kaip ãklas gaidỹs Kur vėžlioji kaip ãklas gaidỹs?!. Ukm. Išeisi ir nužioplensi kaip ãklas gaidỹs. DūnŽ 456.
kai angiẽlskas gaidỹs Mandras kai angielskas (angliškas) gaidys. LPP II 51 (Vl).
it dvãro gaidỹs Išpuikęs it dvaro gaidys. LPP I 992 (Auk).
kaip (kai, kap, keip) gaidỹs (gaidžiùkas)
1. Jis nusigėręs kaip gaidỹs. BŽ 179. Pasigėręs kaip gaidys, nieks manęs nebaidys. LPP II 51 (KlvrŽ). Pasigėrė kaip gaidys. LPP II 51 (Rm, Trgn). Pasigėriau kaip gaidỹs, o kas mane pabaidis!. Čb.
2. Vaikiukas išraudonavęs kaip gaidys, net akys jam žaižaravo. Žem.
3. Peštukas kaip (kap Rod) gaidỹs. LPP II 51 (Šmk). Jis kap gaidỹs neiškenčia neskovęs. Alv.
4. Kertasi kaip gaidys. LPP II 51 (Rm). Šoko kai gaidỹs akysan. Švnč.
5. Šoka kaip gaidys, o negal nė kaip višta. LTs V 129 (Krtn).
6. Didelis kaip arklys, durnas (kvailas) kaip gaidys. KrvP.
7. Pasipūtęs kai gaidys. LPP II 51 (Vlkv). Mandras kai gaidys. LPP II 51 (Krn). Vaikščioja kaip gaidys pasipūtęs. LPP II 51 (Srj). Kap gaidỹs ir anas cap cap eina paspūtęs. Dv. Mandrauja kaip gaidys. LPP II 51 (Lkš).
8. Ko dabar stovi išsižergęs kaip gaidỹs?!. Snt.
9. Tobuotas (apžėlusiomis kojomis) kaip gaidỹs. Ssk.
10. Kas tę zo žmogutis – kap gaidỹs (labai mažas). LKK XIII 124 (Grv).
11. Toks jo ėjimas: stypina kai gaidỹs. Jrb.
12. Dirba keip gaidỹs (mažai), valgo keip arklys. Slm. Valgo kaip trys, dirba kaip gaidys. LPP I 200 (Pln). Ėda kaip arklys, dirba kaip gaidys. LPP I 200 (Ms). Ėda kaip arklys, veža kaip gaidys. LPP I 200 (Pn). Dirba kai gaidys, o šika kai arklys. LPP I 200 (Slnt). Prie stalo – kaip arklys, o prie darbo – kaip gaidỹs. Rd. Kad prie darbo kaip gaidys, tad prie valgio kaip arklys. J.Jabl. Pri stalo kai arklys, o pri darbo kai gaidys. LPP I 200 (Bsg). Pry darbo kaip gaidys, pry valgio kaip arklys. LPP I 200 (Klp).
13. Knebtels, būdavo, kaip gaidys kelis kąsnius ir eina nuo stalo. FrŽ 177.
14. Gieda ir gieda kaip gaidys. KrvP (Bsg). Giedi kaip gaidys. LPP II 45 (Slm). I jis, atsistojęs ant tvoros, kaip gaidỹs rėkoja. Šd. Gieda ir gieda vieną giesmę kai gaidys. LPP II 45 (Žg). Gieda kai gaidys – vieną giesmę. LPP II 45 (Jnš).
15. Gieda užsimerkęs kaip gaidys. KrvP (Mrk). Gražiai gieda – užsimerkęs kaip gaidys. LPP II 46 (Mrc). Gieda kaip gaidys užsimerkęs. LPP II 46 (Ob).
16. Ko slampinėji be darbo kaip gaidỹs?!. Šauk.
17. Vladukas, pamatęs svetimų mergaičių keletą, užniko apie jas kaip gaidys sparną rėžti (meilintis, suktis). Žem. Rėža kaip gaidỹs sparną. Pp. Balys kaip gaidys stripinėjo apie Eugeniją, o toji tik raudo, žydėjo bijūnais. FrŽ 104.
18. Ko čia šokinėji kai gaidỹs?!. KltŽ 66. Ir šokinės kai gaidỹs. Krž. Šokinė[ja] kaip gaidžiukas. LPP II 53 (Pp). Išėjęs į prieangį, ir tupena (tūpčioja) kaip gaidỹs, nė į gryčią neina. Srv.
19. Nesistiepk kaip gaidys. J.Jabl (Lp).
kaip gaidỹs ant arúodo Esi mandras (puikus, išdidus) kaip gaidys ant aruodo. KrvP (Mrk).
kaip gaidỹs an(t) degùtą
1. Ko lindo kaip gaidžiaĩ an degùtą?!. Ėr.
2. Įpuolė kaip gaidys ant degutą. LPP II 47 (Rm). Įklimpo kaip gaidỹs an degùtą. Vel.
kaip gaidỹs ant kiẽmo Rašo kaip gaidỹs ant kiẽmo (negražiai, neaiškiai). Pp.
kap gaidỹs ant lãktos Sėdi kap gaidỹs ant lãktos (pasipūtęs, išdidus). Mrk.
kaip (kai, kap) gaidỹs an(t) [sàvo] mėšlýno (skiedýno, skiedrýno)
1. Drąsus kap gaidỹs an sàvo mėšlýno. Vlkv. Drąsus kai gaidỹs ant skiedrýno. Rs. Ot spraunas – kap gaidỹs ant mėšlýno. Lš.
2. Pučias kaip gaidỹs ant mėšlýno. Sb.
3. Kapstos kai gaidỹs ant skiedýno. Ds.
4. Oi tas Jurgis tai gražiai gieda kaip gaidys ant skiedryno. LPP II 55 (Všk). Užgiedojo kaip gaidys ant mėšlyno. TŽ III 379. PPr 432.
5. Ko raižaisi (rąžaisi) kaip gaidys ant mėšlyno?. LPP II 52 (Vlkv). Raižosi kaip gaidys an mėšlyno. LPP II 52 (Btr). Kaip gaidys ant mėšlyno (skėryčioja). LPP II 52.
6. Stovi kaip gaidys ant mėšlyno. LPP II 52 (Lp).
kap gaidỹs ant mėšlýno, vìštą pamãtęs Staiposi kap gaidỹs ant mėšlýno, vìštą pamãtęs. Vlkv.
kaip gaidỹs ant ríeklių Ko čia rėkauji kaip gaidỹs ant ríeklių?!. Srv.
kaip gaidỹs ant stógo rýtmetį Pragydai kaip gaidys ant stogo rytmetį. LPP II 52 (Mžk).
kaip gaidỹs ant tvorõs
1. Giriasi kaip gaidys ant tvoros. KrvP (Vlkv). Ko didžiuojies kaip gaidys ant tvoros?. LPP II 53 (Žml).
2. Skėtriojasi kaip gaidys ant tvoros. LPP II 53.
3. Užgiedojo kaip gaidys ant tvoros. LPP II 46 (Rm).
kaip gaidỹs ant viẽtos Tur̃si tur̃si, mina kaip gaidỹs ant viẽtos. RdN.
kaip (kai, kap) gaidỹs [sparnaĩs vel̃kinas] apie (aple) vìštą (apie vištàs) Tas vyras sukas prie mergų kaip gaidỹs apie vištàs. Jnš. Šoka apie mergas kap gaidỹs apie vištàs. Lzd. Strakaliuoja kai gaidỹs apie vìštą. Rs. Suka sparną kaip gaidys apie vištą. LPP II 52 (Rm). Vaikis gašavojas kaip gaidỹs sparnaĩs vel̃kinas aple vìštą. J I 416. Ko čia ręži kaip gaidys sparną apie vištą?. LPP II 52 (Grz). Paleidęs sparną kaip gaidys apie vištą. LPP II 52 (Grk).
kaip gaidỹs avižosè Jei pasilakei, nesisketeriok kaip gaidys avižose. B.Sruog.
kaip gaidỹs be galvõs Gyvenimas be žmonos – kaip gaidys be galvos. KrvP (Ut).
kaip gaidỹs be giesmė̃s Vyras be drąsos – kaip gaidỹs be giesmė̃s. ZnŽ I 446 (Šk).
kaip gaidỹs gaĩdgystę (gaĩdystę, gaĩgystę) Pajuto kaip gaidys gaidgystę. LPP II 49. Pajuto kaip gaidỹs gaĩdystę (gaĩgystę Ob; LPP II 49 (Sn)). Ob.
kaip (kai, kap, lyg) gaidỹs gaĩdgystės (gaĩdykstės, gaĩdystės, gaĩgystės) Laukia kaip gaidys gaidgystės. PPr 380 (Vlkv). Laukia kai gaidys gaidykstės. LPP II 49. Laukia kap gaidys gaidystės. LPP II 49 (Klvr). Ir aš lyg gaidỹs gaĩgystės laukiu. Gs. Laukia kap gaidỹs gaĩgystės. Gs.
kaip gaidỹs gegùtę Ir giria kaip gaidys gegutę – vienas gieda, kitas kukuoja, kad vaikų savo neturi. KrvP (Alk).
kaip (lyg) gaidỹs giedódamas (gíeda) Kalba kaip gaidys gieda – užsimerkęs. LPP II 46 (Lkv). Užsimerkia lyg gaidys giedodamas. LPP II 46 (Nj). Užsimerka kaip gaidys giedodamas. LPP II 46 (Pp).
kaip gaidỹs, grū́dą rãdęs
1. Giriasi kaip gaidys, grūdą radęs. LPP II 42 (Al).
2. Nesidžiauk kaip gaidys, grūdą radęs. LPP II 42 (Vs).
kaip gaidỹs, gùrklį atstãtęs Anas vaikščioja kap gaidỹs, gùrklį atstãtęs (pasipūtęs). LzŽ 244.
kap gaidỹs į gẽgę Spokso kap gaidỹs į gẽgę. Mrj.
kaip gaidỹs į pãkulas Įsipainiojo kaip gaidys į pakulas. LPP II 48.
kaip gaidỹs į vištàs Geras vyras į mergas – kaip gaidys į vištas. KrvP (Slk).
kai gaidỹs kakarykõ Ko giedi kai gaidys kakaryko?. LPP II 45 (Žg).
kaip (it, kap) gaidỹs, kir̃miną (kir̃mėlę, kirminiùką) rãdęs (surãdęs)
1. Džiaugiasi kaip (kap Mrk) gaidys, kirminą suradęs. TŽ III 385. Džiaugiasi kaip gaidys, kirmėlę (kirminiùką KrvP (Mlt)) suradęs. KrvP (Drsk).
2. Giriasi it gaidys, kirminą suradęs. KrvP (Kvr).
3. Dyvijas (stebisi) kaip gaidys, kirminą radęs. LPP II 42 (Grz).
kaip gaidỹs, kol galvõs nustójo Galvojo kaip gaidys, kol galvos nustojo (ilgai). KrvP (Brt).
kaip gaidỹs nuo vãnago Ginasi kaip gaidys nuo vanago. KrvP (Al).
kaip gaidỹs órą (pagãdą) Atspėja kaip gaidys orą. KrvP (Ps). Atspėja kaip gaidỹs pagãdą. Rk.
keip gaidỹs pãpūžais Nesididžiuok keip gaidỹs pãpūžais. Slm.
kap gaidỹs pelenuosà Kapstos kap gaidỹs pelenuosà. Vs.
kaip gaidỹs per kárštą kõšę (tỹrę) Eini kaip gaidys per karštą košę. LPP II 41 (Bsg). Bėga kaip gaidys per karštą tyrę. PPr 318 (Rs).
kap gaidỹs per šešė́lį Šoka kap gaidys per šešėlį. LPP II 53 (Al).
kaip gaidỹs, per tvõrą pérlėkęs Giriasi kaip gaidys, per tvorą perlėkęs. (iron). KrvP (Srj).
kaip gaidỹs po degùtą Šokinėja kaip gaidỹs po degùtą. Ėr.
kaip gaidỹs po kliõštorių Vaikšto pasipūtęs kaip gaidys po klioštorių (po vienuolyną). LPP II 51 (Vdkt).
kap gaidỹs po žẽmėm Gyvenu kap gaidỹs po žẽmėm (blogai). Švnč.
kai gaidỹs prieš aũšrą Pragydo (netikėtai prašneko) kai gaidys prieš aušrą. LPP II 51 (Vl).
kaip gaidỹs prieš kalakùtą O tas Jono švogeris, visiškai jau nusilesęs, kaip gaidys prieš kalakutą staipydamos šūkavo. Žem.
kaip gaidỹs prieš óro ãtmainą (prieš atódrėkį, prieš atólydį, prieš pagãdą) Užgiedojo (Gieda KrvP (Dbg)) kaip gaidys prieš oro atmainą. PPr 432 (Ut). Rėkia kaip gaidỹs prieš pagãdą. Ob. Gieda kaip gaidys prieš atodrėkį (prieš atolydį KrvP (Mrk)). KrvP (Drsk).
kaip gaidỹs prieš šal̃tį Eina stypčiodamas kaip gaidỹs prieš šal̃tį. Ds.
kaip gaidỹs prieš vãnagą
1. Narsus kaip gaidys prieš vanagą. (iron). MTt II 115.
2. Pasipūtė kaip gaidys prieš vanagą. TŽ III 383.
kaip (it, kap) gaidỹs prieš (priš) vištàs (prieš vìštą)
1. Giriasi kaip gaidys prieš vištas. KrvP (Nm).
2. Gieda kap gaidys prieš vištas. LPP II 48 (Srj).
3. Ko tu čia giberavojys (kraipaisi) it gaidỹs priš vištàs?!. Skd. Ir strainavosis kaip gaidys prieš vištas. LPP II 48.
4. Kieniojas (rodo savo jėgą) kap gaidỹs prieš vìštą. Mrk. Smn.
kaip gaidỹs rýtą (prieš rýtą) Gieda kaip gaidys rytą. LPP II 52 (Všt). Ko čia giedi kaip gaidys prieš rytą?!. LPP II 52 (Vdkt).
it gaidỹs serbentàs beraškýdamas Pasistiebė it gaidys serbentas beraškydamas. LTR.
kaip gaidỹs spar̃ną rė́ždamas Eita kaip gaidys sparną rėždamas. LPP II 52 (Dr).
kaip gaidỹs su kiaulè Kalba kaip gaidys su kiaule (nesusikalba). LPP II 49.
kap gaidỹs su kója Koks čia jo raštas: krevezoja kap gaidỹs su kója. Alvt.
kaip gaidỹs su kója pakrapštýt Išmoko rašyt teip, kaip gaidỹs su kója pakrapštýt. (iron). Ps.
kaip gaidỹs, su lapè susidraugãvęs Apsidžiaugė kaip gaidys, su lape susidraugavęs. (iron). KrvP (Rs).
kaip gaidỹs su pentìnais
1. Eini (Eina Krš) kaip gaidỹs su pentìnais (atsargiai). Krš.
2. A negali greičiau, ką čia velkies kaip gaidys su pentinais. LVP 316 (Sk). Ką jam padarysi? Jis visados eina kaip gaidys su pentinais (sunkiai, lėtai). LVP 316 (Jnš).
kaip gaidỹs sùrastą grū́dą Ir giria kaip gaidys surastą grūdą. (iron). KrvP (Rod).
kaip gaidỹs su vãnagu
1. Susipešė (Mušasi MTt II 115, Imas KrvP (Šr)) kaip gaidys su vanagu (sakoma, kai susiduria nelygios jėgos). TŽ V 597 (Al). TŽ V 628 (Ps).
2. Apsidirbo kaip gaidys su vanagu. (iron). KrvP (Krsn).
kai gaidỹs su vištà po síetu Kutkena (kutnoja, šnarina, šnabžda) kai gaidỹs su vištà po síetu. Vlk.
kaip gaidỹs su žą̃sinu dėl gū̃žtos Ginčijasi kaip gaidys su žąsinu dėl gūžtos. KrvP (Srd).
kaip gaidỹs terp vìštų Teip smarkus kaip gaidys terp vištų. BržT 312. Taip smarkus kaip gaidys terp vištų. LPP II 53 (Jrb).
kaip gaidỹs vãnagą
1. Nugalėjo kaip gaidys vanagą. (iron). MTt II 115.
2. Ir giria kaip gaidys vanagą. (iron). KrvP (Alvt).
kai gaidỹs, vãnagą uždabójęs Kurksi (tarpais burbteli) kai gaidỹs, vãnagą uždabójęs. Vlk.
kaip gaidỹs vãnago naguosè (, vãnago pẽšamas) Čiepia (rėkia) kaip gaidys vanago naguose. MTt II 115. KrvP (Št). Čypia kaip gaidys, vanago pešamas. KrvP (Drsk).
kaip gaidỹs vãnagui Davė kaip gaidys vanagui. (iron). KrvP (Nmj).
kaip gaidỹs, vãnagui nagúosna patẽkęs Pagiedosi (paprieštarausi) tu jam kaip gaidys, vanagui naguosna patekęs. (iron). MTt II 116.
kaip (kai) gaidỹs víeną (sàvo) gíesmę Gieda ir gieda kai gaidys vieną giesmę (vis tą patį kalba). Sln. Gieda ir gieda kaip gaidys savo giesmę. LPP II 45 (Ds). Kai gaidys vieną giesmę gieda. LPP II 45. Tu kaip gaidys vieną giesmę giedi. LPP II 45 (Slk).
kaip gaidỹs vìštą
1. Knabt, knabt ir knabojas (baksnoja, pešioja) kaip gaidỹs vìštą. Žd.
2. Pluncina (lamdo, niurko) kaip gaidỹs vìštą. DūnŽ 271.
kaip gaidỹs vìštoms iškrapštýtą slíeką Ir giria kaip gaidys vištoms iškrapštytą slieką. (iron). KrvP (Mrc).
kaip gaidỹs vìštos pẽrinčios Vyras nekenčia bobos kaip gaidys vištos perinčios. LPP II 44 (Lkv).
kaip (kap) [klanè] išmùrkdytas (išmùrdytas, išplukdýtas) gaidỹs Matai, bernelis sakalėlis sėdi nuliūdęs kaip klane išmurkdytas gaidys. V.Krėv. Šis sėdėjo niaurus ir pasipūtęs kaip išmurdytas gaidys. V.Krėv. Sėdi nuliūdęs kap klanè išplukdýtas gaidỹs. Mrk.
lyg pul̃ko vìštų gaidỹs Ko tep rieti skelturę (didžiuojiesi) lyg pul̃ko vìštų gaidỹs?!. Rdm.
kaip sulýtas gaidỹs Būdavo berneliai kaip sakalai, šiandien – kaip sulyti gaidžiai. KrvP (Ut).
lyg vė́jinis gaidỹs Ko tu čia į visas puses staipaisi lyg vė́jinis gaidỹs (vėjarodė)?!. Vlkv.