kaip ãriamas jáutis
1. Aš visą amžių kaip ariamas jautis jungą tempiau (daug, sunkiai dirbau), čia savo krauju, čia prakaitu mažus vaikus maitinau. V.Krėv.
2. Petras buvo rambus kaip ariamas jautis. (rš).
kaip ãriamas jáutis jùngo Ir pasiilgo kaip ariamas jautis jungo. LPP II 488.
kaip ãtbulas jáutis Spartus kaip atbulas jautis. (iron). PPr 415 (Mrj). LTs V 360 (Mrj).
kap ãtbulas jáutis į mẽdį lìpt Tu tep tikęs kap ãtbulas jáutis į mẽdį lìpt. (iron). Mrj.
kaip ãtbulas jáutis mẽdin lìpdamas Lipa kaip atbulas jautis medin lipdamas (nerangiai). LPP II 489 (Zr).
kap darbìnis jáutis Nusivaręs kap darbìnis jáutis: vienas vyras ant šitiek žemės. Rdm.
kaip dveĩgis jáutis Ko čia mauroji kaip dveigis jautis?. LPP II 478 (Vdkt).
kaip ìšdaris jáutis Mūsų duktė, kad ir tvirta kaip išdaris (iškastruotas) jautis, nebespėja. M.Katil.
kaip (it, kai, kap, tar̃tum) jáutis (jáučias, jautỹs)
1. Didelis kaip jáutis, durnas kaip avinas. Vel. KrvP (Lnkv). Vyras kaip jáučias, protas kaip kaušas. Pnd. Lydekai kaip jáučiai Merky. Rdš. Eina atgal, žiūri – guli pamatinė kaip jautis. BsP IV 15.
2. Mašinlaikis buvo – dirbom kaip jáučiai (daug, sunkiai). Klk. Primaurojai (priėdei), už tai turi dirbti kaip jáutis. Ssk. Dirbau kap jáutis, o ką senystėj turiu?. Trak. Dirba tar̃tum jautỹs. Klp. Dirbau kaip jautis, alkau kaip šuo. P.Cvir. Dirba kaip jautis, o visi tinginiu laiko. KrvP (Jnš). Runina (sunkiai dirba) per dienas kap jáutis. Rdm. Dirbu kaip jautis, valgau kaip arklys. KrvP (Vlkv). Niekur nebuvau, dirbau kap jáučias namo (namie). DrskŽ 124.
3. Kur rioglini (neatsargiai eini) kaip jáutis?!. Pšš. Kur brendi kaip jautis?. LPP II 480 (Jnš). Mūglini (eini, klampoji) kaip jáutis. J. Žiūrau, pardrimboja kap jáutis tiesiog per rugius. Rdm. Kaip jáutis koks ėmė ir užkeverzojo ant kojos. Paį. Pradvylino (tylomis praėjo) kaip jáutis. Šauk.
4. Aš alaus kaip jáutis pripampau. Vdk. Pumpina alų kaip jáutis. Nm. Alų anas kaip jáutis triūbija. Vžns. Pripampo kaip jáutis ir drybso dabar. Mlt. Dirbu kaip arklys, geriu kaip jautis. KrvP (Vlkv). Ryja kaip jáutis, dirba kaip uodas. Šš.
5. Išsiėdęs kaip jáutis. Ll. Įsipenėjo kaip jautis ir eina pūkšdamas. LzP. Inaugo, inbembėjo kaip jáutis. An. Bedykinėdamas įdiržo kaip jáučias. Svn.
6. Vyras tvirtas kaip jáutis – didžiausią maišą paneša. Jnš. Tu jo nesulaužysi – stiprus kaip jáutis. Rm. Stiprus kaip jaučias, kvailas kaip avinas. TŽ III 382. Stipras kai jaučias. LPP II 489 (Kp). Jis sveikas kaip jáutis. Jnš. Anas kap jáučias. ZtŽ 245.
7. Rambus it (kaip M.Katil) jautis. LPP II 489 (Auk). Jis rangus kaip jáutis. Kltn. Toks rangus kaip jáutis. Skdv. Tinginys kaip jautis. LPP II 479 (Jnš).
8. Dykas kaip jáučias, gali pamelžt karves. Pnd. Nusipenėjęs, nugi dykas kaip jaučias. LPP II 479 (Pl). Toks vyras, išsidykinėjęs kaip jautis. M.Katil.
9. Išeidamas iš karčemos kai jáučias bliuvoja. And. Bauliji kaip jáutis. Vvr. Bernai suėję mauroja kaip jáučiai. Ėr. Ko baubi kaip jautis?. LPP II 478 (Plt). Nemaurok kap jáučias. Mrk. Ir baubsi kaip jautis. KrvP (Alk). Ko baubi kaip jautis?. LPP II 478 (Plt). Ot užrėkė, kaip jaučias užbliovė. LPP II 478 (Smn).
10. Žliaubia (žliumbia) kaip jáutis. Grž. Ko žlembi kaip jáutis?!. Vkš. Žlembia kaip koks jáutis, net bjauru klausytis. Jnš. Nežlembk kaip jáutis. Kltn. Neverk kaip jautis. LPP II 478 (Alvt). Apsiliaukojęs (apsižliumbęs) kaip jautis. KrvP (Ut).
11. Susitelžęs kaip jáutis. Srv.
12. Padėblinęs akis (iš paniūrų žiūri) kap jáutis. Vlkv. Žiūri kaip jáutis šnairom. Pmp. Per lauką atsibliaustė itin įsisrėbę akis pabalinę kaip jaučiai vyriokai. M.Katil. Tik vis kaip jautis padelbęs akis ir stovi. Kp. Išvertė kaip jáutis savo bumbulius (akis). Gg.
13. Įsireižęs (pasipūtęs) kaip jáutis. Ar.
14. Durnas kaip jautis. LPP II 480.
15. Drybso kaip jautis. LPP II 480.
16. Tas merglauža pasiutęs, eina par mergas kaip jáutis. DūnŽ 195.
17. Šoko kaip jautis, nukrito kaip musė. LTR. Pasikėlė kaip jautis, nusileido kaip uodas. LPP II 488 (Tršk).
kai jáutis ant vidur ū̃lyčios Ūkčio[ja] (šūkauja) kai jautis ant vidur ūlyčios. LPP II 478 (Vdk).
kaip jáutis be dárbo Ir baubia kaip jautis be darbo. KrvP (Nmn).
kaip jáutis, byzdėlė̃s įką́stas Šokau kaip jautis, byzdėlės įkąstas. J.Bil.
kaip jáutis brõgą Maukia kaip jautis brogą. LPP II 486.
kaip jáutis dvỹlę Myli kaip jautis dvylę. LPP II 486 (Šr).
kaip jáutis į dañgų Žiūri kaip jáutis į dañgų. Kz.
kaip jáutis į dvỹlę Žiūri kaip jautis į dvylę. LPP II 486 (Alk).
kaip (kap, lyg, nei) jáutis (jáučias) į (in) kariẽtą (kariẽton, prie kariẽtos)
1. Tinka lyg jautis į karietą. (iron). LPP II 490 (Mrj). Tinka nei jautis į karietą. LPP II 490 (Ig). Tinki (Tinka Lp) kap jautis in karietą. LPP II 490 (Smn). Tinka kaip jautis karieton (prie karietos LPP II 490). LPP II 490 (Kt). Tinka kap jáučias kariẽton. Lp. Vs. Tai tinki – kaip jautis į karietą. PPr 425 (Mrj). Tai tinka – kaip jautis prie karietos. LPP II 490 (Vl). Zdotnas (tinkamas, geras) kap jaučias karieton. LPP II 490 (Lzd).
2. Nekemėžnas (nevikrus, nerangus) kap jáutis į kariẽtą. Mrj.
3. Ko rangais kaip jautis į karietą?. LPP II 490 (Rdd).
kaip jáutis į kárvę Įzizo (įjunko, įniko) kaip jáutis į kárvę. Krkl.
kap jáutis į mėnùlį Ko spoksai kap jáutis į mėnùlį?. Kt.
kaip jáutis (jáučias) į naujùs vartùs Ko čia žiūri kaip jautis į naujus vartus?. LPP I 250 (Al). Įbedė akis kaip jaučias į naujus vartus. LPP II 250.
kaip jáutis į sàvo ãtvaizdą bãloje Pažiūrėjo jis į tą moterį kaip jautis į savo atvaizdą baloje (šnairai) ir nuėjo. LPP II 491 (Al).
kaip jáutis, į tur̃gų vẽdamas Ko čia reženi (priešiniesi) kaip jáutis, į tur̃gų vẽdamas?!. Varn.
kaip jáutis jùngą Gyslok (vilk, trauk, tempk) gyvenimą tempdamas kaip jautis jungą. KrvP (Pln).
kap jáutis kariẽtoj Zgrėbnas (dailus, tinkamas) kap jautis karietoj. (iron). LPP II 490 (Krok).
kaip jáutis neraliúotas Ko riūki (baubi) kaip jáutis neraliúotas?!. Rs. Šmk.
kaip jáutis pãmazgas Geria kaip jautis pamazgas. LPP II 480.
kaip jáutis par ãvižas Atmauna kaip jáutis par ãvižas. Krš.
kai (kaip, kap) jáutis (jáučias) per bãlą (po bãlą) Et, jau nupliauškei kai jáutis per bãlą (nušnekėjai). Klvr. Nei čia tavo šnekta, nei niekas – pliauškini kap jáučias per bãlą. Lp. Nupūkštė (nusišnekėjo) kap jáučias per bãlą. Lp. Pliauški kaip jáutis po bãlą. Zp.
kaip jáutis per (par) bañdą Maujo[ja] (grūdasi) kaip jáutis par bañdą. Up. Ir eis kaip jautis per bandą. KrvP (Pln). Ir baudžia kaip jautis per bandą. KrvP (Pln). Eina kaip jautis par bandą [per mergas]. LPP I 383 (Škn).
kaip jáutis per dirvónus Nudrimbsėjo kaip jáutis per dirvónus. Ssk.
kaip jáutis per žõlę Brenda kaip jautis per žolę. LPP II 480 (Pns).
kaip jáutis píevoje Ir baubia kaip jautis pievoje. KrvP (Al).
kaip jáutis po bañdą Tas vaikinas toks magalas, vis magaliuoja (trinasi, sukasi) aplė mergas kaip jáutis po bañdą. J. Ir eina kaip jautis po bandą. LPP I 383 (Lk).
kaip (kap) jáutis po jùngu
1. Įsityžo (įjunko, įprato) kap jáutis po jùngu. Dkš.
2. Eina galvą nunėręs kaip jautis po jungu. KrvP (Lš).
3. Ir baubia kaip jautis po jungu. KrvP (Dg).
4. Greitas kaip jautis po jungu. (iron). KrvP (Ndz).
kaip jáutis prieš líetų Ko čia rąžais kaip jáutis prieš líetų?!. Žg.
lyg jáutis, pū́rą parvẽžęs Pasidarbavo lyg jautis, pūrą parvežęs. (iron). LPP II 488 (Auk).
kaip jáutis ragaĩs žìrnių virkštìs Ir maišys kaip jautis ragais žirnių virkštis. LPP II 481 (Pln).
kai jáutis su ragaĩs Bados kai jautis su ragais. LPP II 477 (Žg).
kap jáutis šáltą vándenį Striubsi (sriubsi) kap jáutis šáltą vándenį. Rud.
kai jáutis tráukdamas jùngą Ko čia pūkši (steni) kai jáutis tráukdamas jùngą?. Ldvn.
kaip jáutis, vãsarą gylių̃ apstótas Džioblini (moklini) kaip jáutis, vãsarą gylių̃ apstótas. Km.
kaip (it, kai, kaip ir, kap, keip) júodas (juodnugãris, márgas, šė́mas, žãlias) jáutis (jáučias) Tu dirbi kaip júodas jáutis, o jam vis negana ir negana. Sdb. Užvalgo sausagrūdo duonos ir dirba visądien kai júodas jáutis. Vlk. Jam nėra nei dienos, nei nakties – kap júodas jáučias darbuja. Arm. Dirba dieną naktį, kaip juodas jautis. KrvP (Pn). Visą savaitę dirbau visur kaip juodas jautis, neišskėsdamas rankų. I.Šein. Jis tikras krioklys (darbštuolis) – dirba dieną naktį kaip júodas jáučias. Antš. Dirbu keip júodas jáučias. Slm. Ale jis tai kaip ir júodas jáučias dirbo. Skp. Dirbk ir dirbk kaip júodas jáučias. Šmn. Dirbau dirbau kaip juodas jaučias. LPP II 479 (Ds). Brūviu ir brūviu kaip júodas jáučias. Ob. Aria kaip juodas jautis. LPP II 479 (Dt). Runina kap juodas jaučias. LPP II 479 (Mrc). Dirbam kap juodì jáučiai. Pls. Ir gaspadoriai dirbdavo kaip juodì jáučiai. Pnd. Dirba it juodas jaučias. LPP II 479 (Auk). Dirba kaip márgas jáutis. Krž. Dirba kaip šėmas jautis. LPP II 479 (Grk). Kitąsyk dirbdavai kaip šuo, kaip žãlias jáutis. Šk. Darbštus kaip jautis juodnugaris. Vaižg.
kaip júodas jáutis, iš jùngo neiškiñkiamas Dirba kaip juodas jautis, iš jungo neiškinkiamas. KrvP (Krn). Krn.
kaip pjáunamas jáutis Bliauna kaip pjaunamas jautis. LPP II 478.
kaip rambùs jáutis per dóbilus Ir eis baubdamas kaip rambus jautis per dobilus. KrvP (Pb).
kaip rambùs jáutis su artójo botagù Apsiprato kaip rambus jautis su artojo botagu. KrvP (Rtn, Srj).
kaip (kap) sẽnas jáutis
1. Apsikùkinęs (apsipratęs) kap sẽnas jáutis. Klvr.
2. Greitas kaip senas jautis. (iron). KrvP (Jnš).
kaip sẽnas jáutis dvė̃st Rengiasi kaip senas jautis dvėst (ilgai). LPP II 489.