kaip (kai, kap) árklio uodegà
1. Jo plaukai šiurkštūs kaip arklio uodega. LVP 648 (Jnš).
2. Tavo peisai jau kap árklio uodegà. LzŽ 190. Mano troba kai degė, tai ant aukšto buvo išmintų linų, tai kai arklio uodegos. LVP 682 (Grz).
kaip (kap, keip) aviẽs (avẽlės, gėriùko) uodegà (uodegė̃lė)
1. Varpos paaugo kaip avių̃ úodegos (didelės). KlvrŽ. Būdavo, įeini medžian (miškan), net raudonuojas: tos kekės kap avių̃ úodegos. Vlk. Apynių spurganos tokios kaip avių̃ úodegos. Žr. Žiūrėk, kokios didelės apynio spurgos – kaip avelės uodegėlės. LVP 648 (Sk). Kviečių varpos kaip avies uodega didumo. LVP 648 (Žg). Raudonųjų serbentų šiemet daug bus – nukarę kaip avies uodega, raudonuo[ja] tik vien. LVP 648 (Žg). Tas serbentų krūmas, kur prie pirties auga, šiemet labai pilnas: visas aplipęs kaip avies uodega geltonom kekėm. LVP 648 (Sk). To, kur prie priesienio, apynio spurgos kaip gėriukų uodegėlės. LVP 682 (Sk).
2. Tavo liežiuvis tabaluoja kaip avẽlės uodegà (apie plepų). Aln.
3. Tyli kaip aviẽs uodegà. Kp.
4. Širdis virpa tuk tuk tuk kaip aviẽs uodegà. Sd.
5. Sprandas kap aviẽs uodegà (plonas). Žal.
kaip ãvino uodegà Ko virpi kaip avino uodega?. LPP I 248 (Krt).
kap bùliaus uodegà Nu ir laksto kap bùliaus uodegà. Švn.
kaip (kai) gaĩdžio uodegà
1. Tęsias kai gaĩdžio uodegà andarokas – i sušlampa. KltŽ 344.
2. Užsidegiau kaip gaĩdžio uodegà (apie karštakošį). Skd.
kaip (kap) jáučio po úodega iron. Švaru kap jáučio po úodega. Vlkv. Čysta kaip jaučio po uodega. LPP II 490 (Brt).
kaip jáučiui uodegà Liežuvis bobai kaip jaučiui uodega. LPP II 486.
kap kárvės uodegà Jau ir aš kap kárvės uodegà žemyn augu. Švn.
kaip (lyg) katė̃s uodegà
1. [Apynių] spurgai lyg katė̃s úodegos. Šmn.
2. Jos kasa nutriaušėjus kaip katė̃s uodegà. Jnš.
3. Ko čia ardaisi (pyksti, širsti) kaip katė̃s uodegà?!. Pln.
kaip kãtino uodegà
1. Apšepęs kaip uodegà kãtino, o dar girias, kad gražus. Srd.
2. Būk lankstus kaip katino uodega, nesigailėk poniai direktorienei į rankutę pukštelti ir dar šio to, ko jos nublankusi širdužė trokšta – kilsi kaip ant mielių. A.Gric.
kai kãtinui uodegà Moteris vyrui kai kãtinui uodegà, vairas. KzRŽ II 433.
kaip kumẽlės uodegà Ūsai kaip kumẽlės uodegà (ilgi). Ps.
kaip lãpei uodegà Painiojas kaip lãpei uodegà. Šmk.
kaip lãpės uodegà Apsusęs kaip lãpės uodegà. Kl. Nušapo kaip lãpės uodegà (nususo, nusigyveno). Šv.
kap màno uodegà Ko eini užpakaly kap màno uodegà?. Žž.
kai (kaip) pelė̃s (pelýtės) uodegà Apsusę visi plaukai kai pelė̃s uodegà. Švnč. Mano motiniukės buvo storos kasos, o daba paliko kaip pelytės uodega. LVP 649 (Sk).
kaip póvo uodegà Gražus kaip povo uodega. KrvP (Ps). LVP 649 (Sk).
kaip su šū́dina úodega Pašovė, kaip su šū́dina úodega užkirto (stačiokiškai, nemandagiai ką pasakė). DūnŽ 382.
kai su úodega Šneki kai su úodega (niekus, kvailai). Dglš. Nu ką tu čia daba pašnekėjai kai su úodega. Ar.
kaip (kai) šuñs (šùnio) uodegà
1. Tabaluoja kai šùnio uodegà. Ds.
2. Moters liežuvis visada juda kaip šuns uodega. V.Krėv.
3. Eik gražiai, ką čia makaluojies po kojom kaip šunio uodega!. LVP 649 (Sk). O tu nemaskatuok kaip šuns uodega: tai jis atsilieka, tai pirmyn išbėga!. (rš). Vizgėk kaip šùnio uodegà. Ds.
kaip tẽlio uodegà Būdavo, dirbi, plėšais, arklys zylioja, širdis plakas kaip telio uodega. Ds.
kaip (kap, lyg) uodegà
1. Ko byzdini paskui kap kokia uodegà?!. Brt. Sekioja paskui kap uodegà. Dkš. Velkas iš paskos kaip uodegà. Žg. Tai velkas ir velkas kaip uodegà iš paskos. Kri. Ko velkies paskui kap uodegà?!. Rdm. Vaikas sekioja kaip uodegà, nė žingsnio nepasitraukia. Jnš. Kaip uodegà – vis paskui ir paskui. Nmk. Mato juos bobulė tik tada, kai, panorėję valgyti, parbėga namo ir bėginėdami paskui ją kaip uodegos kiekvienas savo balsu šaukia. V.Krėv.
2. Stoviu kap uodegà ažu jo. Tvr. Ir aš kaip uodega už jų stovėjau: nieko negavau – pasibaigė dešrelės. LVP 648 (Sk).
3. Ir eina pasipūtęs kap uodegà. Vrn.
4. Vapa visokius niekus lyg uodegà. Jrb. Eik nevapėjęs lyg uodegà!. Jrb.
5. Tylia kaip uodegà. Jrb.
kaip uodegà svečiuõs Tyli kaip uodegà svečiuõs. Ukm. Kogi tyli kaip uodegà svečiuõs?!. Ut.
kaip uodegà už pakãlos Traukias kaip uodega už pakalos (už nugaros). Msn.
kaip vélnio uodegà Gavo tokį kriaučių, gerą piršlį, kaip vélnio úodegą: ir sumezga, ir atamezga. Kp.
kaip ir vil̃ko uodegà Dieve, kad augo [apyniai], net gražu, kaip ir vil̃ko úodegos spurgai. Plvn.
kap vil̃ko uodegà aketė̃j Sukinėjas kap vil̃ko uodegà aketė̃j. Smn.
kaip zel̃zino uodegà Užsirietęs kaip zel̃zino (gaigalo) uodegà. Škn.
kaip žálčio uodegà Smailus kaip žalčio uodega. MTt III 179 (Kdn).
kai (kaip, kap, keip) žiùrkės (žvynė̃s) uodegà (uodegė̃lė, uodegùtė) Plonos kaselės kai žvynė̃s uodegė̃lės. Kp. Mano buvo stora čiupra (plaukai), tik daba kai žiùrkės uodegà. Jnš. Ką te benešioja tokias kasas – keip žvynė̃s (žiurkės) úodegos. Slm. Prasti vaiko plaukeliai – kaip žiurkės uodegėlė kasytės. LVP 649 (Sk). Šaknis [gėlės] kap žiùrkės uodegùtė – neišmaitina. Pv.