kaip (kai, kap, lýgu, nelýginant) skruzdėlė̃ (skrudėlė̃, skrugzdėlė̃, skruzdė̃, skruzdėlẽlė, skruzdìs, skruzėlė̃, skruzìs)
1. Persismaugus kap skruzdėlė̃. Pv. Aš labai parsmaugta – kaip skruzdėlė̃. Krč. Pasmaugta kaip skruzdė̃. Grk. Ana visada persismaugus kaip skrudėlė̃. Ktk. Ilga, plona, pergnybta kaip skruzdėlė, dideliu, dar nematytu kuodu vokietė pasveikino svečius. I.Simon. Seniau panytės smaugdavos ir nelýginant skrùdėlės įsismaugusios (susismaugusios) vaikščiodavo. Š. Ansmaugta kaip skrugzdėlė̃. Rgv.
2. Darbšti kaip skruzdėlė (skruzdė̃ DŽ1). TŽ III 384. KrvP (Mrk). Būk darbštus kaip skruzdėlė̃, o tvarkingas kaip bitė. Šl. KrvP (Krž). Tas žmogus darbštus kaip skruzdìs. KlvrŽ. Iš jo darbininkas geras: par dieną dirba kaip skruzdėlė̃. Jnš. Žmonės kaip skruzdės klibėjo (triūsė). Gmž. Iš mažų dienų kaip skrùzdės (kai skrùzdėlės Ob) dirbom. Krž. Ana labai daug veikia – kap skrudėlė̃. DvŽ I 244. Vis darbuose, vis rūpesčiuose Drūktenienė sukasi, lygu skruzdėlė vis kruta. Žem.
3. Vikras kaip skrudėlė̃. Šmn. Jeigu pavasarį pirmiau [už varlę] pamatysi skruzdėlę, tai visus metus būsi greitas kaip skruzdėlė. AED 366. Mergšė gyva kap skrudėlė̃. DrskŽ 333.
4. Neša kaip skrudėlė̃ (sunkiai). Tvr. Tempa vaikas pagalį kaip skruzdìs. Rdn. Tempi tokią sunkinybę kaip skruzìs kokia. DūnŽ 332.
5. Lenda kai skrudėlė̃. Ds.
6. Kaip skrudėlė̃ laksto (labai greitai). JnšM.
7. Velkuos kaip skruzdėlė. B.
8. Čiupli (menka) tokia mergelka, kaip skruzėlė̃. DūnŽ 332. Tęvybė (laibumas) tavo – kaip skruzdėlẽlė. DūnŽ 397.
kaipõ skruzdėlė̃ po šiūkùs Kasas kaipo skruzdėlės po šiūkus (po šapus, pabiras). (rš).
kaip skruzdėlė̃ (skruzdìs) šãpą (šãpalą) Velka kaip skruzdėlė̃ šãpą. DŽ. NdŽ. Škn. Neša kaip skruzdìs šãpalą. Grz.
kaip skruzdėlė̃ šìrdį apmỹžo Man tai kaip skruzdėlė̃ šìrdį apmỹžo. An.