kaip (kap) álkanas (išálkęs, išbadė́jęs, neė́dęs) vil̃kas
1. Ėda kaip alkanas (išalkęs KrvP (Pn), išbadėjęs KrvP) vilkas (godžiai). KrvP (Al). Gustis godžiai griebėsi valgio, kaip išalkęs vilkas, tačiau menkai tesuvalgė, atpratęs sočiai privalgyti. Vaižg.
2. Neslampinėk iš kampo į kampą kaip alkanas vilkas. (rš). Tai slatūnauni (valkiojiesi) perdien be jokio darbo kap vil̃kas neė́dęs. Vrn.
3. Gieda kaip išbadėjęs vilkas. KrvP (Mrj). PPr 338.
4. Gudrus kaip vilkas išalkęs. KrvP (Kp).
kaip álkanas vil̃kas dvė̃selienos Ieško kaip alkanas vilkas dvėselienos. KrvP (Rtn).
kaip álkanas vil̃kas šùnį Griebia kaip alkanas vilkas šunį. KrvP (Rod).
kaip apsipùtęs vil̃kas Guli kaip apsiputęs vilkas. KrvP (Nmn).
kaip sẽnas vil̃kas
1. Gudrus kaip senas vilkas. KrvP (Pn). MTt II 133 (Pn). Kytras (Mandrus Pp) kaip sẽnas vil̃kas. Zp. Prityręs kaip senas vilkas. MTt II 133 (Gdr).
2. Kalba kaip senas vilkas (gudriai, protingai). MTt II 133 (Pn).
3. Eina kaip senas vilkas (lėtai, nerangiai). KrvP (Gdr). MTt II 133 (Gdr). Siūrina kaip sẽnas vil̃kas. Vžns.
4. Tingi kaip senas vilkas. MTt II 134 (Kp). Negali pasijudinti kaip senas vilkas. MTt II 131 (Gdr).
5. Murkso kaip senas vilkas. MTt II 134 (Pg).
6. Šoka kaip senas vilkas (nevikriai). MTt II 132 (Gdr).
kaip sẽnas (sẽnis) vil̃kas duobė̃j (urvè) Guli kaip senas vilkas duobėj. KrvP (Dg). Guli kaip sẽnis vil̃kas urvè. Zp.
kaip sẽnas vil̃kas, dvė̃selienos apsipùtęs Eina kaip senas vilkas, dvėselienos apsiputęs (lėtai, nerangiai). KrvP (Al).
kaip sẽnas vil̃kas dvė̃sti Eina kaip senas vilkas dvėsti. KrvP (Nmn).
kaip sẽnas vil̃kas, dvė̃sti pasireñgęs Guli kaip senas vilkas, dvėsti pasirengęs. KrvP (Zp).
kap sẽnas vil̃kas gãlo íeškodamas Liumpuoja (svyruoja) eidamas kap sẽnas vil̃kas gãlo íeškodamas. Lš.
kaip sẽnas vil̃kas mirtiẽs Ieško kliauties (priekabių) kaip senas vilkas mirties. TŽ IV 511. MTt II 133.
kaip sẽnas vil̃kas sumléinės rokùndą darýti Eina kaip senas vilkas sumleinės rokundą daryti (sąžinės sąskaitą, išpažintį atlikti). KrvP (Lp).
kaip šlùbas vil̃kas Eina kaip šlùbas vil̃kas. Žl.
kaip užaliótas (užùitas) vil̃kas
1. Bijo – dreba nelaimingas Gečius kaip užaliotas vilkas. Vaižg.
2. Tamsta matai, kaip aš gyvenu – kaip užuitas vilkas. A.Vien.
kaip (kai, kap, keip, keip ir, kip ir, lyg) vil̃kas (vilkiū́tis)
1. Pilkas kaip vil̃kas. Šll.
2. Senas kaip vilkas. MTt II 133 (Tršk).
3. Gudrus kaip vilkas. MTt II 133 (Kp). Kytras kap vil̃kas. Vrn. Pasenau – gudrus kai vil̃kas. Pgg. Kytrus (gudrus) kai vilkiū́tis. Jrk 121. Mūsų mergiotė kaip vil̃kas (gudri), kiek dainų, kiek eilėraščių moka!. Svn.
4. Skabras (greitas, vikrus) kaip vil̃kas susiedo (kaimyno) bandinykas. Skp.
5. Maišus kap stvers, o Dievuliau tu mano, kai vil̃kas (labai stiprus). Švnč.
6. Piktas kaip vil̃kas. Škn. MTt II 134 (Kp). Arškus kaip širšuolas, piktas kaip vilkas. KrvP (Žg). Akys[e] – prigludnus, až akių – kaip vil̃kas. Ktk. Prie akių – kaip šilkas, už akių – kaip vil̃kas. Slk. SkrT 60. In akis – kap šilkas, už akių – kap vilkas. LPP I 109 (Ldvn). Rodo dantis (pyksta) kaip vilkas. MTt II 131 (Pn). Žiba kaip šilkas, kanda kaip vil̃kas (dilgėlė). Nm.
7. Gajus kaip vilkas. KrvP (Dg).
8. Neėda nieko i vaikščio[ja] partrūkęs kaip vil̃kas. Trk. Parsmukęs esu kaip vil̃kas. Vvr.
9. Sušilę, suplukę, bet pažvalėję ir jau alkani lyg vilkai. J.Balt. O aš tatai teip sau kaip vil̃kas alkanas par dieną sau. Als. Išalkai kap vil̃kas po pasnyko. Dkš. Valgyti noriu kaip vilkas. (rš).
10. Blynus ryja kaip vil̃kas (godžiai), net nekramto. Jnš. Ėda kaip vilkas. KrvP (Alvt). Ryja kaip vilkas. MTt II 135 (Pn). Išrodo toks skrebenčena (liesas, senas), o ryja kaip vil̃kas. Gl. Jie mėsą ėda kap vilkaĩ. Mrc. Vaikas valgo kap vil̃kas – tik duok. Drsk. Pasmaudo, ryja kai vilkaĩ vaikai. Sug. Vaikai kaip vilkaĩ parpuls, sušveis viską. Krš. Suėsi kaip vil̃kas, prarysi i reik eiti griovio kasti. Vkš. Ėdrus kaip vilkas, gajus kaip katė. KrvP (Užp).
11. Nebūkite... godūs kaip vilkai. DP 209. In mėsos kap vilkaĩ. Dglš.
12. Griebia kaip vilkas. KrvP (Ašm). MTt II 133. Ka grobė tą voką (laišką) kaip vil̃kas. Rdn.
13. Apaugęs plaukais kap vil̃kas. Dglš. Buvom apžėlę kaip vilkaĩ. Gr. Valgai tu su visom kudlom (plaukais apsileidusi) – kaip vilkas. MTt II 135 (Šmn).
14. Nerangus kaip vilkas. MTt II 131 (Pn). Sustingęs kaip vilkas. MTt II 131 (Pn). Vieno kaulo (nejudrus, nerangus) – kaip vil̃kas. Nj. MTt II 131 (Pšl). Tinginys kaip vil̃kas, vieno kaulo, nepajudinsi aną. J I 369. Nebūk vieno kaulo kaip vilkas!. MTt II 131 (Slč). Kaip vil̃kas – vieno kaulo. Krž. MTt II 131 (Sml). Tu kip ir vil̃kas – vieno kaulo. Plvn. Vikrus kap vil̃kas – vieno kaulo. (iron). Sn. Neapsigręžia – kaip vilkas vieno kaulo. MTt II 131 (Skp). Rangosi kaip vilkas. MTt II 131 (Jnšk). Negali pasijudinti – kaip vilkas. Tarytum iš vieno kaulo. MTt II 131 (Gdr). Tingi kaip vilkas. MTt II 134 (Rm). Jis tingi kai vil̃kas. Mrj. Kolūky teip keip vil̃kas, o savo kad plėšdavo. Slm.
15. Sustipęs kaip vil̃kas. Dr.
16. Darbo imtumeis, tik dūruoji (bastaisi) kap vil̃kas. Dglš. Po pasienius ans dambrinė[ja] kaip vil̃kas. Prk. Slankioja kaip vilkas iš vietos į vietą be darbo. MTt II 132. Senis dūrinė[ja] kaip vil̃kas kampas nuo kampo, t. y. visur landinė[ja], ieško, ką nepadėjęs. J I 368.
17. Dyrina kai vil̃kas, akis nuleidęs. Kp. Čia dabar sliūkina kai vil̃kas – eik oran! (šuniui). Kp. Dūlina kaip vilkas. KrvP (Pn). Eik greičiau, ko selini kap vil̃kas?!. Vrn.
18. Bėga kaip vilkas. MTt II 132 (Vad). Kabaldi, kabaldi – ir nulėkė kaip vilkas. MTt II 132 (Šmn).
19. Brolis kampe dyro kaip vil̃kas, t. y. stovi arba sėdi tykiai, neeina prie svečių. J I 331. Tūno kai vil̃kas. Nmn.
20. Gùli keip vil̃kas, šlama keip šilkas. Kp. Gulì keip vil̃kas, bezdì keip šilkas. Alz. O tu, mano vyreli, guli kaip vil̃kas, švelnus kaip šilkas. JD 1208. Kad ne grybai, išsikočiočia (išsigulėčiau) kap vil̃kas. Dkšt.
21. Staugia kaip (kap Švnč) vilkas. MTt II 134 (Sb). Nestauk kaip vilkas!. MTt II 134 (Krkn). Ko čia auriji (staugi) kai vil̃kas?!. Škn. Staugia kai vil̃kas, viauksi kai meška. Vlk. Ko staugi kaip vil̃kas!. Ad.
22. Ir mulvis (žliumbs) čia kaip vilkas. MTt II 134 (Šmn).
23. Žiūri kaip vilkas (piktai): rodos, tuoj praris. MTt II 131 (Pn). Jis mane nužiūrėjo kaip vil̃kas. Snt. Ko žiūrai į mane kap vil̃kas?. Dkš. Žybčioja akimi kap vil̃kas. Pns.
24. Vagis nudelbęs akis, kaip vil̃kas dilbso, t. y. žiūri į žemę. J I 326. Kai paklausk jo ko nors, tai tik žiūri iš paniūrų kap vil̃kas ir tyli. Vs. Kam tu delbi akis kaip vil̃kas, kaip vagis?. J I 309. Padalbino akis kap vil̃kas. Gž. Bijo akių pakelti kaip vilkas. KrvP (Sb). Galvą nuleidęs kaip vilkas. KrvP (Ut).
25. Bijo žmonių kai vil̃kas. KltŽ 404. Bijosi žmonių kap vil̃kas. Drsk. Bijo ir pasirodyti, kaip vilkas. KrvP (Btr).
26. Viena kai vil̃kas. Vrn. Toks jau jo ir gyvenimas – vienas kaip vil̃kas. Trgn. Gyvena vienas kai vil̃kas. KltŽ 404. Viena kap vil̃kas gi ana. DvŽ I 244. Vienas gyveni kap vil̃kas. Ad. Lienku viena kap vil̃kas kokia. Ktv. Gyvenu kai vil̃kas – vienas. Aps. Aš čia viena kap vil̃kas. LKK XIII 123 (Grv). Aš viena būvu būvu keip ir vil̃kas, žmogų kad pamatau, tai net navatna. Plvn.
27. Biedni buvo kaip vilkaĩ iš tingėjimo. Jdr.
28. Meluoja kaip vilkas. MTt II 133 (Tr).
29. Tyko kaip vilkas. MTt II 134 (Ut).
30. Žiovauja kaip vilkas. MTt II 135 (Sml).
31. Bezda kaip vilkas. KrvP (Šmn). MTt II 133 (Šmn). Žiba kap šilkas, bezda kap vil̃kas. Lzd.
32. Gyvą mėsą ėda kaip vilkas. KrvP (Šlvn).
33. Punktan tik duok, kap vilkaĩ laukia gyvulių. DrskŽ 459.
kap vil̃kas aketė̃j Ko sukaliojiesi kap vil̃kas aketė̃j?. Lzd.
kap vil̃kas an dū́mo Bėgčia kap vil̃kas an dū́mo (nieko nepaisydamas). Prn.
kaip vil̃kas ant gėriùko Aš ant tų saldainių kaip vil̃kas ant gėriùko (stalgus). Škn.
kap vil̃kas an kálno Vienas kap vil̃kas an kálno. Lp.
kaip vil̃kas ant mėsõs Gobus (gobšus) kaip vilkas ant mėsos. KrvP (Pln).
kai vil̃kas an vesẽlios Nekauk kai vil̃kas an vesẽlios. Tr.
kap vil̃kas apie gramnýčias Piktas kap vil̃kas apie gramnýčias (tokia bažnytinė šventė vasario 2 d.). Mrk.
lyg vil̃kas apie avìs Ko misliji lyg tas vil̃kas apie avìs ilgai?. Skr.
kaip vil̃kas avẽlėms Geras kaip vilkas avelėms, o erelis karveliams. (iron). KrvP (Antz).
kai vil̃kas, avẽlės pasė́dęs Nuejai kai vil̃kas, avẽlės pas[i]ė́dęs, raugelėdamas. Ml.
kaip (kai) [álkanas] vil̃kas ãvį (avẽlę, ãviną)
1. Drasko kaip vilkas avį. KrvP (Al). Kudlina kai vil̃kas ãvį. Vlk.
2. Apipuolė kaip vilkas avį. KrvP (Jnš).
3. Griebė kaip alkanas vilkas avį. KrvP (Mrk). Griebė kaip avį vilkas. KrvP (Al). Griebia kaip vilkas aviną. KrvP (Nm).
4. Privobijo (priviliojo) kaip vil̃kas avẽlę. Trgn.
5. Nusinešė kaip vil̃kas ãvį. Jnš.
kaip vil̃kas ãviai Panaravijo (pataikė) kaip vil̃kas ãviai. (iron). Ant.
kaip (it, kai) vil̃kas avietýne (avėtynè, avėtỹnė)
1. Guli kaip vilkas avietyne. LTs V 359 (Šd).
2. Tupa kaip vil̃kas avėtynè. DūnŽ 38.
3. Ko tykai kaip vilkas avietyne?!. LTR.
4. Kauki (Kauka Grg) kaip vil̃kas avėtynè. Krž.
5. Žiovauja kaip vilkas avietyne. PPr 443 (Ms). Žiovau[ja] kaip vil̃kas avėtynè. End. Kl. KlvrŽ. Sd.
6. Rąžuojas kaip vil̃kas avėtynè. Dr.
7. Riaugia kai vil̃kas avietýne. Erž. Raugė[ja] kaip vil̃kas avėtynè. Kv. Rt.
8. Trata it vilkas avėtynė[je]. I.
kaip vil̃kas ãvį nèšdamas Dūlina per krūmus kaip vilkas avį nešdamas. KrvP (Rm).
kaip vil̃kas, ãvį papjóvęs Apsiašarojęs kaip vilkas, avį papjovęs. (iron). KrvP (Brž).
kaip vil̃kas, ãvį prarìjęs Laižos kaip vil̃kas, ãvį prarìjęs. Rs.
kaip vil̃kas avìs
1. Globoja kaip vil̃kas avìs. (iron). Btg. KrvP (Mrk). TŽ III 384. Gano kaip vilkas avis. KrvP (Mrk).
2. Gaudo kaip vilkas avis. KrvP (Ant, Jnš, Mlt).
kap vil̃kas ažbė́ga an avẽlių Žmogus kai eina dirba, vis aždirba ką nors, kap vil̃kas ažbė́ga an avẽlių. LKK XIII 126 (Grv).
kaip [álkanas] vil̃kas bãdo gíesmę Gieda kaip vilkas bado giesmę. KrvP (Sd). Gieda kaip alkanas vilkas bado giesmę. KrvP (Drsk).
kaip vil̃kas bãdo gíesmę giedódamas Urzda (urzgia, narna) kaip vil̃kas bãdo gíesmę giedódamas. Šv.
kaip vil̃kas be namų̃ Gyvena kaip vilkas be namų. KrvP (Zp). PPr 60.
kap vil̃kas, ėriùką nunẽšęs Geras kap vil̃kas, ėriùką nunẽšęs. (iron). Mrj.
kaip (kai, lyg) vil̃kas gìrioj(e) (miškè)
1. Gyvena kaip vilkas girioje. KrvP (Nmn).
2. Nestauk kaip vil̃kas miškè. Krtn. Stūgauna kai vilkaĩ gìrioj. OG 323.
3. Tauziji tauziji kaip miške vilkas. LTR.
4. Pražuvo lyg vil̃kas miškè. Auk.
kaip vil̃kas gìrioje žiemõs metù Gieda kaip vilkas girioje žiemos metu. KrvP (Vkš).
kap vil̃kas, grìkių apsiė́dęs Išvertęs akis kap vil̃kas, grìkių apsiė́dęs. Mrs.
it vil̃kas, į dúobę įkrìtęs Pats ciecorius nairės (dairėsi, dėbčiojo) it vilkas, į duobę įkritęs. M.Valanč.
kaip (kai) vil̃kas į kūmùs (kūmúos) Įsisiūlė ji pas mus kai vil̃kas į kūmùs. Šmk. Siūlos kaip vil̃kas į kūmùs. Jrb. Zp. Kam taip siūlias kaip vil̃kas kūmúos?. Pnd.
kaip vil̃kas iñgrąžtį ant kẽlio Surijo kaip vil̃kas iñgrąžtį (kilpą rogių ienoms įkabinti) ant kẽlio. Rk.
kap vil̃kas in šerỹnės Šoka kap vil̃kas in šerỹnės (ant šerinių žolių pievos, t. y. prastai). Arm.
kap vil̃kas, įpúolęs į virbìnį Staugia kap vil̃kas, įpúolęs į virbìnį (į spąstus). Plv.
it vil̃kas, į slestùs įkliùvęs Nairės it vilkas, į slestus įkliuvęs. M.Valnč.
kaip vil̃kas iš kìrnos Kaip lokỹs, vil̃kas iš kìrnos (iš laužo) lenda. J II 127.
kaip vil̃kas iš žebravõnės Parstyrina kaip vil̃kas iš žebravõnės. Kv.
kaip vil̃kas kaũkia Girtas šaukia – kaip vilkas kaukia. KrvP (Jnš).
kaip vil̃kas kaukìmą Atsimena kaip vilkas kaukimą. KrvP (Jnš). Jnšk.
kaip vil̃kas, káulą įrìjęs Ką čia sprengsi (kosčioji) kaip vil̃kas, káulą įrìjęs!. Skdv.
kaip vil̃kas, kìškį pagãvęs Ilsisi kaip vilkas, kiškį pagavęs. (iron). KrvP (Lš).
kaip vil̃kas kraũją Ir gėrė karštas žmonių ašaras kaip vilkas kraują. KrvP (Eig).
kap vil̃kas kūlė̃s Gyveni žmogus ir lauki kap vil̃kas kūlė̃s. Ml.
kaip vil̃kas, kumẽlę papjóvęs (kumeliùką sudorójęs) Ilsisi kaip vilkas, kumelę papjovęs (kumeliuką sudorojęs KrvP (Ut)). KrvP (Vg).
kai vil̃kas, kumelíenos priė́dęs I rąžos kai vilkas, kumelienos priėdęs. Šl.
kap vil̃kas laužè Svietas darbe, net keliai lūžta, o tu guli kap vilkas lauže. Arm.
kaip vil̃kas, mėsõs priė́dęs Gieda kaip vilkas, mėsos priėdęs. PPr 338 (Šd).
kap vil̃kas miškañ Daboja kap vil̃kas miškañ. Brsl.
lyg vil̃kas miškè Pražuvo lyg vil̃kas miškè. Auk.
kaip vil̃kas mìško krū́muose Užsivalkiojęs, išalkęs gulėk kaip vilkas miško krūmuose. LzP.
kaip (kap, lyg, nei) vil̃kas negiedójęs (nekaũkęs, nestáugęs) Nenurimsta kaip vilkas negiedojęs. PPr 393 (Šd). Neiškenčia (Nenukenčia MTt II 134 (Pn)) kaip (kap Gs, Mrj, Vlkv) vil̃kas nestáugęs. Jrb. Rz. Snt. PPr 392 (Prn). Neiškenta kaip vil̃kas nekaũkęs. Kv. Neiškentė nei vilkas nekaukęs. B. Neliauja lyg vilkas nestaugęs. LTR.
kaip vil̃kas óžius Kriokinau (rėkdžiau) velnius kaip vil̃kas óžius. J II 242.
kaip vil̃kas óžką (óžiką)
1. Aš tave myliu kaip vilkas ožką. (iron). KrvP (Mrc). Myli kaip vilkas ožką. TŽ III 378.
2. Drasko kaip vilkas ožką. KrvP (Srj).
3. Greit tempė, kaip vilkas ožką. KrvP (Mrk).
4. Ėda mane rėmuo kaip vil̃kas óžiką (ožką), kaip ožika žalią žolę. BzF 74.
kaip vil̃kas óžką miškañ Vedė ją gražu namo, kaip vilkas ožką miškan. TŽ III 387.
kaip vil̃kas, óžką prarìjęs Nudilbino (pamažu nuėjo) kaip vil̃kas, óžką prarìjęs. Rk.
kaip vil̃kas óžkas Globoja kaip vilkas ožkas. (iron). KrvP (Rtn, Nč).
kaip vil̃kas ožkõs Gaili kaip vil̃kas ožkõs. (iron). Pmp.
kaip vil̃kas pakiemiaĩs Ko čia valkiojies kaip vilkas pakiemiais?. MTt II 132 (An).
kaip vil̃kas pamiškėmìs Bėga kaip vilkas pamiškėmis. KrvP (Vad).
kaip vil̃kas papjáutas avìs Atsimena kaip vilkas papjautas avis. (iron). KrvP (Mrk).
kaip vil̃kas pas avìs pasisvečiúoti Ir atėjo kaip vilkas pas avis pasisvečiuoti (su piktais kėslais, ketinimais). KrvP (Bd).
kaip vil̃kas pas óžkas Elgiasi kaip vilkas pas ožkas. KrvP (Lzd).
kaip vil̃kas, paspáudęs úodegą Eina kaip vilkas, paspaudęs uodegą. E.
kaip vil̃kas pas šùnį žiẽmą pasišìldyti Ir atėjo kaip vilkas pas šunį žiemą pasišildyti. (iron). KrvP (Rtn).
kap vil̃kas pašáutas Skykčioja (šokuoja, raišuoja) kap vil̃kas pašáutas. Švnč.
kaip vil̃kas per giriàs Ir eina per triobas kaip vilkas per girias. KrvP (Nmn).
kaip (keip) vil̃kas par (per) karklýną Žiūria keip vil̃kas per karklýną (pro ilgus plaukus). Slm. Žiūri kaip vil̃kas par karklýną. Pšl.
kaip vil̃kas per krikštýnas Insijušijo (įsilinksmino) kaip vil̃kas per krikštýnas. Vžns.
kaip (kai) vil̃kas po ẽketę (po ãketę)
1. Pauliojau kaip vil̃kas po ẽketę. (iron). Užp.
2. Maskatuoja su liežuviu kai vilkas po aketę. BržT 314.
kaip vil̃kas po avėtýną Ko gangrinėji (slampinėji) kaip vil̃kas po avėtýną?!. Krž.
kaip vil̃kas po káulinyčią Ko brazdi kaip vilkas po kaulinyčią?. LPP I 338 (Krtn).
kaip vil̃kas prie ožkõs Meilinasi kaip vilkas prie ožkos. TŽ III 387. MTt II 133.
kaip vil̃kas su avimìs Elgiasi su žmonėmis kaip vilkas su avimis. KrvP (Mrk).
kaip vil̃kas su ãvinu (su kumelè, su žą̃sinu) iron. Giminiuojasi kaip vilkas su avinu (su kumele KrvP (Šn), su žąsinu KrvP (Vlkv)). KrvP (Mrj).
kaip vil̃kas su badù Apsiprato kaip vilkas su badu. KrvP (Sd).
kaip vil̃kas su víena akimì Važiuoja kaip vilkas su viena akimi. LSP 118 (Ds, Ign).
kaip vil̃kas, šunų̃ vẽjamas Bėga kaip vilkas, šunų vejamas (greitai). KrvP (Al).
kaip vil̃kas, tẽlią sudorójęs Ilsisi kaip vilkas, telią sudorojęs. KrvP (Šr).
kaip vil̃kas trotè Ko čia šoki kaip vil̃kas trotè (narve)?. Ml.
kaip vil̃kas, úodegą įšãlęs Kaukia kaip vil̃kas, úodegą įšãlęs. Vdk.
kaip vil̃kas, úodegą paslem̃pęs (paspáudęs) Ką tik ketinau sprūdyti keliu kaip vilkas, uodegą paslempęs. (rš). [Eina] kaip vilkas, uodegą paspaudęs. E.
kaip vil̃kas, úodegą užláužęs Bėga kaip vil̃kas, úodegą užláužęs. Krt.
kaip vil̃kas, uodegõs netẽkęs Apsitriedė kaip vilkas, uodegos netekęs. KrvP (Sd).
kaip vil̃kas vaikùs Gina kaip vilkas vaikus. KrvP (Sd).
kaip vil̃kas veséilion Ateina kaip vilkas veseilion (neprašytas). KrvP (Ašm).
kaip (kap, lyg) vil̃kas [iš] víeno káulo
1. Tai rungas (nemiklus)! Kap vil̃kas víeno káulo. Rdm. Greitas kaip stirna, o nevikrus kaip vil̃kas víeno káulo. Rk. Nerangus kaip vilkas vieno kaulo. MTt II 131 (Pn). Styvas (nejudrus) kaip vil̃kas víeno káulo. Všk. Jis kelmavotas – lyg vil̃kas víeno káulo. Lš.
2. Kaip vilkas vieno kaulo nesusirango. Kl. Negali susilenkti kaip vilkas vieno kaulo. MTt II 131 (Pn).
3. A[r] ne darbas? Dirba kaip vilkas vieno kaulo. LVP 120 (Žg).
4. Šoka kaip vilkas iš vieno kaulo (nevikriai). MTt II 131 (Gdr).
5. Gręžias kaip vilkas vieno kaulo (lėtai). PPr 344 (Ds).
kaip vil̃kas vil̃kui Žmogus žmogui kaip vilkas vilkui. PPr 140 (Jnš). LTs V 263.
kaip vil̃kas, žaliõs mėsõs priė́dęs
1. Ko tu žiovauji kaip vilkas, žalios mėsos priėdęs?!. LTR. LVP 251 (Krš).
2. Ko čia rąžais kaip vil̃kas, žaliõs mėsõs priė́dęs?!. Kri.
kai vil̃kas žąsiukù Bovijas kai vil̃kas žąsiukù. Prng.
kaip vil̃kas žiemõs metù Džiūsta kaip vilkas žiemos metu. KrvP (Kp).