kaip arúode užáugusi pelė̃ Gražūs kaip aruode užaugusios pelės. KrvP (Eiš).
kaip bažnýčios pelė̃ Gryna, plika kaip bažnyčios pelė. KrvP (Pln).
kaip (it, kai, kap, lyg) pelė̃ (pelýtė)
1. Parbėgo vaikas visas nuplukęs kap pelė̃. Al. Visa sušilau, suplukau lyg pelė̃. KlvrŽ. Sušilau kaip pelė̃, nė[ra] kada nusivilkt. Mžš.
2. Nustriūgęs (permirkęs) teip kaip pelė̃. Klp. Pakeliui gavę perkūnijos ir lietaus, parvyko sušlapę kaip pelės. I.Simon.
3. Tykus kaip pelė̃. K II 50. Vaikas palaukęs, kol vėl lovoj nurims, tyliai kaip pelė, vienmarškinis pradėjo artintis prie durų. P.Cvir. Rytą, maniau, kad Jonas kuria, ruošiausi tyliai kaip pelytė. (rš). Sėdi kampe kai pelė̃ i nesgirdi. KltŽ 209. Sėdim kap pẽlės ažuspirti. DvŽ I 243.
4. Durna kaip avis, baili kaip pelė, ruini (raina) kaip katė. KrvP (Lnt).
5. Rėmuo griaužia it pelė. TŽ V 627.
6. Pilkas kaip pelė̃. K II 50. Grg.
kaip pelė̃ ant (in) arúodo
1. Gyvena kaip pelė̃ ant arúodo (gerai). RdN.
2. Šaipykis tu čia kaip pelė̃ in arúodo!. Skdt.
kaip pelė̃ ant ùžlos Gyvena kaip pelė̃ ant ùžlos (klėties lubų, t. y. gerai). Ps.
kaip pelė̃ be káulų Duktė buvo kaip pelė be kaulų (judri, lanksti). (rš).
kaip pelė̃ į ìšrūgas Įkrito kaip pelė̃ į ìšrūgas (pateko į sunkią būklę). Krtn.
kaip pelė̃, į píeną įkrìtusi Markstykis kaip pelė̃ arba varlė, į píeną įkrìtusi, t. y. neįmanai, kur akių padėti. J.
kap pelė̃ in spą́stus Įkliuvo kap pelė̃ in spą́stus. Mrk.
kaip pelė̃, iš arúodo išvytà Greitas badu skųstis kaip pelė, iš aruodo išvyta. KrvP (Drsk).
kaip pelė̃, iš ìšrūgų išlìpusi (iš mìltų išliñdusi, iš píeno išbrìdusi) Ir mirkščio[ja] kaip pelė̃, iš mìltų išliñdusi. Vkš. Mirkčio[ja] kaip pelė̃, iš píeno išbrìdusi. Als. Blakčio[ja] kaip pelė̃, iš ìšrūgų išlìpusi. Šv.
kaip pelė̃, iš katė̃s [nagų̃] ištrū́kusi Džiaugiasi kaip pelė, iš katės nagų (iš katės TŽ III 388) ištrūkusi. KrvP (Mrk).
kaip pelė̃ iš pãrūgų Veiza kaip pelė̃ iš pãrūgų (baikščiai). Krtn.
kaip pelė̃ iš po šlúotos
1. Daboja (žiūri) kaip pelė̃ iš po šlúotos. Slk.
2. Tyliai, kaip pelė iš po šluotos, jau be švilpavimo ir pravardžiavimo, išsinešino vokietukai, savo šautuvus pasiėmę. Pt.
kaip pelė̃ į [sàvo] ùrvą Ir susikromavo (susinešė) viską kaip pelė̃ į ùrvą. Skr. Jei aš taupiau ir nešiau viską kaip pelė į savo urvą, tai ne tam, kad vėl viskas būtų išnešiota. I.Simon.
kaip pelė̃ iš ùrvo Ans žiurksojo (žiopsojo) kaip pelė̃ iš ùrvo. J.
kaip pelė̃ kãtę Aš tave myliu kaip pelė katę. (iron). KrvP (Ašm).
kaip pelė̃ katė̃s (kãtino) naguosè Cypia kaip pelė katės naguose. KrvP (Paį). Čypia kaip pelė katino naguose. KrvP (Mrk).
kaip pelė̃, katė̃s nagùs pažìnusi (katė̃s naguosè pabuvójusi) Giriasi kaip pelė, katės nagus pažinusi. TŽ III 388. KrvP (Mrk). Giriasi kaip pelė, katės naguose pabuvojusi. KrvP (Vlk).
kaip pelė̃ laũko I vargstav teip kaip pẽlės laũko. Skd.
kaip (keip) pelė̃ mìltuos(e)
1. Ir dairosi mirkčiodamas kaip pelė miltuose. KrvP (Mrk). Mirksia keip pelė̃ mìltuos. Antš.
2. Gyveno kaip pelė miltuose (visko pertekęs). KrvP (Mrk, Vlk).
kaip pelė̃ mìltuosna Lenda kaip pelė miltuosna. TŽ III 380.
kaip pelė̃ po akė́čiomis (po ekė́čiomis)
1. Pasislėpė kaip pelė po akėčiomis. (iron). TŽ V 601.
2. Gyvena kaip pelė po ekėčiomis (prastai). Mit IV 47.
kaip pelė̃ po arúodu Gudri kaip pelė po aruodu. KrvP (Rod).
kaip pelė̃, po arúodu gyvéndama Greitas badu skųstis kaip pelė, po aruodu gyvendama. KrvP (Vrn).
kaip pelė̃ po grindim̃ Griaužia (uja, bara) kaip pelė po grindim. KrvP (Ukm).
kaip (kaipõ) pelė̃ po ìšrūgas (ìšrūgose, pãrūgose, po pãrūgas) Vargstu kaip pelė̃ po ìšrūgas. Grdm. Vargsta kaip pelė̃ po pãrūgas. Slnt. Gyvenam kaip lauže, vargstam kaip pẽlės pãrūgose. Plt. Tūlasis tur toliaus kaipo pelė išrūgose bevargstąs pasilikti. BzF 54. Ilgą laiką vargo kaip pelė̃ po pãrūgas. Skd. Trkn. Anuodu nuvargo, nučiuško kaip pẽlės po ìšrūgas. BM 341 (Dr).
kaip pelė̃ po maišù Atsiduso kaip pelė po maišu. KrvP (Prl).
kaip pelė̃ po síetu Bevargsti žmogus ant svieto kaip pelė po sietu. KrvP (Vlk).
kaip (kai, kap, keip, lyg) pelė̃ (pelýtė) po šlúota
1. Tūno kap pelė̃ po šlúota (tyliai, ramiai). Mrs. Tupi kap pelė̃ po šlúota. Vlkv. Čiūti (kiūto) kaip pelė̃ po šlúota. Ktk. Ko tūnai lyg pelė̃ po šlúota?. Vrb. Turbūt ir motina taip pat galvoja, kad kenčia, tyliai plūsta savo dalią ir kvyti (tūno) lyg pelytė po šluota. J.Avyž. Tupėjau tyliai, kaip pelė po šluota. Pt. Sėdėk keip pelė̃ po šlúota. Alz. Tegul glūdi prie šaliui kai pelė̃ po šlúota. JT 451. Tupi kai pelė̃ po šlúota. Vlkv. Škn. Nieko nemoka, tai ir sėdi visą pamoką kaip pelė̃ po šlúota. Msn.
2. Tyli kaip pelė̃ po šlúota. JT 445. Krs. Sėdžiu ir tyliu kai pelė̃ po šlúota. KzRŽ II 68, 335. Dabar tyli kai pelė̃ po šlúota, ir apė jokius pinigus nekalbi. KzRŽ II 68, 335.
3. Gyvena kaip pelė̃ po šlúota (tyliai, ramiai). Kp.
4. Daba tik kentėk kai pelė̃ po šlúota. Srd. Dieve brangiausias, vargstame kaip pelės po šluota. KrvP (Ps).
5. Čypia (Čiepia) kaip pelė po šluota. KrvP (Dg).
6. Išgirdusi tus žodžius, duktė šmurkš spruko oran ir kaip pelė po šluota pasislėpė. M.Valanč.
kaip pelė̃ po tẽšlą Reikia sukinties (išsisukinėti) kaip pelei po tešlą. S.Dauk.
kaip pelė̃ po žlaugtùs (po žliaugtùs) Dieve brangiausias, vargstam kaip pelė po žlaugtus (po žliaugtus M). Sch 78. Vargstam kaip pelė po žlaugtus. S.Dauk. Vargsta kaip pelė po žlaugtus (po žliaugtus LMD). Sim. Dieve brangiausias, vargstame kaip pelės po žliaugtus. KrvP (Bsg).
kaip pelė̃ slãstuose Cypia (Čiepia KrvP (Ndz)) kaip pelė slastuose. KrvP (Al, Jž).
kaip pelė̃, su katè susitìkusi Džiaugiasi kaip pelė, su kate susitikusi. (iron). TŽ III 388. KrvP (Mrc). PPr 329.
it pelė̃ urvè Vasarą mes tūnom it pelės urvuose. (rš).
kaip pelė̃ žìrniuose
1. E, varliūkštis, dar šaiposi kaip pelė žirniuose. V.Krėv.
2. Dairosi kaip pelė žirniuose. KrvP (Alv).
kap rudà pelė̃ (pelẽlė) Prapuolė kap rudà pelė̃. Lp. Šiuosmet prapulsim (nuskursim) mes kap rùdos pelẽlės be duonos. Arm.
kaip vargõnų pelė̃ Jos draugė labai tylutė kaip vargonų pelė. (rš).