kaip aklà vištà grū́dą
1. Atrado kaip akla višta grūdą. KrvP (Ašm, Mrk).
2. Kurie ir atspėja [savo laimę], tai atspėja kaip akla višta grūdą. V.Krėv.
kaip aklà vištà grū́do Ieško kaip aklà vištà grū́do. Rz. KrvP (Mrk, Ut, Rš).
kaip alkanà vištà, grū́dą surãdusi Apsidžiaugė kaip alkana višta, grūdą suradusi. KrvP (Lp).
kai apsvaĩgusi vištà Pluzda (spurda) kai apsvaĩgusi vištà. Vdk.
kai (kaip) apželtkõjė (lùtė) vištà Kai vištà apželtkõjė kur luteni (krypuoji)?. Škn. Koks jo vaikščiojimas – lutuoja, lutena kaip lutė (trumpakojė, krypuojančios eisenos) višta. J.Jabl. Mes kaip lutės vištos lutenam po purvynus. Žem.
kaip Diẽvo vištà (viščìkė, viščiùkė) Tyli kaip Dievo višta. LPP I 565 (Vb). Tyli tyli kaip Dievo viščikė (viščiukė LPP I 565 (Šš), LPP I 565 (Grk)).
kaip Érkino vištà Ir žlabanojas (verkšlena, žliumbia) kaip Erkino višta. Sd.
kap išmáudyta vištà Nurimo kap išmáudyta vištà. Brt.
lyg liejamà vištà Dulbstos (kuičiasi) lyg liejamà vištà – ir vis an daikto. Rdm.
kaip nupešióta vištà Toks skurbus (nuskurdęs, menkas) arklelis, kaip nupešióta vištà atrodo. Št.
kaip nusiperė́jusi vištà
1. Jis lengvas kaip nusiperėjusi višta. Vaižg.
2. Silpna kaip vištà nusiperė́jusi. Mžk.
kaip (it) pẽklos vištà
1. Eina išsipurenusi (išsipuošusi) kaip peklos višta. KlvrŽ.
2. Eita pakrypla (krypuodamas) it peklos višta – bjaurios eisenos. Šts.
kaip (kai, kap) perẽklė (perẽkšlė, perimà, perùkšlė) vištà
1. Ko čia kverkšti (rėki) kap perẽklė vištà?!. Kč. Ko kvėkšti kaip vištà perẽklė?!. Kal. Čerški kai perẽklė vištà. Grk. Katėk kaip vištà perẽklė. J II 53. D 166 p. VP 24. Ko čia įsikatėjai (įsikarščiavai kalbėdama) kaip višta pereklė?!. Žem.
2. Kluksia (kvakši) kai vištà perẽklė. Škn. Kaip perẽkšlė vištà – kvakši i kvakši be sveikatos. Ėr. Kvagžda (stena, dejuoja) ir kvagžda ant lovos sėdėdama kai višta perukšlė. Sln. Kvakšia, pukši kaip perẽkšlė vištà. Grž.
3. Tvarsos kaip perẽkšlė vištà. Grž. Ko čia tursinies kap perẽklė vištà?. Krok. Tupinėja kaip vištà perẽkšlė. Snt. Et, tūpčioja (origtūpčija) ant vietos kaip pereklė višta. KrvP (Vrn).
4. Neatsiliko nė bobos: kiekviena savo preke apsikamšiusi, kaip višta pereklė kiūtojo ratų gale. Žem. O ji tupi ir tupi prie tų kurpių. Kaip višta pereklė. P.Cvir. Tupi namie kai vištà perẽkšlė i niekur neina. KltŽ 411. Sėdi nosį nuleidęs, kaip višta pereklė. Sim.
5. Skotojas (rūpinasi, stengiasi ką padaryti) kaip višta pereklė. D 166 p. VP 41.
6. Ko čia dabar aikštijys (ožiuojiesi) kaip vištà perẽklė?!. Grg.
7. Paspūtus kai perẽkšlė vištà. KltŽ 210. Pasipūtęs kaip perẽkšlė vištà. Pnd. Ko toks pasipūtęs kaip vištà perẽklė?!. Šmk.
8. Gudri kaip perekšlė višta. KrvP (Sb).
9. Karšta kaip perẽklė vištà. Šll. Karšta kai vištà perẽkšlė. Trgn. Karšta kaip višta perima. J.Jabl.
10. Apsipešus kaip vištà perẽkšlė. An.
11. Senis nesveikas korinėdamas kvagžda, sušiuręs, supuręs kaip vištà perẽklė. J.
kaip (keip) perẽklė (perẽkšlė) vištà ant kiaušìnių (ant kiaũšiais, ant kiaušìnio) Tupa ant savo vietos kaip perẽklė vištà ant kiaušìnių. Klp. Aš niekur nėjau, keip vištà perẽkšlė ant kiaušìnio sėdėjau. Alz. Ko kvaksai (sėdi) kaip vištà perẽklė ant kiaũšiais, ar ne darbo neturi?!. Brs.
kaip perẽklė vištà gūžtojè Nusitupėjau (nuvargo tupint) kaip pereklė višta gūžtoje. V.Krėv.
kaip perẽklė vištà su peraĩs plùnksnomis Teip yra apsivėlusi kaip perẽklė vištà su peraĩs plùnksnomis. Klp.
kaip peštà vištà Gryna (be nieko) kaip pešta višta. KrvP (Ps).
kaip plaktà vištà dilgėlėsè Ilgai nesipurtink, kaip plakta višta dilgėlėse. KrvP (Vlk).
kaip (kap) senà vištà
1. Spitras (apyaklis) kaip senà vištà, o da muno švarumą kritikuo[ja]. Brs.
2. Tai jau visai šilumos neturi – kap senà vištà. Gs.
3. Atsitūpusi kap senà vištà. Brt.
kaip senà vištà pakrū́mėje Atsitūpus kaip sena višta pakrūmėje. KrvP (Brt, Rs).
kaip spitrà vištà Vaikštai kaip spitrà (žliba) vištà. Žv.
kaip sulìjusi vištà pastógė Ko kiūtai kaip sulìjusi vištà pastógė[je]?!. Vvr.
kaip (lyg) sulytà vištà
1. Nučiuškęs (peršlapęs) kaip sulyta višta pijukas, t. y. nušlapęs. J.
2. Kurkso susitraukęs kampe – kaip vištà sulytà. Ds.
3. Kai jo pamatė juostą, visai nuliūdo Perkūnas, lyg višta sulyta. V.Krėv.
kaip supánčiota vištà Greitas kaip supančiota višta. (iron). KrvP (Al).
kaip (kai, kap) šlapià (sušlãpus(i)) vištà
1. Ir drebės čia man dabar kaip šlapia višta. KrvP (Žž).
2. Aplėpus kai šlapià vištà. Tr. Ištižęs kaip šlapià vištà. Srd. Apleidę sparnus kaip šlapios vištos, nei gerti, nei šokti. V.Krėv. O mes sėdim kap šlãpios vìštos (suvargę). Dkš.
3. Vaikščioja kap vištà sušlãpus. Alv.
4. Toj Regina tai kap šlapià vištà – tai ligoninėn, tai kurortan. Pv.
5. Darbui visai netinka, o didžiuojasi kaip sušlapusi višta. KrvP (Pn).
kaip užspriñgusi vištà Garo[ja] (rėkia) kaip užspriñgusi vištà. Up.
kaip (kai, kaip ir, kap, keip ir, lyg) vištà (vištẽlė)
1. Ko jūs čia kadat (šaukojate) kaip vìštos?!. Žg. Ko čia katate kaip vištos?!. Žem. Kas čia jų do giesmė – kudėkauna kaip vìštos. Ds.
2. Kaip ir višta vis kirksi ir kirksi (plepa). Šmn. Gal ben penkios bobos karkia kai vìštos susėdę. Sdk. Kaip vìštos klega bobos. J II 151. Švakas jos balsas – užkarkino kap vištẽlė. Bgt.
3. Aš kaip vištà be balso. Snt.
4. Sakyk, kogi žiopčioji kaip višta?. J.Paukš.
5. Ot kad kudoja (juokiasi) kaip vìštos, gal pirštą kas parodė?. Ob.
6. Ir plerpsosi išsipleikus kaip vištà!. Jrb. Kiurkso atsisėdęs lyg kokia vištà. Žal. Petriukas kiurkso kertėj kaip vištà. Antš. Namie tupiu kaip vištà. Adm. Nusitupėjau kai vištà. KzRŽ II 514.
7. Paeina, paeina i tūpas kaip vištà. Krš.
8. Nu eik, ko čia tupiniuoji (nevikriai, pamažu eini) kaip vištà. Ms. Atsistoji, tai eini kaip vištà kojom nutupėtom. Pnd.
9. Išejęs pėpinė[ja] (slampinėja) pėpinė[ja] visą dieną kaip vištà. Vvr. Ko tu čia kaip vištà nainioji (slampinėji)?!. Trgn. Žioplinėji kaip vištà. Tt. Sukliuręs vaikšto kaip vištà. Tl.
10. Ko čia kuitinėjies kaip vištà?!. Plk. Kaži kolek neišsirengia, kuičiasi kuičiasi lyg vištà. Gs. Tu dabar kuisk kaip vištà!. J II 272. Knebinėji kaip vištà. J II 179.
11. Bent kiek padūmavo gryčia, ir nukvošo (nuleipo) kaip vištà. An.
12. Lengva kap vištà. Rdš.
13. Greita kaip vėjas, kvaila kaip višta. KrvP (Sd). Durna kaip višta. KrvP (Mrc). Didelė kaip kumelė, durna kaip višta. KrvP (Ps). Didelis kaip arklys, kvailas kaip višta. LPP I 198 (Pšl). Durna kaip vištà, ale kad taip ir yra. Šmn. Gudri kaip višta, smarki kaip avis. (iron). KrvP (Ut). Gudri kaip avis, apsukri kaip višta. (iron). KrvP (Vs). O merga kvaila kaip višta. V.Krėv. Baili kaip avelė, kvaila kaip vištelė. KrvP (Vrn).
14. Tai papuorėlis – pasišiaušęs i pasišiaušęs kai vištà. Ml. Papuorus kaip vištà. Lkm. Pakravuos kaip vištà papurpus buvo. Slk.
15. Ko tu landžioji apkiaušęs kai vištà?!. Vrn. Supėžęs (ištižęs) kaip vištà atsikel žmogus neišmiegojęs. J.
16. Ale kokia gi tyki – keip ir vištẽlė. Slm. Gavo gerą žmoną – tyli kaip vištẽlė. Jnš.
17. Priespangys (neprimatantis) kap vištà. Brt. Spitra (žliba) kaip vištà. Jrb.
18. Užuomarša kaip vištà – paržengė par šiaudą ir užmiršo. Jrb.
19. Bijo kap vištà. Mrj.
20. Šlapia kap vištà. Kt. Parejau sušlapus kap vištà. DvŽ I 244. Parejo kaip vištà nučiuškusi (sušlapusi). Lkž. Nušlapom nubuvom kaip vìštos. Krš.
21. Trupino (po truputį dalino) kaip vištà – žygiu nedavė. Vn.
22. Pakilo kaip aras, nutūpė lyg vištà. Auk. Aukštai kėlėsi kaip arelys, nutūpė kaip višta (žemai). KrvP (Nmn).
23. Pilvas tavo kaip vištà kiurkia. J II 139.
kaip vištã ant arúodo Gudri kaip višta ant aruodo. KrvP (Mrc).
kaip (kai, kap) vištà an(t) (in) kiaušìnių
1. Sėdi kaip višta ant kiaušinių; ar lauki, kad kas lesti paduotų?. TŽ III 380. Et, tupi kaip višta ant kiaušinių ir manai, kad dangaus karalystę ištupėsi. KrvP (Vs). Sėda kai vištà ant kiaušìnių – nepasisiųsi niekur. NmŠ. Sėdo kaip vištà ant kiaušìnių. Pnd. Kvarkso (Sėdžia Vel, Tupi Zp) kaip vištà ant kiaušìnių. Srv. Ko plerpsai kai vištà ant kiaušìnių?!. Vdžg. Ko sėdi kap vištà ant kiaušìnių (be darbo)?. Prn. Pliopso kaip vištà ant kiaušìnių. Gršl. Sėdi kai vištà in kiaušìnių i nepakliba. KltŽ 109. Tupi kai vištà in kiaušìnių. KltŽ 362. Kaip vištà an kiaušìnių kad sėsiu. Šmn. Atsisėdėjai kaip vištà ant kiaušìnių. An. Atsitūpė kaip vištà ant kiaušìnių, ir nebeiškrapštysi. Šmn.
2. Ir gerai, kad nusipirkai [televizorių]: negi tupėsi ant pinigų kaip vištà ant kiaušìnių. Mžš.
3. Tupena ir tupena (tūpčioja) kai vištà in kiaušìnių. Lkm. Tupčinas (tūpčioja) kai vištà an kiaušìnių. Vlk.
4. Džiūsta kaip višta ant kiaušinių. KrvP (Lp).
5. Apkvaišo kaip višta ant kiaušinių. KrvP (Mrk).
6. Nesikarščiuok kaip vištà ant kiaušìnių!. Krž.
kai vištà in kiaušìnių tū̃pt Neprisiderina kai vištà in (ant) kiaušìnių tū̃pt (perėti). KltŽ 45.
kaip vištà, ant kuõlo užmautà Rėpso kaip višta, ant kuolo užmauta (rymo ant šakių koto, nedirba). Šk.
kaip vištà ant lãktos (ant lãktų)
1. Kaip višta ant laktos tupėsi. Rz. O jau sėdi kaip višta ant laktos. Sd. Ji plumpso kaip višta ant laktos. Skr. Vykom Naujojon pilin, kaip ereliai skridom, o čia sutūpėm kaip vištos ant laktų. V.Krėv.
2. Gal tau Dievas akis apdūmė, kad tu nieko nematai, kaip višta ant laktų. KrvP (Srj).
kaip vištà, ant pãmato atsitū̃pusi Šildos kaip vištà, ant pãmato atsitū̃pusi. Grg.
kaip vištà ant sàvo galvõs Gieda kaip vištà ant sàvo galvõs. Ktk.
kaip vištà an(t) skiedrýno
1. Rašau taip, kaip vištà an skiedrýno pabrėžu (nedailiai). Rdn.
2. Pragydo kaip višta ant skiedryno. LPP II 55 (Vl).
kaip vištà ant sniẽgo Pakreveizojo kaip vištà ant sniẽgo (nedailiai). J II 232.
lyg vištà ant tãko Pliurptelėjo (pilstelėjo) pieno į sriubą lyg vištà ant tãko (labai mažai), ir ėsk tu žmogus!. Skr.
kap vištà ant žagarų̃ Razsikudekavo (įsileido rėkti) kap vištà ant žagarų̃. Rš.
kai vištà apleistaspar̃nė Eina merga kai vištà apleistaspar̃nė (pamažu, tingiai). Ds.
kaip vištà arklãšūdė Kapstos i kapstos kaip vištà arklãšūdė[je] i nėko ten neiškasa. Trk.
kaip vištà bė́dą pranašáudama Gieda kaip višta bėdą pranašaudama. KrvP (Nm).
kap vištà be galvõs Ale kad mum va nedaeina, mes kap vìštos be galvõs (kvailos). Auk.
kai vištà be kójų Kur tu kunklini (pamažu eini) kai vištà be kójų?. Vrn.
keip vištà be uodegõs Ko čia gyveni keip vištà be uodegõs, eik špitolėn gyvent – prasgyvensta pinigų špitolėj. Pl.
kaip vištà bùlbę Čiumpo[ja] (godžiai valgo, ryja) kaip vištà bùlbę. Vkš.
kap vištà, dė́čius pakórus Vaikščioja kap vištà, dė́čius pakórus. Smn.
kaip vištà dedẽklė Vaikštai kaip vištà dedẽklė (lėtai). Tl.
kaip (kai, kap, lioc) vištà [kiaušìnio, kiaušiniùs, paũtų] dė́t(i)
1. Neprisitaiso kaip vištà dė́ti. KlvrŽ. Ko tu čia daikteliauni (nerandi vietos) kap vištà dė́t?. Drsk. Taikstos kap vištà dė́t. Brt. Podoji (ieškai ko, taikaisi) kap vištà paũtų dė́t. DrskŽ 276. Ieškoja daikto kai vištà dė́t. Ml. Rengiuos kaip vištà kiaušìnio dė́t. Ign. Neprisiderina kap vištà kiaušìnio dė́t. Ml. Ir nenusistanaviji (nenusistatai) kaip vištà dė́ti. Brs. Ko tu čia daužais kap vištà dė́t?!. Drsk. Lp.
2. Atsikvošėjo (atsiminė) lioc vištà kiaušiniùs dė́t. Lp.
kaip (lyg) vištà dė́t(i) norė́dama
1. Gūžtinėja (slankioja) visą dieną lyg vištà dė́t norė́dama. PnmR.
2. Eina par sodą (sodžių) šnekėdama kaip vištà dė́ti norė́dama. Lk.
kaip vištà dìlgės Ko čia kikenat kaip vìštos dìlgės?!. Ob.
kai vištà dvitrỹnį dėdamà Stena kai višta dvitrynį dėdama. Vdk.
kaip vištà, gaĩdį pamãčius Kogi prisigūžei kaip vištà, gaĩdį pamãčius?!. Ob.
kap vištà gaišdamà Necamkok (nekramtyk) kap vištà gaišdamà (pamažu)!. Bd.
kap vištà, gálvą apgarãvus Ko žiopčioji kap vištà, gálvą apgarãvus?!. Al.
kap vištà, grū́dą surãdusi Džiaugiasi kaip višta, grūdą suradusi. KrvP (Mrk). TŽ III 383.
kaip vištà grū́do Pasiilgo kaip višta grūdo. TŽ III 383.
kaip vištà grū́dus Rankioja kaip višta grūdus. TŽ V 597 (Al).
kaip vištà ieškódama, kur̃ kiaušìnį pamèsti Gūžinėja (slampinėja) kaip višta ieškodama, kur kiaušinį pamesti. KrvP (Mrc).
kaip vištà į grū́dą Spangso (spokso) kaip vištà į grū́dą. Kv.
kaip vištà į miežiùs Prijunko kaip vištà į miežiùs. Tr.
kaip vištà išgañdinta Motina katėjo, katėjo (skundėsi, barėsi) kaip višta išgandinta. Žem.
kaip vištà į vãbalą Na ir ko įsispitrėjai kaip vištà į vãbalą?!. Als.
kai vištà kiaũšį Iškratė kai vištà kiaũšį (pagimdė) i pametė. End.
kaip (it, kai) vištà, kiaušìnį (kiaũšį, paũtą) padė́jus(i) (sudė́jus(i))
1. Ką tu čia karki it vištà, kiaũšį padė́jusi!. Skd. Ko kati (šaukoji) kaip vištà, kiaũšį padė́jusi?!. Brs. Kata kaip vištà, kiaũšį padė́jusi. Šv. Kudėkuoja kai (it SkrT 22) vištà, kiaušìnį sudė́jus. Tvr. Kada ir kada kaip višta, kiaušį padė́jus. LTs V 110 (Sk). Nerėk kaip višta, kiaušinį padėjusi!. (rš).
2. Ir girias it vištà, kiaũšį padėjusi. Pln. Giriasi (Girias PPr 340 (Jnš)) kaip višta, kiaušinį padėjus (sudėjusi KrvP (Mrk)). KrvP (Užp). Ir giriasi kaip višta, kiaušį (pautą KrvP (Ad)) sudėjus. KrvP (Erž, Pln).
3. Kudokuoja (kvatoja) mergos kaip vìštos, kiaušiniùs padė́ję. Vj.
it vištà kiaušiniù Giriasi it višta kiaušiniu. KrvP.
kaip (kap) vištà kiaušiniùs
1. Skaito (skaičiuoja) ir skaito kaip vištà kiaušiniùs. Jnš.
2. Apglėbė visą turtą kap vištà kiaušiniùs. Vlkv. Tai gal ir sėdėsi apžergus dukterį kaip višta kiaušinius?. V.Krėv.
kai vištà, kur dė́t prasimãnius Slapukauna slapukauna kai vištà, kur dė́t prasimãnius. Ds.
kai vištà mėšlýną Kam tu šitą lauką tep kutuoji (pureni) kai vištà mėšlýną?!. Vrn.
kaip vištà, mìnkštkiaušį pamẽtusi Pliopsok (vėpsok) kaip višta, minkštkiaušį pametusi. Ggr.
kaip vištà, mùsmirės užlẽsus Kogi teip mėrinėji (slampinėji) kaip vištà, mùsmirės užlẽsus?. Dbk.
kaip vištà nuo kiaũšių Davatkos po poterių išsiskaičioja (rėkauja), t. y. kaip vištà (vìštos) nuo kiaũšių kata. J I 635.
kaip vištà nuo vãnago Pasislėpė kaip višta nuo vanago. MTt II 115.
kaip (kai, kap) vištà pãkulosa (į pãkulas, po pãkulas)
1. Insiplentoj[o] (įsipainiojo) kap višta pakulosa. Alv. Įsipainiojo kaip višta į pakulas. LTR.
2. Imsi ilgai plepėti, tai susipainiosi kaip višta į pakulas. Žem. Kad tau tiek reiktų padaryt, ir susipainiotum kai vištà po pãkulas. Skr.
3. Nesidumšk (negaišk) kaip vištà po pãkulas. Slv.
kap vištà pančẽkinė Tai ne merga, kad savę nepristvarko: eina, tęsias kap vištà pančẽkinė (apželtkojė). Rod.
kaip vištà par lýtų Gūrinė[ja] kaip vištà par lýtų. Trg.
kaip vištà, par strė́nas gãvusi Tupiniuoja (nevikriai, negreitai vaikšto) teip kaip vištà, par strė́nas gãvusi. Yl.
kaip vištà pavakarỹ Aklas kaip višta pavakary. KrvP (Al, Rs, Zr).
kaip vištà, pavãsarį įpẽrusi Kvagždu (stenu) sirgdama kaip vištà, pavãsarį įpẽrusi. Ggr.
kap vištà pelenuosà Purtos (kapstos) kap vištà pelenuosà. Vs.
kaip ir vištà perẽkšlė su viščiõkais Gūžtinėju kaip ir vištà perẽkšlė su viščiõkais. Šmn.
kaip vištà perė́t(i) Įsigeidė kaip vištà perė́t. Jrb. Ir įsimislijo kaip vištà perė́ti. Kl. Ir užsigeidė (Užsimanė Pp) kaip višta perėti. PPr 352 (Lkv).
kaip vištà perė́ti taisýdamos A nebengsi tapnoties (krapštytis) kaip vištà perė́ti taisýdamos?!. Slnt.
kaip vištà pérminta Šiandiej iš manę nieko dora – kaip višta perminta. Vb.
kaip vištà pérst Tiek tu išmanai kaip vištà pérst. (iron). Snt.
lyg vištà, pìrmą kiaušìnį padė́jus Kudakuoja lyg vištà, pìrmą kiaušìnį padė́jus. Prn.
kaip [šlapià] vištà po krū́mu Ilgai nesipurtink kaip šlapia višta po krūmu. KrvP (Vrn). Purtosi kaip višta po krūmu. TŽ V 597 (Al). PPr 410.
kaip vištà po mėšlýną Kuikščias (kuičiasi) kaip vištà po mėšlýną. Paį.
kaip vištà po miežíeną Ko te žioplinėji kaip vištà po miežíeną?!. Slk.
kaip vištà po savim̃ kiaušiniùs Rausia kaip vištà po savim̃ kiaušiniùs. Snt.
kaip vištà po sparnaĩs vaikùs Gaspadoriai gerą šeimynikštį kaip vištà po sparnaĩs vaikùs apkėtę turi, t. y. neišleidžia niekur nuo savęs. J I 46.
kaip vištà po šiukštýną Ko čia naglinėji (šniukštinėji) kaip vištà po šiukštýną?!. Srv.
kaip (kai) vištà prieš bė̃dą
1. Gieda kaip višta prieš bėdą. KrvP (Mrk, Rk). Ko tu čia kirkčioji kai vištà prieš bė̃dą?!. Vlk.
2. Tysoji (guli) kai vištà prieš bė̃dą. Ml.
kai vištà pryš dvãsną Pragydo kai vištà pryš dvãsną. Vdk.
kaip (kap) vištà prieš gãlą Gieda kaip (kap Prn) višta prieš galą. PPr 338 (Šd). Dar kokią [dainą] pakarkysiu kap vištà prieš gãlą. Srj.
kaip vištà prieš líetų Gūžinėji kaip vištà prieš líetų. Šd.
kaip vištà priš neláimę Ir ana pragydo kaip vištà priš neláimę. Kl.
kaip vištà prieš vãnagą Na, ir pasišiaušė gi, kaip višta prieš vanagą, o pirštu palytėk, tik padulkės – ir sausa bus toje vietoje, kur sėdėjo. V.Krėv.
kai vištà prie viščiùkų Ko tupnoji kai vištà prie viščiùkų?. Sdr.
kaip vištà primỹžo Darbo būtų vežimas, bet darbininkų kaip višta primyžo (labai mažai). KrvP (Vb).
kap vištà, priperė́jus ančiùkų Džiaugias kap vištà, priperė́jus ančiùkų. (iron). Mrk.
kap vištà rýtą Užsimerkus kap vištà rýtą. Auk.
lyg vištà są́šlavose Ko rusinies (kraipais, kasais) lyg višta sąšlavose, ar nenuguli ramiai!. Skr.
kaip vištà sáulei léidžiantis Ko čia dabar dvaklinėji kaip vištà sáulei léidžiantis?!. Paį.
kaip vištà sàvo viščiukė̃lį Kaip višta savo viščiukėlį, taip ji (motina) saugo tave. (rš).
kaip vištà skiedrýne Darbo nedirbi, o kapstais (krapštaisi) kaip višta skiedryne. Pkp.
kaip višta su ãvinu Nebesusikalba kaip vištà su ãvinu. Plvn.
kai (kap) vištà su kiaušiniù (su kiaušiù)
1. Mūstais ir mūstais (nerimsti) kap vištà su kiaušiù. Rod. Puolinėja kai vištà su kiaušiniù. OG 335.
2. Stovi papuoręs (pasišiaušęs) kap vištà su kiaušiniù. Ml.
kaip (kai, kap) vištà su kója
1. Rašo kap vištà su kója (negražiai, nedailiai). Kt. Rašo dartės – reikia jiem skubyt – kap vìštos su kója. Mrj. Tu juk rašai kaip višta su koja. Argi šitaip galima?. (rš).
2. Mažai taiso jinai tuos kapus: apkutinė[ja] tik biskį, ir gana, kai vištà su kója. Šmk.
lyg (it) vištà su nagaĩs
1. Ką tu čia drėpoji (negražiai rašai) lyg vištà su nagaĩs?!. Smn.
2. Negera, taip ir puola it vištà su nagaĩs. Skd.
kaip vištà su píepučiu Ko čia čybaroji (prastai dainuoji) kaip vištà su píepučiu!. Sml. Ko čia čiauškini kaip vištà su píepučiu!. Šmn.
lyg vištà su pìrmu kiaušiniù Ko karstaisi lyg vištà su pìrmu kiaušiniù?. Dkš.
kaip vištà su vãnagu
1. Susitarė kaip vištà su vãnagu. (iron). SkrT 51. TŽ III 375. Sutaria kaip višta su vanagu. NdŽ.
2. Bovijasi kaip višta su vanagu. KrvP (Mrk).
kaip vištà su viščiõkais Ašiai su anūkėm kaip vištà su viščiõkais. Šmn.
kaip vištà su vištẽliais, vãnagą pamãčiusi Kvaksi kaip višta su višteliais, vanagą pamačiusi. MTt II 115.
kai vištà su žąsim̃ Vokiškai mokėjau tiek, kai vištà su žąsim̃ susišnekėt. (iron). Rg.
kaip vištà svẽtimus vaikùs perė́dama Durna (kvaila) kaip višta svetimus vaikus perėdama. KrvP (Jnš).
lyg vištà tūpdamà ant kiaušìnių Ko taikstaisi lyg višta tūpdama ant kiaušinių?. Gs.
kaip vištà, úodegą išdẽgus Kad ir ana laksto kaip višta, uodegą išdegus. LVP 674 (Škn).
kaip vištà, vaikùs išperė́jusi Apsidžiaugė kaip višta, vaikus išperėjusi. KrvP (Ašm).
kaip vištà vãnago Nusigando kaip višta vanago. MTt II 115.
kaip (kap) vištà vándenio Bijo kaip (kap Dkš) vištà vándenio. Užp.
kaip vištà viẽtos, kur kiaušìnis padė́ti Ieško kaip višta vietos, kur kiaušinis padėti. KrvP (Auk).
kai (kaip) vištà višteliùs (vištaliùs, viščiokùs)
1. Kitas [tėvas] kaip vištà vištaliùs pameta vaikus. End. Pames jum (jus) moma kaip vištà viščiokùs. Pnd.
2. Surinko mūsų brolelius kai višta vištelius. (d). Grš.
kaip vištà, žìrnių pérsilesus Ką čia gaksi (žagsi) kaip vištà, žìrnių pérsilesus!. Rs.
kaip vižlà (žabalà) vištà
1. Nemato kaip žabalà vištà. Imb.
2. Velkas kaip vižlà (žliba) vištà. Všk.