kai čigõno kumẽlė Mitras (vikrus) kai čigõno kumẽlė. Vlkv.
kaip (kai, kap) kumẽlė
1. Žvingaliuoji (žvygauji) kaip kumẽlė. Vvr. Ko žvingauji kaip kumẽlė?!. Brs. Žviegia (garsiai juokiasi) antai kaip kumẽlė su tuo drigantu. Trk. Merga nesudaro nastrų ir žvingina kap kumẽlė. Rdš. Na, gana, prikrizenai kaip kumẽlė visą vakarą!. Ssk. Yveloja (žvingauja) kai kumẽlė. Ds.
2. Ko vaipais kaip kumẽlė?!. Up. Vaipykis kaip kumẽlė – ar neisi gulti!. Žgč. Pasakyk ką padirbti – atsiviepia kaip kumẽlė. End.
3. Didelė kaip kumelė, durna kaip višta. KrvP (Ps). Didelė kai kumẽlė, ė durna kai avelė. Prng. Boba kai kumẽlė. Ukm. Pavyduolė paskūpuolė ėdė pelę kaip kumẽlę. Nm. Skūpuolė pavyduolė ėdė pelę kap kumẽlę. KzR II 64. Pelės kap kumẽlės, pilni laukai, o katei poniškus pašarus iš miesto tempia. KzRŽ II 59. Bačkų kaip kumelių, devynios galybės. Žem.
4. Dykos (be darbo) kai kumẽlės – ką jos veikia?!. Srd. Drembia po ūlyčią kaip kumẽlė dyka. Št. Mergos dykos kai kumẽlės sėdi namie. KltŽ 129.
5. Kas čia grumščia (garsiai kremta) kai kumẽlė. Ktk.
6. Gražiai sėdėk, nežargstykias kaip kumẽlė!. Krš.
7. Telžia kai kumẽlė. Ds.
8. Aš tai sveika kap kumẽlė. Drs. Sveika kap kumelė. DrskŽ 175. Vyriškuojuo motriška turì būti sveika kaip kumẽlė. Krš.
9. Visas gyvenimas dirbu kap kumẽlė (daug, sunkiai). DrskŽ 175.
kai kumẽlė an ãšakų Ko itai tu išsikniepei (išsiviepei) kai kumẽlė an ãšakų!. Rod.
kap kumẽlė daržè Graži kap kumelė darže. (iron). LPP II 334 (Al).
kap kumẽlė ką́st Susiraukus kap kumẽlė ką́st. Mrs.
kai kumẽlė kótą Krumši kai kumẽlė kótą. Ds.
kai kumẽlė, mìltų įtráukusi Kosėdamas kosėk kaip žmogus, o ne plunkšk kai kumẽlė, mìltų įtráukusi. Vvr.
kaip kumẽlė norė́dama spìrt Ko vaipais kaip kumẽlė norė́dama spìrt!. Ds.
keip kumẽlė nubiẽlyta Spalgenų būdavo keip kumẽlė nubiẽlyta (nudirta) – raudona raudona. Svn.
kaip kumẽlė prieš mėnùlį Krizena kaip kumẽlė prieš mėnùlį. Dbk.
lyg kumẽlė prieš saulė́tekį Žiopso lyg kumẽlė prieš saulė́tekį. Šd. Rz. PPr 443.
kaip kumẽlė saulė́tekė Palūpis atkritęs, snauda kaip kumẽlė saulė́tekė[je] (saulėtekyje). Pln.
it kumẽlė snausdamà Knakso it kumelė snausdama. S.Dauk.
kaip kumẽlė, spãlių padėtà Ko raukais (vaipais Dr) kaip kumẽlė, spãlių padėtà?!. Šts.
kaip kumẽlė su vógoms Netarkščiok (nebildėk) kaip kumẽlė su vógoms. Tl.
kaip kumẽlė turė́dama Sylijasi kaip kumẽlė turė́dama (kumeliuodamasi). Sml.
kaip kumẽlė, vežìmą išver̃tus Susigėdo kaip kumẽlė, vežìmą išver̃tus. Vlkj.
kaip liesà kumẽlė Boba kėbrina (kėblina) kaip liesà kumẽlė. J II 64.
kaip pir̃šlio kumẽlė Dreba kaip piršlio kumelė. KrvP (Srv).
kaip (kai) sakų̃ (smalõs) kumẽlė Prapuolo (Prapuolė Btg) kaip sakų kumelė. TŽ IV 515. Nuejo ir sutirpo kai sakų̃ kumẽlė. Kp. Sutirpo kai smalõs kumẽlė. Ds.
kaip senà [bedañtė] kumẽlė
1. Raukykias kaip senà kumẽlė. Trg. Pragvinėja (ragauja) ir raukos kaip senà kumẽlė. Ds.
2. Ko snopsai (vėpsai) kaip senà bedañtė kumẽlė?!. Up.
3. Sustyrau kaip senà kumẽlė. DūnŽ 353.
kai treigė̃ kumẽlė Spardais kai treigė̃ kumẽlė. Jnš.
kaip (it) Zabõro (Zabùro) kumẽlė, spãlių padėtà Ko vaipaisi kaip Zabõro kumẽlė, spãlių padėtà?!. Krt. Vaipos (Raukos Yl) kaip Zabõro kumẽlė, spãlių padėtà. Pln. Vaipos it Zabùro kumẽlė, spãlių padėtà. Slnt.
kaip Zãbro kumẽlė Ta mūsų Petrė kiekvieną dienelę susiraukusi kaip Zabro kumelė. KlK 42, 73 (Krtn).
kaip (kai, kap) žỹdo kumẽlė
1. Ko teip stangus (sustiręs, nejudrus) kaip žỹdo kumẽlė?. Mžk.
2. Raukos kaip žỹdo kumẽlė. Rs.
3. Rymuoja rymuoja kap žỹdo kumẽlė. Rdm.
4. Per penkis [daktarus] ėjau kai žỹdo kumẽlė. ZnŽ I 801 (Grš).