Lietuvos palaimintojo arkivyskupo J. Matulaičio, kunigo V. Aliulio, oftalmologo P. Avižonio, gamtininko J. Elisono, fiziko A. Jucio, matematiko Z. Žemaičio ir kitų žymių žmonių. Žodžius užrašinėjo mokytojai, studentai. Daug duomenų žodynui surinkta dialektologijos ir kraštotyros ekspedicijose. „Lietuvių kalbos žodyno" 20-ojo tomo gale įdėtas žodžių rinkėjų, užrašiusių po 100 ir daugiau žodžių, sąrašas – per 500 pavardžių. Kartotekoje daug J. Balčikonio užrašytų žodžių, tačiau jų skaičius nežinomas. Daugiau kaip po 20 000 vnt. tarminės leksikos duomenų pateikė J. Dovydaitis, I. Ermanytė, A. Girdenis, N. Grigas, E. Grinaveckienė, B. Jasiūnaitė, K. Pakalka, K. Račiūnas, J. Senkus, M. Untulis, A. Vidugiris, A. Vilutytė, V. Vitkauskas, K. Vosylytė.
Akademiniame „Lietuvių kalbos žodyne" (Žodyne nurodyta daugiau kaip 1000 šaltinių) pagal nusistatytus principus panaudota tik dalis leksikos duomenų, be to, apimta ne visa informacija, glūdinti kartotekų fonduose. Pagal programą „Lietuvių kalba informacinėje visuomenėje" sukurtoje „Lietuvių kalbos išteklių informacinėje sistemoje" šiuo metu viešai prieinama dalis A ir G raidžių žodžių užrašymų: galima rasti duomenų apie Žodyno šaltinius, žodžių rinkėjus, žodžių užrašymo vietas, pateikėjus ir kt.
Platesnės informacijos apie Pagrindinę kartoteką prieiga per internetą: <http://lkiis.lki.lt/lkz-kartoteka-apie>.
Kalba
lietuvių
Leidėjas
Pavadinimas
Lietuvių kalbos institutas
Publikavimo informacija
Data
2015
Licencija
Pavadimimas
Kūrinio negalima naudoti kitaip nei nurodyta Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme ir Raštijos IS nuostatuose (https://www.raštija.lt/nuostatai). Bet kokiu būdu viešai naudojant kūrinį turi būti nurodyta jo autorystė.