kaip Brãzio kãtinas Apsiašarojęs kaip Brazio katinas. KrvP (Pln).
kaip jáunas kãtinas Baikštus kaip jaunas katinas. KrvP (An).
kaip (it, kai, kap, keip ir, lyg) kãtinas (katináitis, katinė̃lis, katinỹs)
1. Išsimurzojęs kap kãtinas. Rod. Žebras kap kãtinas, eik nusipraust!. Klvr. Tu, vaikeli, murzinas kap kãtinas. Mrj. Atejo žebras (murzinas) kap kãtinas – nei sarmatos neturi. Btr.
2. Rainas it katinas. M. TŽ V 615 (Ps). Rainuotas kai katinas. Sln.
3. Pažiūrėt išsikėtęs vaikas, o lipus (laipus) kaip kãtinas. Sml. Lavus (guvus) kap kãtinas. Vlk. Koks tu pakabus (laipus), kaip kãtinas. DūnŽ 232. Laipstus kaip kãtinas. Šš.
4. Kur jodai kai kãtinas?!. Sv. Ko tę kap kãtinas užsirioglinai?!. Lp. Apsiavęs kaliošais, vikriai kaip katinas persiraitė per tvorą. B.Sruog. Jis numetė šakę ir kaip katinas pasileido aukštyn kopėčiomis. J.Avyž. Vaikai kap katiniaĩ laipioja per tvorą. DrskŽ 143.
5. Mažai valgo – biškį pakneibasijo, palaižė kaip tas kãtinas. Škn.
6. Gluosniuojas (glaustosi) kaip kãtinas. Slnt. Ko čia daba glaudais aplink muni kaip koks kãtinas?!. Vkš. Ksaveras tetai buvo lipšnus, bučiavo rankas, glaustės kaip katinėlis. Vaižg. Tas vaikas kaip katináitis (meilus). Lkv.
7. Ko čia purkštauni kap kãtinas, eik geriau gult!. Dsn.
8. Draskais (Draskosi KrvP (Pšl)) kaip kãtinas. Pšl. Tu, vaikel, drėskūnas kap kãtinas. Lš.
9. Ar ne pavirbžda (akiplėša), kas, mažesnis būdamas, žodį nenuleida, į akis šoka kaip kãtinas, prieš vyresnį kimba. J.
10. Niurva (niurna) kai kãtinas. OG 284. Ale tas niurnėjimas – niurna kaip kãtinas. Krš.
11. Burbtels žodį ir vėl murkso kaip kãtinas. Ds. Smurgso kaip kãtinas vienas, nei šneka, nei valgyt eina. Ds.
12. Ko čia tykini kaip kãtinas?!. Ms. Duduras praslenka tykiai, kaip katinas. (rš).
13. Taip žiūra smailiai į tą bobą, kaip kãtinas. Krš. Žiūri kaip kãtinas. Rmš.
14. Vyrelis kaip bitinėlis, į mergeles – kaip katinėlis. PPr 441 (Trg).
15. Ko čiaudi lyg kãtinas?. Rdm. I priausė[ja] (čiaudi) kaip kãtinas. Kl.
16. Ko markstais kaip kãtinas?. DūnŽ 188.
17. Raivosi (rąžosi) kap kãtinas. KzRŽ II 150.
18. Ažugulė nosys, ir purpk (šnarpšk, šnopuok) kai kãtinas. Ds.
19. Apsiašarojęs, apsisniaukrojęs kaip kãtinas. Svn. Tai kogi keip ir kãtinas miau, miau (verkšleni)?. Slm.
20. Geria kiaušinius kaip katinas. KrvP (Vrn).
21. Kepšt kai kãtinas kepšterėjo par ausį. Kp.
22. Ko dar̃ tu kap katinỹs palindai po tuoj laška. DrskŽ 143.
23. Bijau vandens kaip katinas. J.Ap.
kap kãtinas ant bėdõs Išejo ir išejo kap kãtinas ant bėdõs (ilgam, ilgai negrįžta). Pls.
kaip kãtinas ant kilbãsų Dvesia kaip katinas ant kilbasų (apie šykštuolį). KrvP (Ds).
kaip kãtinas ant lẽdo Tūruos (turiuosi) kaip kãtinas ant lẽdo. Vgr.
kaip (kai) kãtinas an(t) pẽčiaus (pas pẽčių)
1. Nepurpuok (neknark) kaip kãtinas pas pẽčių. Rt. Burbia (parpia) kai kãtinas an pẽčiaus. Ds.
2. Raivos kaip kãtinas ant pẽčiaus. Krtn.
kap kãtinas an spìrginio Ko murksai (spoksai) kap kãtinas an spìrginio!. Mrc.
kaip kãtinas ant šiltų̃ pelenų̃ Patenkintas kaip katinas ant šiltų pelenų. (rš).
kai kãtinas an taukìnio Šoka kai kãtinas an taukìnio. Vlk.
kap (lyg) kãtinas apie (apliñk) lãšinius
1. Ot lūčauja ir lūčauja (tyko) kap kãtinas apie lãšinius. Rod.
2. Tik ir zuja apie tave lyg katinai aplink lašinius!. J.Balt.
kaip kãtinas, bùlbės užė́dęs Žiaukčioji kaip kãtinas, bùlbės užė́dęs. Krš.
lyg kãtinas dvė̃sdamas Ko miaukčioji (neaiškiai kalbi) lyg kãtinas dvė̃sdamas?!. Skr.
kaip kãtinas, į lašinių̃ páltį įkìbęs Ir džiaugiasi kaip katinas, į lašinių paltį įkibęs. KrvP (Gs).
kaip (kap, keip, tar̃tum) kãtinas į (in, an(t)) lãšinius (į lašinių̃ páltį)
1. Žiūri kaip (kap Plv) kãtinas į lãšinius (smalsiai). Rs. ZnŽ III 756 (Snt). TŽ V 597 (Al). Žiūri kaip kãtinas ant lãšinius. JT 223. Ko čia spoksai kaip kãtinas ant lãšinius?!. Krs. Dairos kap kãtinas in lãšinius. Lp. Vaikas spokso į obuolius kaip kãtinas į lãšinius. Krkl. Vėpso keip kãtinas an lãšinius. Slm. Ko veizi kaip kãtinas į lãšinius?. Trkn. Žvairakiuoja in mergas kaip kãtinas in lãšinius. Vj. Dabar ir tai kiekvienas žiūri į mane tartum katinas į lašinių paltį. (rš).
2. Lūčioja (tyko) kap kãtinas in lãšinius. Krok.
kaip kãtinas į mė̃są Godus kaip katinas į mėsą. KrvP (Dt).
kaip kãtinas, į mìltus pridė́jęs Ko mirksi kaip kãtinas, į mìltus pridė́jęs. Msn.
lyg (kaip) kãtinas, į pẽlenus pritaĩsęs (prišìkęs)
1. Murkso lyg kãtinas, į pẽlenus pritaĩsęs. Dkš.
2. Pasitvainė (kiek pasidrovėjo) kaip kãtinas, į pẽlenus prišìkęs, i išmovė. Trk.
lyg kãtinas į skilándį Nė nepajuto, kaip įsispoksojo lyg katinas į skilandį. (rš).
lyg kãtinas į slíeką Ko spoksai lyg kãtinas į slíeką?!. Kbr.
kap kãtinas in šóną Inkneibė kap kãtinas in šóną (įžeidė). Lp.
kaip kãtinas, iš pelenų̃ išliñdęs Nesirąžyk kaip kãtinas, iš pelenų̃ išliñdęs. Jnšk.
kap kãtinas in žvìrblius Selina kap kãtinas in žvìrblius. Mrs.
kai kãtinas, káulą prarìjęs Kas tau, ko daba sprengsi kai katinas, kaulą prarijęs?. LVP 122 (Sk).
kaip kãtinas lašinių̃ Ko čia smailauji (tykai) kaip kãtinas lašinių̃?!. Skd. Ans Zosės tyko kaip kãtinas lašinių̃. Gr.
kaip kãtinas, lašinių̃ páltį pasigãvęs Pasnykauja kaip katinas, lašinių paltį pasigavęs. (iron). TŽ V 621 (Ps).
kaip kãtinas, lašinių̃ pri(si)ė́dęs Velkies kaip katinas, lašinių priėdęs. LVP 243 (Žg). Kur bindzini kaip kãtinas, lašinių̃ prisiė́dęs?. Klov.
kaip kãtinas lãšinius Pamėgo kaip katinas lašinius. TŽ V 597 (Al).
kaip kãtinas, lãšinius suė́dęs Pagėdo (susigėdo) kaip katinas, lašinius suėdęs. TŽ III 383.
kaip kãtinas lentýnoms Tik rink nu daikto – nerailiok kaip kãtinas lentýnoms!. Plt.
kaip kãtinas maišè Jurgis suspurdėjo po apklotais kaip katinas maiše. K.Saj.
kap kãtinas mìltuose Sėdi kap kãtinas mìltuose. Grv.
kaip kãtinas, mìltuose pridãręs Ko mirksi kaip katinas, miltuose pridaręs?. AED 275.
kaip kãtinas, mìltus prišìkęs
1. Jaučiasi kaip kãtinas, mìltus prišìkęs (nesmagiai). ZnŽ III 275 (Snt).
2. Tvylo (kiūto, tūno) kaip kãtinas, mìltus prišìkęs. Rt.
kaip kãtinas, mùsmirių apsiė́dęs Murkso kaip kãtinas, mùsmirių apsiė́dęs. Ukm.
kap kãtinas nuog pẽčiaus Nupuolė kap kãtinas nuog pẽčiaus. Lp.
kaip kãtinas papečỹ Unkščia kaip kãtinas papečỹ, vis jam negerai. Ob.
kaip kãtinas patoriaĩs Nešmūžinėk kaip kãtinas patoriaĩs. Pln.
kaip (kap, lyg) kãtinas pẽlę (žiùrkę)
1. Tykina (tykoja) kaip kãtinas pẽlę. Kv. Lūčioja (tyko) kap kãtinas pẽlę. Mrk. Varuoja (seka) lyg kãtinas pẽlę. Klvr.
2. Naivoja (kamuoja) pagavęs kaip kãtinas žiùrkę. Sml. Nukamuos lyg kãtinas žiùrkę. Ėr.
3. Jau raumo[ja] (godžiai valgo) kaip kãtinas pẽlę. Skd. Sunarnino (godžiai suvalgė) kaip kãtinas pẽlę. Brs.
4. Cap carap (čiupo) kaip kãtinas pẽlę. Ds. Griebė kaip katinas pelę. KrvP (Srj).
kaip kãtinas pẽlę ė́sdamas Narna ir narna (niurzga) kaip kãtinas pẽlę ė́sdamas. Brs.
kaip kãtinas, pẽlę įskaũdęs Ir didžiuosis čia dabar kaip katinas, pelę įskaudęs. KrvP (Pln).
kaip kãtinas, pẽlenus (pẽleną, pelenuõs) prišìkęs (pridar̃kęs, pridérgęs)
1. Tvainos (gėdijasi) kaip katinas, pelenus prišikęs. Lk. Ir tvailysis (gėdysis) kaip kãtinas, pẽlenus pridérgęs. Užv. Mauša nairėsi (nesmagiai jautėsi) kaip katinas, peleną pridarkęs. M.Valanč.
2. Ko tyli kaip kãtinas, pẽlenus prišìkęs?!. Grz.
3. Ir veiza kaip kãtinas, pẽlenus prišìkęs. Sd.
4. Dairosi kaip katinas, pelenuos prišikęs. KrvP (Užv).
kaip kãtinas, pẽlę pagãvęs Ir didžiuosis čia dabar kaip katinas, pelę pagavęs. KrvP (Al).
kaip kãtinas, pẽlę prarìjęs (suė́dęs)
1. Ko čia kaip kãtinas, pẽlę prarìjęs, žiaukčioji?!. Vad.
2. Laižos kaip katinas, pelę suėdęs. Sim.
kaip kãtinas par kárštą tỹrę Eina kaip kãtinas par kárštą tỹrę (ant pirštų galų, atsargiai). Prk.
keip ir kãtinas pérlėkė Negalėjom atvažiuot, keip ir kãtinas pérlėkė: kad ne viena vadelė, tai kita išsivadaliojo. Kpr.
kaip kãtinas per mõrčių Laksto kaip kãtinas per mõrčių. ZnŽ I 637 (Šk).
kaip kãtinas, píeną palíejęs
1. Jis jaučiasi kaip kãtinas, píeną palíejęs (nesmagiai). NdŽ.
2. Dabar jūs visi šventi ir geri! Paspaudėt uodegą kaip katinai, pieną palieję. V.Myk–Put.
kai kãtinas, pipìrą prakándęs Purkštauna kai kãtinas, pipìrą prakándęs. Vdk.
kaip kãtinas po puodeliùs I smaigstysias (landžios) kaip kãtinas po puodeliùs. Vvr.
kap kãtinas põteriaudamas Nemurmėk kap kãtinas põteriaudamas!. Nč.
kaip kãtinas prė mėsõs Lipa kaip kãtinas prė mėsõs (greit, vikriai). ZnŽ II 467 (Snt).
kaip kãtinas pri kilbãso Laižosi kaip kãtinas pri kilbãso (prie dešros). Skd.
kaip kãtinas priš lýtų Volungė kvėkšta (rėkia) kaip kãtinas priš lýtų. Gd.
kaip kãtinas prieš mė́nesį Ko šaipais kaip kãtinas prieš mė́nesį!?. Ar.
kai kãtinas prieš šal̃tį po pẽčium Jau striūkina (slampina) kai kãtinas prieš šal̃tį po pẽčium. Grk.
kaip kãtinas (katinẽlis) prieš (priš) šùnį (prieš šunìs) Šiaušias kaip kãtinas prieš šùnį. Rz. J.Jabl. Ir tu priš muni kaip kãtinas priš šùnį sketerą pašiaušei, misliji muni pagandinti. Vkš. Kaip katinelis prieš šunį spjauja (purkštauja). BzF 54. Kad papuoręs (pasišiaušęs) kaip kãtinas prieš šunìs. Ds.
kaip kãtinas prieš ùgnį Snaudžia kaip kãtinas prieš ùgnį. Grk.
kap kãtinas pro durìs Įsprūdino kap kãtinas pro durìs (tyliai). Plv.
kaip kãtinas pū̃slę Padėk tą vaiką – i tampo kaip kãtinas pū̃slę!. Sd.
kai kãtinas sapnúodamas Supurpė (suniurnėjo) kai kãtinas sapnúodamas. Ds.
kaip kãtinas, smetõną nulaĩžęs Nairykis (drovėkis) kaip kãtinas, smetõną nulaĩžęs. Nj. Tvainykias (gėdykis) kaip katinas, smetoną nulaižęs. S.Dauk.
kaip kãtinas, sugautám žvìrbliui iš nagų̃ išsprùkus Paliko vaikelis besinairąs (padelbęs akis, susigėdęs) kaip katinas, sugautam žvirbliui iš nagų išsprukus. M.Valanč.
kap kãtinas su lašiniaĩs Apsidirbo (susitvarkė) kap kãtinas su lašiniaĩs (greitai). Dg.
lyg kãtinas su lopà Rašo lyg kãtinas su lopà (nedailiai, negražiai). Šll.
kaip (it, kai) kãtinas su pūslè [ant uodegõs]
1. Nurūko numie kaip kãtinas su pūslè, ne atgal nepasiveizėjęs. Vkš. Kogi taip skubinies kai katinas su pūsle ant uodegos? A gaisrą gesint bėgi!. LVP 359 (Grz). Paspruko kaip katinas su pūsle. LVP 359 (Sk).
2. Laksto kaip kãtinas su pūslè. Grk. Ir bėgios dabar kaip katinas su pūsle ant uodegos. KrvP (Ppl). Zyliuoja po sodžių kaip kãtinas su pūslè. Grk. Poškus laksto kaip katinas su pūsle, regis, kad subaudins važiuoti rytoj pat prie pasredninko. Žem.
3. Man net bjauru į juos žiūrėt, jau nė su vandeniu neišskirtum, teip i[r] tampos kaip katinas su pūsle. LVP 359 (Kair).
4. Giriasi it katinas su pūsle. KrvP (Šd).
kaip kãtinas su šuniù Kaip kãtinas su šuniù sugyvena (nesutaria). Šlu.
kaip kãtinas, šùnį sutìkęs Pasišiaušia kaip katinas, šunį sutikęs. Sim. Neburkštauk, neburkštauk kaip kãtinas, šùnį sutìkęs!. Kn.
kai kãtinas úodegą Ažurietė nosį kai kãtinas úodegą. Km.
kai kãtinas, úodegą įkìšęs Išsiviepė kai kãtinas, úodegą įkìšęs. Vdk.
kaip (it) kãtinas, úodegą láužomas (láužamas, láužiamas)
1. Niurzga kaip kãtinas, úodegą láužomas. Krtn. Ko narni kaip kãtinas, úodegą láužomas?!. Ms. Ir kniaukia it kãtinas, úodegą láužamas. Pln.
2. Tu niauzgi (verkšleni) kaip kãtinas, úodegą láužiamas. J. Niauzga kaip kãtinas, úodegą láužomas. Als.
kap kãtinas, uodegõn inskéltas Parskutė kap katinas, uodegon inskeltas. Nč. Kap žurėkiau – anys skuto namo kap katinas, uodegon inskeltas. Pls.
it (kaip) kãtinas ùžpelenyje (ùžpelenė(j)) Murkso kaip katinas užpelenė[je]. Kv. Smurgso it katinas užpelenė[je]. S.Dauk. O juodu ko murgsotav it katinu užpelenėj!. M.Valanč. Smurgso it kãtinas ùžpelenyje. SkrT 14.
kap kãtinas už spirgùtį Pešasi kap kãtinas už spirgùtį (dėl niekų). Mrk.
kaip kãtinas, var̃lę suė́dęs Ko čia žiáuksai (žiaukčioji) kaip kãtinas, var̃lę suė́dęs?. Krš.
kaip kãtinas žiùrkės Tyko kaip kãtinas žiùrkės. DūnŽ 458.
kai telìngas kãtinas Nugara kai suolas, kai telìngas kãtinas. KltŽ 341.