kaip alkanà kiaũlė iš tvárto Ir braunasi (Braunasi KrvP (Ndz)) kaip alkana kiaulė iš tvarto. KrvP (Mrk).
kaip deglóji kiaũlė Prie vakarienės (Pri vakarynės Klp) ir jis susivoka (parsiranda) kaip degloji kiaulė. TDr VII 151 (Prk).
kai inmyžtà kiaũlė Tyli kai inmyžtà kiaũlė. Trgn.
kaip (kai) Jelìnsko kiaũlė Po svečius ir po svečius kaip Jelinsko kiaulė. LPP II 493. Vaikščioja kai Jelinsko kiaulė po svečius. LPP II 493 (Šd).
kaip (it, kai, kap, lyg) kiaũlė (kiaũlis)
1. Girtas kaip kiaulė. KrvP (Rdd). Galva vadalaĩ, vadalaĩ – prisisprogęs kaip kiaũlė. DūnŽ 420. Kad prisiburbino (prisigėrė) degtinės kaip kiaũlė. Ob. Prisiliuožat (prisigeriate) kaip kiaũlės i valiojatės. Krš. Prigėrė kap kiaũlė, dabar̃akai gulės visą dieną. LzŽ 79. Prisigėrei kaip kiaũlė i dabar kimbi pri munęs. Vkš. Apsigers kaip kiaulė, nesižino ką plepanti!. Žem. Ir prisigėrimas jo – kaip kiaũlės!. Pn.
2. I sėdas pri stalo mėšlinas kaip kiaũlė. Vkš. Beveik visada gi tu ateini kaip kiaũlė išsivoliojęs. Sdk. Ir murzinas tu, Jonai, kap kiaũlė. Mrj. Parė[jo] kaži kur išsivoliojęs kaip kiaũlė. KzRŽ II 518. Nusivėlus (aplipusi) kaip kiaũlė. Jnš. Kai kiaũlė išsitelepokavus (išsimurzinusi, išsitepusi). KzR II 377. Čysta (švari) kaip kiaulė. (iron). KrvP (Pn). Išsimiltavo kai kiaũlė. Ds.
3. Smalsus (landus) kaip kiaũlė. Škn. Smilus kap kiaũlė. Krok.
4. Dar̃ mano eilia, kur lendi kap kiaũlė!. Mrs. Kur lendi kaip kiaũlis?!. Mlt. Lenda kaip kiaũlė per akis. Gg. Girtas tai kai kiaũlė lenda. KltŽ 108. Kaip kiaũlė lendi daržan svetiman. Pnd. Įlindo kaip kiaũlė, pabuvo kaip žmogus. Pn. Ko ažlindai kai kiaũlė!. Sdk.
5. Nežlebsėk (nečepsėk) kaip kiaũlė. Št. Ko čia čiupnoji (čepsėdama valgai) kaip kiaũlė. Akm. Ko taip čiauški valgydamas lyg kiaũlė!. Vdžg. Jis šliupina kaip kiaũlė. Ms. Čemčioja kaip kiaũlė. Bgt. Nečelmok kaip kiaũlė. Rs. Nesrėbk kaip kiaũlė!. Bsg. Čiaukšena kaip kiaũlė. Sb. Valgyk žmoniškai, čiauškeni kaip kiaũlė!. Jž. Pliaukši (čepsi) kap kiaũlė. Krsn.
6. Ėdrus kaip kiaulė. KrvP (Ut). Maroja (godžiai valgo) kaip kiaũlė. Dgl. Žlembia (godžiai valgo) kaip kiaũlė. Kp. Tikras ėdalis – atsisėda ir ėda kaip kiaũlė. Lnkv.
7. Nutukęs kaip kiaulė. LTR. Todėl ir žmona jo kaip kiaulė nutukusi, žiedais apsimausčiusi. P.Cvir. Insiėdė kap kiaũlė. Azr.
8. Didelis kaip biesas, durnas kaip kiaulė. KrvP (Rgv). Didelis kaip jautis, durnas kaip kiaulė. KrvP (Pn).
9. Tyli kaip kiaũlė. Pnd. Tvylo (tylėdamas kiūto) kaip kiaũlė. Pln. I tvylo kaip kiaũlė, burnos nepražio[ja], akių netura kur kišti [nusikaltęs]. End.
10. Ko čia dabar žviegi (rėki) kaip kiaũlė?!. Rs. Žviegia kai kiaũlė. Zr. Kas ten jų par dainavimas, tik žviegia kaip kiaũlės. Jnš. Kaip kiaũlė – pati žviegia, pati maišą plėša. Krž.
11. Ko čia dilinies (triniesi) kaip kiaũlė?!. Grž. Ko zulzinies kaip kiaũlė?!. Šd. Ko tu čia kusenies kap kiaũlė?!. Kb.
12. Voliojas kai kiaũlė. OZ 61. Kaime visi jauni gera, varteliojas kaip kiaũlės. Krš. Prisigėrė degtienės ir dabar voliojas kaip kiaũlė. Krkn. Prysisprogo, gulėjo pagrovė[je] kaip kiaũlė. DūnŽ 231.
13. Miegta kiauras dienas be partrūkio kaip kiaũlė. Vkš. Man žygiai, man pusrytis, o jūs miegoti kaip kiaulės!. J.Jabl.
14. Gyvena kaip kiaulė – nei su žmonėmis susitikti, nei Dievui pasirodyt. KrvP (Dv). Gyvena kaip kiaulė. KrvP (Vlkv). Ir gyvena kaip kiaulė: nei snukio žegnoja, nei rankų mazgoja. KrvP (Pnd). Gyvena apsmynę kai kiaũlės. Tr.
15. Elgiasi kaip kiaulė (nemandagiai). KrvP (Ds, Sk, Vlkv). Kiaulioties yra apsieiti (pasielgti) kaip kiaũlė. J II 100.
16. Tylom kaip kiaũlė prasė[jo]. OG 97. Kiauladūra kaip kiaũlė dūrina, nė labos dienos nesako. J II 98.
17. Dvoka it kiaulės. M.Valanč.
18. Kad jį kur velniai, kad ažuvežė (pasmardino) tai kaip kiaũlė. Ds. Kažin katras čia uždulkino (pasmardino) kap kiaũlė už stalo. Mrj.
19. Seilėja kai kiaũlė. Pn. N. Apsiputojo kaip kiaulė. KrvP (Vlkv).
20. Kneižio[ja] (knaisioja) kaip kiaũlė. J II 10. Neduok daug – išknis kai kiaũlė, duok mažai – išlaižis kai šuva. An. Ne tas svečias, kurs kaip kiaulė išknisa, bet tas, kurs kaip šuva išlaižo. TŽ IV 514.
21. Šventa kaip kiaulė, čysta kaip dranka. (iron). TDr VII 153 (Dov).
kaip kiaũlė, ant ausų̃ męžamà Tyli kaip liaulė, ant ausų męžama. LTs V 111 (Sdb).
kaip (kai) kiaũlė an dẽbesį Žiūri kaip (kai Kp) kiaũlė an dẽbesį. Pšl.
kaip kiaũlė ant mėšlýno Šniukštinėja (ieškinėja) kaip kiaũlė ant mėšlýno. Ds.
kaip kiaũlė apie dẽbesį (apie líetų) iron. Nutuokia kaip kiaũlė apie dẽbesį. Dbk. Jis tiek nutuokia kaip kiaũlė apie líetų. Ds. Tu tiek nutuoki kaip kiaũlė apie dẽbesį. Lnkv. Išmano kaip kiaũlė apie dẽbesį. Msn.
kap kiaũlė apie kopūstùs Ko tu čia zuji kap kiaũlė apie kopūstùs?!. Ig.
kaip kiaũlė apie pipirùs Nusimano kaip kiaulė apie pipirus. PPr 397 (Btg).
kai (lyg) kiaũlė apie są́sparą (apie są́sparas) Zuzlinies kai kiaũlė apie są́sparą. Vrn. Ko čia zulinies lyg kiaũlė apie są́sparas?!. Stk.
kap kiaũlė, ausiñ anmyžtà Ko tyli kap kiaũlė, ausiñ anmyžtà?!. Švnč.
kai kiaũlė, ausìs suskliaũdus Tylia kai kiaũlė, ausìs suskliaũdus. Rs.
kaip kiaũlė ãvižas Nesučiupno[ja] (nesugraibo) kaip kiaũlė ãvižas. Lž.
kaip kiaũlė bažnýčion Eina kaip kiaulė bažnyčion (nieko nepaisydamas, nesidrovėdamas). KrvP (Prl).
lyg kiaũlė be varpẽlio Nuė[jo] lyg kiaũlė be varpẽlio (nepasisveikinęs). Ldvn.
kaip kiaũlė, brõgos prisigė́rus Girta kaip kiaulė, brogos prisigėrus. KrvP (Nmn).
kaip [zuinì] kiaũlė [žaliàs] bùlbes Ir čiuoksi (čepsėdamas valgo) kaip kiaulė žalias bulbes. KrvP (Lp). Ėda kaip zuini kiaulė bulbes (godžiai). KrvP (Lš).
kaip kiaũlė, bùlbėsna patẽkus Džiaugiasi kaip kiaulė, bulbėsna patekus. TŽ III 385. KrvP (Mrk).
kaip kiaũlė bùlvėse (bùlbėse)
1. Apsiprato kaip kiaulė bulvėse. KrvP (Trš).
2. Ir čiuoksi (čepsi) kaip kiaulė bulbėse. KrvP (Mrk).
3. Taip esi čia reikalingas kaip ožys kopūstuose arba kiaulė bulbėse. (iron). TŽ V 615 (Ps).
4. Dirba kaip kiaulė bulvėse (smarkiai). KrvP (Krns).
5. Elgiasi kaip kiaulė bulbėse (nesivaržydamas). KrvP (Ndz).
kaip kiaũlė, burõką apsižiójusi Privirė košės, dabar tylia kaip kiaũlė, burõką apsižiójusi. Rt.
it kiaũlė, čemerýčių užė́dusi Apsivėmę it kiaulės, čemeryčių užėdusios. PP 16.
kaip (kap) kiaũlė daržè Graži kaip (kap LPP II 334 (Lp)) kiaulė darže. (iron). LPP II 334 (Al).
kaip (kai, kap) kiaũlė dẽbesį iron. Išmano kai kiaũlė dẽbesį. KltŽ 160. Užuodžia kaip kiaũlė dẽbesį. Užp. Pranti kap kiaũlė dẽbesį. Vrn. Pažįsta kap kiaũlė dẽbesį. Lš. Prismanai ir tu kai kiaũlė dẽbesį. Skdt.
kaip kiaũlė, dẽbesį pamãčius Kur leki kaip kiaũlė, dẽbesį pamãčius?. Šmn.
kaip kiaũlė drìgnių Apsigėrė kaip kiaulė drignių. KrvP (Jz).
kaip kiaũlė [sàvo] ė̃dalą (jõvalą)
1. Knaboja (negražiai kabindamas valgo) kaip kiaũlė ė̃dalą. Vžns. Zerletoja kaip kiaũlė ė̃dalą nenorom. Ds. Ir žlagatija kaip kiaũlė jõvalą. Brs. Jogok, jogok (maišyk) tokį valgį kaip kiaũlė jõvalą. Vvr.
2. Braido kojom kaip kiaulė savo ėdalą. KrvP (Mrk).
kai (kap) kiaũlė ėsdamà Čiauškink čia kai kiaulė ėsdama, a nemoki dorai valgyti!. Vvr. Ko tu čepsi valgydamas kap kiaũlė ėsdamà?. Grv.
kaip kiaũlė geležìnė Ot piktas žmogus – kaip kiaũlė geležìnė. Šmn.
kaip (kai) kiaũlė, į aũsį myžamà (męžamà)
1. Ko tvylai (tyli) kaip kiaũlė, į aũsį myžamà?!. Kv. Vvr. Tylia kaip kiaũlė, į aũsį myžamà (męžamà Krš). Vkš. Tyli kai kiaũlė, į aũsį męžamà. Lnkv. Ko tyli kai kiaũlė, į aũsį męžamà?!. Škn. Ką ans ten bepasakys – tvylo kaip kiaũlė, į aũsį myžamà, i viskas. KrtnŽ 462.
2. Tvailykis (gėdykis) kai kiaũlė, į aũsį myžamà. Up.
3. Ko čia stovi kaip kiaũlė, į aũsį myžamà?!. Vkš.
kaip kiaũlė į barščiùs (į batviniùs) Lendi kaip kiaulė į barščius. LTs V 273 (Gr). Sėdit visiems ant akių, kas užsimanė, tas ir laužiasi pas jus kaip kiaulė į batvinius. J.Balt.
kaip (kap, lyg) [zuinì] kiaũlė į (in) bùlves (bùlbėsna, bùlbosna, bùlvėsna, į bùlbes)
1. Įsmalo (Įsmilo Stak) kaip kiaũlė į bùlves. Srv. Pasmilo kap kiaũlė į bùlves, ir negalima atgrėst. Grl. Paprato kap kiaũlė in bùlves. Pns. Pasimagino (pasipratino) lyg kiaũlė į bùlves. Vv. Įjunko anas kap kiaũlė bùlbosna. Arm. Priprato svečiuosna kaip kiaulė bulbėsna. TŽ III 380. Pamėgo kaip kiaulė bulvėsna. TŽ V 602 (Al).
2. Lenda kaip kiaũlė į bùlves. Kt. Rs. Braunasi kaip zuini kiaulė bulbėsna. KrvP (Mrk). Ir braunasi kaip kiaulė bulbėsna. KrvP (Dg). Čia tas vokytis antpuolė kaip kiaũlė į bùlbes. Sd.
kaip kiaũlė į dar̃žą Įlindo kaip kiaũlė į dar̃žą. Lkš. Įmaukšlino kaip kiaũlė į dar̃žą i nė krukt. Kv.
kaip kiaũlė į kopūstùs Lenda kaip kiaũlė į kopūstùs. Krž.
kaip kiaũlė į lóvį Ir eina visomis keturiomis, kaip kiaulė į kovį, net snukio neperžegnojęs. KrvP (Stk).
kaip (kap) kiaũlė į [sàvo] mìgį (mìgin) Knisasi kap kiaũlė į mìgį. Kt. Galgi ponas viršaitis serga nūnai, o tu nepasiklausęs lendi kaip kiaulė migin. V.Krėv. Įlindęs kaip kiaũlė į sàvo mìgį. Vkš.
kaip kiaũlė į rogès Įsirioglino kaip kiaũlė į rogès. Srv.
kaip kiaũlė [šóną] į (an(t)) są́sparą Primygo petį prie pečiaus ir dryžula (trina) kaip kiaũlė šóną į są́sparą. Ml. Nesitrink kaip kiaũlė ant są́sparą. Rk. Zulinas kaip kiaũlė an są́sparą. Dl.
kaip (kai, kap) kiaũlė, į (in) svečiùs atliñdus Tyli kaip kiaũlė, į svečiùs atliñdus. Jrb. Tyli kai (kap Lp) kiaũlė, in svečiùs atliñdus. Jz.
kaip kiaũlė į svẽtimą dar̃žą Eina kaip kiaulė į svetimą daržą (nieko nepaisydamas). KrvP (Ut).
kaip (kai, nei) kiaũlė iš mìgio (iš svýno)
1. Kelias kaip kiaũlė iš mìgio (apsimiegojęs, apsivėlęs). Sdk. Atsikėlė kaip kiaulė iš migio ir tiesiog už šaukšto. V.Krėv. Išlindo kaip kiaũlė iš svýno (iš migio). Trk. Išlindo šiaudina kaip kiaũlė iš svýno. Trk.
2. Sėdi [svotai] ištižę, kai kiaũlės iš mìgio. Jž.
3. Iš didžio (išdidus) kai kiaulė iš migio. B 714. Didžiuojas iš didžio nei kiaulė iš migio. B 368.
kaip kiaũlė, iš purvýno išliñdusi Graži kaip kiaulė, iš purvyno išlindusi. (iron). KrvP (Ar).
kaip kiaũlė iš tvárto Ir eina visomis keturiomis, kaip kiaulė iš tvarto. KrvP (Krd).
kap kiaũlė į šventõrių Eina kap kiaulė į šventorių (nesivaržydamas). KrvP (Drsk).
kaip (kap) kiaũlė į tvõrą (į laĩdarį, į tõrą)
1. Braižosi kaip kiaulė į tvorą. KrvP (Šd). Trinas kaip kiaũlė į tõrą (į tvorą). Kv. Šll. Ir kuisos kaip kiaũlė į tõrą. Vvr. Šenas (trinasi) kaip kiaũlė į laĩdarį (į užtvarą prie tvarto gyvuliams suvaryti). DūnŽ 371.
2. Įsipaurijo (įsispraudė) kap kiaũlė į tvõrą. Vlkv.
kap (kaip) kiaũlė, į tvõrą (tvorõn) įkliùvus (inkliùvus) Rėkia kaip kiaũlė, tvorõn įkliùvus. Rz. Žviegia kap kiaũlė, į tvõrą įkliùvus Škn. Žviegia kap kiaũlė, tvorõn inkliùvus. Vrn.
kaip kiaũlė į žỹdų bùtą Lenda kaip kiaulė į žydų butą. Mit IV 332.
kaip kiaũlė į (an) žìrnius (žìrniuos(na))
1. Lenda pramušnui (per jėgą) kaip kiaũlė į žìrnius. Skr. Ir lenda jis kaip kiaũlė į žìrnius. J. Ko lendi kaip kiaũlė į žìrnius?!. Lkš. Lenda kaip kiaũlė žìrniuos[na]. Krč. Nulindo kaip kiaũlė į žìrnius. ZnŽ I 671 (Šk).
2. Pajunko kaip kiaulė į žirnius. S.Dauk. Įgudo kaip kiaũlė į žìrnius. Lž. Papratai kaip kiaulė į žirnius. VoL 454. Pasmalo kaip kiaũlė an žìrnius. Rm. Priprato kaip kiaulė žirniuosna. TŽ IV 515.
kaip kiaũlė, į žìrnius įjùnkusi Eina kaip kiaulė, į žirnius įjunkusi (nieko nepaisydamas). LTR.
kaip kiaũlė kapuõs Knisasi kaip kiaulė kapuos. LTR.
kap kiaũlė kariẽtoj Zdotnas (tinkamas) kap kiaũlė kariẽtoj. (iron). Vs.
kaip kiaũlė kariẽton Ant svetimo sprando atsisėdo kaip kiaulė karieton. KrvP (Šl).
kaip (it) kiaũlė kãsoma (kasinė́jama, kasinė́jant) Sėdėjo, rijo karklinę ir tylėjo kaip kiaulė kasoma. J.Avyž. Tyli it kiaũlė kasinė́jama. Šll. Tylia kaip kiaũlė kasinė́jant. Šv.
kaip kiaũlė klanè Graži kaip kiaulė klane. (iron). KrvP (Pg).
kaip kiaũlė knáisioja(s) Aria, kaip kiaulė knaisioja (prastai). KrvP (Ut). Dirba, kaip kiaulė knaisiojas. KrvP (Mrk, Srv).
kaip kiaũlė knyslė̃ I kiša nosę kaip kiaũlė knyslė̃ visur. DūnŽ 145.
kaip kiaũlė kuĩlio norė́dama Ana kuiliuo[ja] (laksto) kaip kiaũlė kuĩlio norė́dama. J II 271.
kap kiaũlė kūlė̃s Laukia ir laukia kap kiaũlė kūlė̃s (kūlimo). Ml.
kap kiaũlė lietuñ Zurkia (verkšlena, dejuoja) kap kiaũlė lietuñ. Lš.
kaip kiaũlė loviñ Ko langan įsigulei kaip kiaũlė loviñ?!. Kp.
kaip kiaũlė lovỹ purlẽna Gyveno, kaip kiaulė lovy purleno (labai gerai). KrvP (Lš).
kaip kiaũlė lukštùs Šlemščia kaip kiaulė lukštus (pelus, ašakas). TŽ V 602 (Al).
kaip (keip) kiaũlė maišè (máišė) Ko rėki kaip kiaulė maiše?!. LTs V 132 (Kp). Ko bliauni keip kiaũlė maišè?!. Plvn. Žviegia kaip kiaũlė máišė[je] (regztėje). Mšk.
kaip kiaũlė mė́šlą Pamėgo kaip kiaulė mėšlą. TŽ V 597 (Al).
kaip kiaũlė mėšluosè Ir giliai knisis dabar žmonių darbuose, kaip kiaulė mėšluose. KrvP (Nm).
kaip ir kiaũlė mìgį Ką čia kniausi kaip ir kiaũlė mìgį?!. Rk.
kaip (kai, kap) kiaũlė mìgy (kìnė, svýne)
1. Čiūti kai kiaũlė mìgy. Krd. Guli (Drybso KrvP (Ds)) kaip (kai Sln) kiaulė migy. KrvP (Mtrk, Trgn, Vlkv).
2. Nors prieš šventes apsičiulintų – gyvena kap kiaũlė mìgy (nešvariai, metvarkingai). Vj. Gyvena kaip kiaũlė svýne (migyje). Trk. Vkš.
3. Nerši (terši) trobo[je] kaip kiaũlė kìnė[je]. Up.
kaip kiaũlė, mìgin įsiknìsusi Guli kaip kiaũlė, mìgin įsiknìsusi. Š.
kaip kiaũlė mìgio Baidosi kaip kiaulė migio. (iron). KrvP (Mrk).
kaip kiaũlė neraliúota Alus kaip velnias raguotas, kaip kiaulė neraliuota (stiprus). KrvP (Klm).
kap kiaũlė nerìjus Zurzgia (bamba, niurna) boba kap kiaũlė nerìjus. Drsk.
kap kiaũlė nósia į tvõrą Pataikė kap kiaũlė nósia į tvõrą. (iron). Mrj.
kaip kiaũlė, nuo lóvio atstumtà Greitas badu skųstis kaip kiaulė, nuo lovio atstumta. KrvP (Skm).
kaip kiaũlė padebesiñ Tiek teišmanai kaip kiaũlė padebesiñ (menkai). Pnd.
kai kiaũlė paliū́tėj Ko čia kriūgaujat (dejuojat) kai kiaũlės paliū́tėj!. Trgn.
kaip kiaũlė pamazgomìs (, pamazgosè išsivoliójus) Ir džiaugiasi gi kaip kiaulė pamazgomis (pamazgose išsivoliojus KrvP (Mrk)). KrvP (Lš).
kaip kiaũlė, par aũsį gãvusi I tvainos (trinka sumišęs) kaip kiaũlė, par aũsį gãvusi. Tl.
kaip kiaũlė pas lóvį
1. Čiauškina (Ėda KrvP (Žl)) kaip kiaulė pas lovį. KrvP (Mrk).
2. Elgiasi kaip kiaulė pas lovį (nemandagiai). KrvP (Mrk).
3. Dvokia kaip kiaulė pas lovį. KrvP (Dg).
4. Bezda kaip kiaulė pas lovį. KrvP (Mrk).
kaip kiaũlė pažabóta Greitas kaip kiaulė pažabota. (iron). KrvP (Onš).
kaip kiaũlė pelùs Iščiunkė (išsunkė skysčius valgant) kaip kiaũlė pelùs. PnmA.
kaip kiaũlė per bãlą (per balàs)
1. Brenda per skolas kaip kiaulė per balas. KrvP (Vlk, Vrn).
2. Dūlina žmogus per gyvenimą kaip kiaulė per balą. KrvP (Lnt).
kaip kiaũlė per sprãgą Ir lenda kaip kiaũlė per spr̃agą. Srd.
lyg kiaũlė per tvõrą Vokietis juk lenda lyg kiaulė per tvorą: juo muši, juo lenda. KlvK 111.
kap kiaũlė pė̃tnyčią Supranta kap kiaũlė pė̃tnyčią. (iron). Vrn.
kaip kiaũlė pipìrą Išmano kaip kiaũlė pipìrą. (iron). Krž.
kap kiaũlė po ãvižas Pūkščia kap kiaũlė po ãvižas. Dkš.
lyg kiaũlė po ą́žuolu gìlę Nužiūrėjo lyg kiaũlė po ą́žuolu gìlę. Auk.
kaip kiaũlė po balnù Grakšti kaip kiaulė po balnu. (iron). KrvP (Mrk).
kaip kiaũlė po bùlbas Knaisiojas kaip kiaũlė po bùlbas. Sld.
kaip kiaũlė po diẽndaržį Kai neėdęs, tai zuja ir zuja kaip kiaulė po diendaržį. (rš).
kap (kai) kiaũlė po dum̃blą (po purvýną) Voliojasi kap kiaũlė po dum̃blą. Gs. Voliojas kai (kap Vs) kiaulė po purvyną. NžR.
kaip kiaũlė po líetui Zuzinas (trinasi) kaip kiaũlė po líetui. Ds.
lyg kiaũlė po lõvį Ko purpi lyg kiaũlė po lõvį, ar nemoki gražiai pavalgyti?!. Jrb.
kaip kiaũlė po mėšlýną Ko čia šniukštinėji kaip kiaũlė po mėšlýną?!. Ds.
kaip (kai) kiaũlė po mìgį (po sàvo kìnį) Knisasi kaip kiaũlė po mìgį. Zp. Kuičias kai kiaũlė po sàvo kìnį. Rs.
kaip kiaũlė pri géldos Kas čia taip čiaukštelėjo (sučepsėjo) kaip kiaũlė pri géldos?. Vkš.
kap kiaũlė prie (pie) sąsparõs Ko ten zulinies kap kiaũlė prie sąsparõs?!. Lš. Zuzninies kap kiaũlė pie sąsparõs. Kls.
kaip kiaũlė prie tvorõs Ko rusinies kaip kiaũlė prie tvorõs?!. Snt.
kaip kiaũlė purvè (purvýne, purvỹnėje, purvuosè, sutrỹnėje)
1. Guli kaip kiaulė purve (purvynėje KrvP (Rod), sutrynėje KrvP (Mrk)). KrvP (Ašm). Druni be darbo dienas ir naktis kaip kiaulė purvuose. KrvP (Mlt).
2. Ilgai rausiasi, kaip kiaulė purvyne. KrvP (Rod).
3. Ir gyvena kaip kiaulė purvuose (nešvariai, apsikuitęs). KrvP (Šmn).
kaip kiaũlė, purvýne išsivoliójusi Graži kaip kiaulė, purvyne išsivoliojusi. (iron). KrvP (Vlk).
kaip kiaũlė purvýnu Ir džiaugiasi kaip kiaulė purvynu. KrvP (Pun).
kap kiaũlė rãštynon Ko tu lindai kap kiaũlė rãštynon (į užraugtą duonos tešlą)?. Grv.
kaip kiaũlė, riešutų̃ priė́dusi Plepa kaip kiaũlė, riešutų̃ priė́dusi. Trš.
kaip kiaũlė ríešutus Čiauškino ir sučiauškino kaip kiaulė riešutus. KrvP (Rt).
lyg kiaũlė sàvo tvárte Susikuitei viską lyg kiaũlė sàvo tvárte. Lkš.
kaip kiaũlė skerdžiamà Garsiai žviegia, kaip kiaulė skerdžiama. KrvP (Mrk). Sukvykė kaip kiaũlė skerdžiamà. Šmn.
kai kiaũlė skẽterą Pastatęs kai kiaũlė skẽterą (pasišiaušęs). Ds.
kaip (kap) kiaũlė snukiù Rausia kap kiaũlė snukiù. LzŽ 216. Surausė kaip kiaulė snukiu. Sim. Surausė ugnį kaip kiaulė snukiu arba arklys su nugara. M.
kaip kiaũlė su branktù Greitas kaip kiaulė su branktu. (iron). KrvP (Rtn).
kaip kiaũlė su kaladè
1. Kaip kiaulė su kalade taip pritinka. (iron). Žem. Eina kaip kiaũlė su kaladè (apie netinkamą porą). Šll.
2. Susišneka kaip kiaũlė su kaladè. (iron). Krž.
kaip kiaũlė su purvýnu Susigiminiavo kaip kiaulė su purvynu. TŽ V 601 (Al).
it (nei) kiaũlė su ragaišiù Nešiojasi it katė su vaikais arba kiaulė su ragaišiu. TŽ V 613. Nešiojos nei kiaulė su ragaišiu. B 478.
kaip kiaũlė su tarškaliùkais (su zvaneliù) Pra[e]jo pro šalį nieko nesakiusi, kaip kiaũlė su tarškaliùkais. Ll. Praėjo pro šalį kaip kiaũlė su zvaneliù (neužkalbinęs, nepasisveikinęs). Ds. Praėjo kaip kiaũlė su zvaneliù. Vp.
kaip kiaũlė sutrìnėje Guli kaip kiaulė sutrinėje. KrvP (Mrk).
kaip (it, kai) kiaũlė su žąsià (su žąsimì, su žą̃sinu)
1. Šneka it (kaip S.Dauk) kiaulė su žąsia. (iron). VP 44. Šnekas kaip kiaulė su žąsia. J.Jabl. Ir šnekam, tai kai kiaũlė su žąsià. ZnŽ I 671 (Br). Kalbas kaip kiaũlė su žąsià. JT 260. Ūturam tai kai kiaũlė su žą̃sinu. Smal. Pasišnekam kaip kiaũlė su žą̃sinu. Lkv. Šnekas kaip kiaũlė su žą̃sinu. SkrT 13. Rokuojas kaip kiaũlė su žą̃sinu. Krtn. Koks tę jo mokėjimas – šneka kaip kiaũlė su žą̃sinu. Erž. Susikalbėjo kaip kiaulė su žąsinu. Žąsis: „Gir gir", kiaulė: „Kriu kriu". AED 285. Pasikalbam kai kiaũlė su žą̃sinu. An. Tai kalbėtis jiedviem taip buvo lengva kaip kiaulei su žąsinu. Vaižg.
2. Čiupinėjasi kaip kiaulė su žąsimi. KrvP (Čk).
3. [Dėl skatiko] dėsis su velniu kaip kiaulė su žąsinu. KrvP (Mžk).
kaip kiaũlė su žą̃sinu dėl mirkýtų žìrnių Ginčijasi kaip kiaulė su žąsinu dėl mirkytų žirnių (tuščiai). KrvP (Rs).
kaip kiaũlė svetimam̃ daržè
1. Ilgai rausiasi, kaip kiaulė svetimam darže. KrvP (Ndz).
2. Elgiasi kaip kiaulė svetimam darže. KrvP (Rdš).
kaip kiaũlė svetimañ mìgin Eina kaip kiaulė svetiman migin. KrvP (Mrk).
kaip kiaũlė svetimosè bùlbėse
1. Ilgai rausiasi, kaip kiaulė svetimose bulbėse. KrvP (Mrk).
2. Atsidūrė nenoriai, kaip kiaulė svetimose bulbėse. (iron). KrvP (Vlk).
kai kiaũlė šeriùs Pastatė zūbus kai kiaulė šerius. B 147. MŽ 337.
kap kiaũlė šiauduõs Ko čia kniurzinies (vartaisi) kap kiaũlė šiauduõs?!. Brt.
kaip kiaũlė šiẽną Žlepno[ja] (su garsu valgo) kaip kiaũlė šiẽną, rodos, kaip be dantų. Žr.
kaip kiaũlė šū́dą Bado nosimi kaip kiaulė šūdą. KrvP (Vlkv).
kaip kiaũlė, šū́dą suúodus Ir bėginioja kaip kiaulė, šūdą suuodus. KrvP (Mrc).
kaip kiaũlė tekiáutis Rėkia kaip kiaũlė tekiáutis. Ds. Vj.
kaip kiaũlė tvártan Galvos nepalenkdamas, kepurės nenusiimdamas įėjo pirkion, kaip kiaulė tvartan. KrvP (Mrk). Atėjo kaip kiaulė tvartan, net Dievo nepagarbinęs. KrvP (Ndz).
kaip kiaũlė tvárte Ta skrendla (apskretėlė) gyvena kaip kiaũlė tvárte. Pln.
kai kiaũlė tvorõj Žviegia kai kiaũlė tvorõj. Rod.
kap kiaũlė utėlių̃ Mes pinigų kap kiaũlė utėlių̃ (daug turime). Gs.
kap kiaũlė vagõj Nusmano kap kiaũlė vagõj. (iron). Švnč.
kaip (kai) kiaũlė viẽlijama (viẽlyjama) Ir žviegi kai kiaulė viẽlyjama (veriant į nosį vielą). Erž. I ko dabar žviegi kaip kiaũlė viẽlijama?!. Lkv.
kaip kiaũlė vyžúota Eina kaip kiaulė vyžuota. KrvP (Dbg).
kaip kiaũlė žaliùs óbuolius (žaliàs bùlbes) Ir čiuoksi (Čiauškia KrvP (Mrc)) kaip kiaulė žalius obuolius (žalias bulbes KrvP (Lp)). KrvP (Dbč).
kaip kiaũlė žą̃sį Kits kitą suprato kaip kiaulė žąsį. (iron). TŽ III 377. PPr 374.
kaip kiaũlė žìrniuos(e) Čiauškia (godžiai, čepsėdamas valgo) kaip kiaũlė žìrniuose. Zp. KrvP (Sd). PPr 321 (Šd). Čiauška kaip kiaũlė žìrniuos. Šd.
kaip kiaũlė žìrnius
1. Nelegok (neryk) kaip kiaũlė žìrnius!. Šk. Čiauškia kaip kiaulė žirnius. (rš).
2. Išmano kaip kiaũlė žìrnius. (iron). Pn.
kaip kiaũlė žolès Sužliaugė (godžiai surijo) kaip kiaũlė žolès. Dgč.
kai kiaũlė žolynuõs Aš nevalyva kai aviža smėlynuos, kai kiaũlė žolynuõs. Ml.
kaip kušlà kiaũlė nuo bandõs Atsiskyrė kaip kušla (žliba) kiaulė nuo bandos. KrvP (Mrk).
kaip (it) malū̃nininko kiaũlė Riebi it malū̃nininko kiaũlė. Pln. Riebi kaip malūnininko kiaulė. AED 284.
kaip nuplukýta kiaũlė Ans jau y[ra] toks kaip nuplukýta kiaũlė (užsispyręs, atkaklus): tiek anam sakęs, tiek nesakęs – ans vis tiek savo. Prk.
kaip (kap) penìmė (penimà) kiaũlė
1. Dikta merga kaip penimė kiaulė. KrvP (Vrn). Insiėdęs kap penìmė kiaũlė. Nč. Anas tokis riebus kap penìmė kiaũlė. DvŽ II 77. Ant snukio riebi kaip penimė kiaulė. KrvP (Al).
2. Gryna (nieko neturi) kaip penima kiaulė. KrvP (Prn).
kaip purvinà kiaũlė Graži kaip purvina kiaulė. (iron). KrvP (Jon).
kai vaĩto kiaũlė Durnas kai vaito kiaulė. Sln.
kaip zuinì kiaũlė Gudri kaip zuini kiaulė. KrvP (Mrk).
kaip zuinì kiaũlė bùlbėse Ilsisi kaip zuini kiaulė bulbėse. KrvP (Mrk).
kaip zuinì kiaũlė, iš bùlbių išvytà Ilsisi kaip zuini iaulė, iš bulbių išvyta. KrvP (Ndz).
kaip (kai) žiemìnė (žiemmitė̃) kiaũlė
1. Žviegi kaip kiaũlė žiemìnė. Krš. Žviegia kai kiaũlė žiemìnė. Rs.
2. Ko čia vyvuoji (dejuoji, zirzi) be reikalo kai žiemmitė̃ kiaũlė?. Jnš.
3. Maitydavomos kaip tik kiaũlė žiemmitė̃ (prastai). Varn.
4. Guliu išsiplėtusi kaip žiemìnė kiaũlė. Krš.