kaip (kai, kap, keip, nei) ugnìs (ùgnis, ùgnė, ugnià, ugnẽlė)
1. Vyras labai ūmus – kaip ugnìs. Jnš. Širdingas kaip ugnìs. Slk. Mano vyras buvo piktas kai ugnìs. Ūd. Piktas kai ugnìs. Skr. Brania pikta keip ugnìs – sunku su ja sugyvent. Slm. Ana tokia kap ugnià, nervuota. DvŽ II 444. Vyras kaip ugnìs, priešais žodžio nepasakysi. Jnš. Aš tai kap ùgnė. DrskŽ 426. Vyras kaip ugnìs: kas rankoj, tas galvoj. Jnš. Anas žmogus ūmus – užsidega kaip ugnìs. Sv. Kai tik pasakiau, tai jis ir užsikūrė kap ugnis. Lš. Jis tokios staigios įgimties – nei iš šio, nei iš to tik užsidegs kaip ugnìs. Rs. Dėl mažiausios priežasties suliepsnodavo kaip ugnis ir imdavo plūsti paskutiniais žodžiais. V.Krėv. Tuoj užsidega nei ugnis. B 468.
2. Visas raudonas kaip ugnìs – karščio turi. Jnš. Raudona kaip ugnìs, raudonavo tiek motriška. Trk. Žolė kap ùgnė raudona. Rdš. Stoviu kai ùgnis (raudona) iš sarmatos i neturiu kur dėtis. KltŽ 367. Mergaitė tvyks kaip ugnìs nuraudonavo. Plt.
3. Ma[n] kaip ugnis viduriuos dega – vietos sau nerandu. LVP 688 (Sk). Vaikagaliai, būdavo, nulekiam, tų burbašaknių atsinešam, nusiprausi, tai Jezus Marija, keip ugnìs dega burna. Slm. Uždėjus vaistų, ranką ėmė deginti kaip ugnìs. Jnš. Degu kap ugnìs iš sarmatos. Ml. Kada baika, kada kaip ugnìs diegia [pusiaujas]. Kvr.
4. Arklys dagus (greitas) kaip ugnìs. Lkš. Manam arkliokui tik ažduok avižų, tai bus kaip ugnìs. Lkm. Arklys kaip ugnis, nereikia ir šert – pats bėga. Ds.
5. Ot darbus buvo žmogus – kaip ugnìs!. Užv. Kaip ugnìs [vaikas], nereik ne žadinti į darbą, ne nieko. Krš. Prie darbo tai kaip ugnìs, ale ir pavalgo. Sb. O dirbt, in darbą – kap ùgnė vaikas. Srj. Ji, brol, ir į darbą, ir į viską kaip ugnis. V.Krėv. Ana kai ugnìs in darbą, pirma visų nusikasė bulbas. KltŽ 367. Į darbą kaip ugnìs. ZnŽ III 521 (Snt). Kad jau ugnystas (smarkus, ūmus) – kaip ugnis visur puola. Ps.
6. Arklys eina kaip ugnìs (greitai). Jnš. Kaip ugnìs pardūmė iš Kvėdarnos. Kv. Kap ùgnė šoki (smarkiai, greitai) tu, su tavim bijau eit. Sn.
7. Nubėgsi kaip ugnìs (trumpam) i vėl mauk atgaliau. Krš.
8. Šiandiej oras kai ugnẽlė (labai šaltas). Ds.
9. Vėjas gairina kaip ugnis. Rd.
10. Taurė karšta buvusi kaip ugnis. V.Krėv. Ta sriuba kai ugnìs. Jrb.
11. Šita rūgštis rūgšti kai ugnìs. Mrj. Kiršė (tokia degtinė) buvo kaip ugnìs (labai stipri). Šts. Turiam buteliuką [degtinės] keip ugnẽlės. Slm. Alus susistovėjęs, kaip ugnis. Žem. Iš pūro rugių keturi gorčiai spiruto kaip ugnies!. Žem.
12. Geras peilis, kai ugnìs. Trgn. Ot dalgė aštra: ima kai ùgnė!. Švnč.
13. Žerpliu (rusu, nuobodžiai gyvenu) kaip ugnis. R 139. MŽ 183.
14. Akys jo gyvos kaip ugnis, balsas jo aiškus kaip varpo. Tat.
kaip (it) ugnìs ir vanduõ (su vándeniu) Visą laiką pykstas, gyvena kaip ugnìs ir vanduõ. Jnš. Sutinka kaip ugnis su [v]andeniu. (iron). VP 43. Sutinka kaip akmuo su kirviu (su dalgiu LPP I 422), ugnis su vandeniu. (iron). M. Nesutinka it ugnis su vandeniu. Sim.
kaip ugnìs iš strielbõs Kaip ugnìs iš strielbõs pražuvo (dingo bemat). BM 268 (Rd).
kaip ugnìs (ugnẽlė) merdẽna Gyvena, kaip ugnis merdena (sunkiai, vargingai). KrvP (Rk). Gyvenom, kaip ugnelė merdenom. (rš). Ir gyvena, kaip ugnelė merdena. KrvP (Všk).
kaip ugnìs skùjose Ko piestuji (šokinėji) kaip ugnis skujose?. LPP II 12.
it ugnìs su pãraku Nesutinka it ugnis su paraku. Sim.
lyg ugnìs su vė́ju Lyg ta ugnìs su vė́ju – ėjo ir nuėjo. Kn.
kai ugnìs táukus Mylia kai ugnìs táukus. Vdk.