kaip (kai, kap) kir̃vis
1. Plaukia kap kir̃vis (nemoka plaukti). (iron). Ad. Aps.
2. Kietas (užsispyręs, tvirto nusistatymo) kai kir̃vis – nieko neišpeši. Grk. Abudu kap kir̃viai, nenusleidžia. DrskŽ 153–154.
3. Nemoka [kalbėti] kaip kir̃vis. Zr.
4. Riebus kai kir̃vis, apskritus kai Tauragnas. (iron). Sld.
kaip kir̃vis į ãkmenį Atsikirto kaip kir̃vis į ãkmenį. Vel. PPr 313 (Ps). LTs V 128 (Pp).
kaip kir̃vis kótą Atitiko kaip kirvis kotą. KrvP (Jnš).
kaip kir̃vis nukir̃to Kaip kir̃vis nukir̃to (griežtai pasakė) – nebeturi šitas berniokas ko sakyt. Šmn.
kaip kir̃vis nu kóto Būs taip – kaip kir̃vis nu kóto pupt krisiu (staiga mirsiu). Grd.
kaip (kai, kap) kir̃vis su ãkmeniu
1. Gyvena kaip kir̃vis su ãkmeniu (nesantaikoje). SkrT 17. KrvP (Erž, Trg). Nesuteikia (nesutinka) kaip kir̃vis su ãkmeniu. Trgn. Koks tę gyvenimas – kap kir̃vis su ãkmeniu. Gs. Gyvena kaimynai kaip kir̃vis su ãkmeniu. Ds. Mes nesutariam kap kir̃vis su ãkmeniu. Dkš. Aš su juo kaip kir̃vis su ãkmeniu. Pnd.
2. Suskirto kap kir̃vis su ãkmeniu. Vs. Prisiklausė visako, užteko, dabar jau atsibodo, ėmė kirsties kaip kirvis su akmeniu. Žem. Dabar kelintą savaitę kai kir̃vis su ãkmeniu. Raud.
kaip kir̃vis su kapliù Kertas kaip kir̃vis su kapliù. Lkš. ZnŽ I 614 (Lkš).
kaip kir̃vis su pielà Ašiai su juo kaip kir̃vis su pielà. Ppl.