kaip (kap) káulo
1. Kap káulo žmogus (visiškai sveikas). Plv.
2. Pieno kaip káulo (kietai surūgusio)!. Trgn. Išsisunks, varškės bus kaip káulo. Klt.
kaip (kai, kap, lyg, tarýtum) [iš] víeno káulo
1. Sustipęs (sustingęs, nejudrus) yra kaip iš víeno káulo. Pj. Sustipęs kaip iš víeno káulo būtų esąs. Yl. Noru pakelti pavirtusį žmogų, ale negaliu – gulia sustingęs visas kaip víeno káulo. Vkš. Tik ėjo išverstom akim, visiškai apkvailęs ir toks neberangus, lyg būtų iš vieno kaulo buvęs. Vaižg. Ko tu toks kaip vieno kaulo, a jau partrenkė kas?. LVP 120 (Jnš). Kaip víeno káulo – nesusirango. Šll. Nesusilenkia – kaip víeno káulo!. Ds. Tai ir nebepasijudini visai, rodos, kaip vieno kaulo. LVP 120 (Kair).
2. Bijo i paklibėt – kai víeno káulo. KltŽ 103. Ot ultojus (tinginys) – nepasverčia kap víeno káulo!. Pls. Vaikas ta[vo] nedarbus, nepasverčia, kap víeno káulo būt[ų]. Rod. Negal pasijudinti kaip vilkas. Tarytum iš vieno kaulo. MTt II 131 (Gdr). Ot liurba, nei pasisukt negali – kaip víeno káulo!. Kp.
3. Kas tau? Dirbi kai vieno kaulo. LVP (Žg). Na, tamstyte, ir dirbi kaip vieno kaulo, juk jau pavakarė, kada apsiliuobsi?!. LVP 120 (Sk). E, to, brat, neišjudinsi – sukas kaip vieno kaulo. LVP 120 (Škn).
4. Kągi čia stingini (nerangiai eini) lyg víeno káulo. Mžš.