arklys

Apibrėžtis

kaip (kai, kaip ir, kap, keip ir, lyg) arklỹs
1. Kas jį gali pargriaut, itokį meškiščią – ãnas kap arklỹs dužas (stiprus, tvirtas). Vrnv. Drūtas (stiprus) kap arklỹs. Gž. Mrk. Tvirtas kaip arklỹs. Pp. Stiprus kaip arklys. LPP I 199 (Vdkt). Macnas (stiprus) kaip arklys. LPP I 199 (Ukm). Tu kaip arklys. Ašb.
2. Didelis kaip arklys, durnas kaip veršis. KrvP (Grnk). Ale varlės kad dideli tie briedžiai keip ir arkliaĩ. Svn. Didelis kaip arklys, kvailas kaip višta (avelė). LPP I 198 (Pšl). Gimė vaikas kaip arklỹs. Upn. Užsigriovėm (paskerdėme) meitėlį kai árklį. Vlk. Nusivežė sūrį kaip árklį. Srd. Blusos tos kaip arkliaĩ, o šokinės, o šokinės po patalynes!. End.
3. Jis dirba kaip arklỹs, ale ir kašelėja (daug valgo). Trgn. Dirba kaip arklys, suvalgo kaip trys. KrvP (Vlkv). Gaidykstėms kelsmos, javus kulsma, dirbsma kaip arkliaĩ. DūnŽ 87. Aš šiandie lupiau (daug dirbau) kap arklỹs. Sn. Dirbi, dirbi čia žmogus kaip arklys, o vis skatiko nematai – ir gana. V.Krėv. Dirbsi kaip arklỹs pas ūkininką kitą kartą. Pp. Dirba kaip arklys, šika kaip dramblys. LPP I 200 (Vlkj). Dirba, pluša kaip arklys. LPP I 198 (Rs).
4. I triauškys kaip arklỹs pry ausų, a ėsti dorai nemoki?!. Vvr. Lumtoja (negražiai valgo) kap arklỹs. Dglš. Ko čia dabar pliurpi kaip arklỹs, a nemoki žmoniškai valgyti?!. Gr. Ką čia raumaloji (sunkiai valgai) kaip arklỹs!. Rk.
5. Valgau kaip arklỹs, dirbu kaip gaidys. Šts. Dirba kaip gaidys, valgo (ėda JT 223) kaip arklỹs. Slm. Ėda kaip arklys, veža kaip gaidys. LPP I 200 (Pn). Valgo kaip arklys, dirba kaip žvirblis. LPP I 200 (Rk). Dirba kaip svirplys, ėda kaip arklys. LPP I 200 (Vdkt). Suėda kap arklys, prišika kap trys. LPP I 200 (Šn). Ryja kaip arklys. LPP I 199 (Slk). Žiba kaip žaltys, ėda kaip arklỹs (dalgis). SkrT 50. AED 295. Ėdrus kaip arklys. KrvP (Mrk). Tu kaip arklys – niekad neprivalgai. LPP I 199 (Vrnv). Prie stalo – kaip arklỹs, o prie darbo – kaip gaidys. Rd. Prie darbo kai gaidys, prie ėdimo kai arklys. LPP I 200 (Škn).
6. Jis pampsta (daug geria) kaip arklỹs. Rmš. Triūbija vandenį kaip arklỹs. Ut. Geria kaip arklys. LPP I 199 (Ut).
7. Nežvenk čia kaip arklỹs, bet dirbk. Krp. Jis kugena (juokiasi) ir kugena kap arklỹs. Dglš. Ko čia krizeni lyg arklỹs?!. PnmR. Nežvenk kaip arklys – avižų negausi. LPP I 210 (Rd). Ko žvengi kaip arklys?. LPP I 210 (Vl).
8. Kad rėkdavau tai rėkdavau – kaip arklỹs. Šmn.
9. Jis trūkuoja (sunkiai kvėpuoja) kaip arklỹs. Všn. Šniokia (Šnypščia Ds) kai arklỹs. Ds. Tatai tau buvo basinėti (basam vaikščioti), dabar ir plunkšti (šnarpšti) kaip arklỹs. Brs. Knarks kai arklys. LPP I 208 (Žg).
10. Ko čia spardais kap arklỹs?!. Krkš. Bernai dūksta, spardos kaip arkliaĩ. Jnš. Spardos kai arklys. LPP I 209 (Žg).
11. Drengias kaip arkliaĩ visą dieną!. Lnkv. Ar neatsisėsi, ko driumbi kaip arklỹs?!. Žvr. Ko jodotės kaip arkliaĩ?!. Ds.
12. Bernai trypia kaip arkliaĩ, neduoda miegot. Jnš. Ko čia strepleni (trypi) kap arklỹs?!. Pns.
13. Muistosi kaip arklys. LPP I 209 (Ut).
14. Lekia kaip arklỹs. Trgn. Eina kaip arklỹs – nieko nežiūri. Brž. Atlupėjai (atbėgai) kaip arklỹs išsižiojęs. Vvr.
15. Sveika kaip arklỹs buvau. Krk. Sveikas kai arklỹs – jam šimto bobų reikia. KltŽ 303. Anas sveikas kaip arklỹs – iš karto kilogramą lašinių suvalgo. Ktk. Jis vyras sveikas kaip arklỹs, visi darbai jam eina kaip reikiant. Jnš. Mes visos sveikos kaip arkliaĩ. Ant.
16. Dykas (be darbo) kaip arklys, linksmas kaip gaidys. KrvP (Srv).
17. Esu plūdė[je] (suprakaitavęs) kaip tas arklỹs. DūnŽ 270.
18. Vaikai po smėlį voliojas kaip arkliaĩ. Šmn.
19. Mirkčioji apsiputojęs kap arklỹs. DrskŽ 212.
20. Valgo (Ėda Lpl, Dirba End) kaip trys, šika kaip arklỹs. Dr. Dirba kai gaidys, o šika kai arklys. LPP I 200 (Slnt).
kaip arklỹs apušóte Snaudžia kaip arklỹs apušóte. Ds.
kaip arklỹs ãvižas Žiaužekoja (lėtai kramto) kaip arklỹs ãvižas. Ktk. Žėboja žėboja kaip arklỹs ãvižas – to vieno pradėjimo. Brž.
kaip arklỹs, ãvižas pamãtęs Ko rizeni (kikeni) kaip arklỹs, ãvižas pamãtęs?!. Ds. Ko krizeni kaip arklỹs, ãvižas pamãtęs?!. An.
kaip arklỹs, avižomìs šẽriamas Gražus kaip arklys, avižomis šeriamas. KrvP (Ss).
kaip arklỹs avižų̃ Ko žvengi kaip arklys avižų?. LPP I 210 (Šmk).
kaip arklỹs, avižų̃ priė́dęs Spraunus (vikrus, žvalus) kaip arklỹs, avižų̃ priė́dęs. Šk.
kaip arklỹs čigõno Bijo kaip arklys čigono. KrvP (Jnš).
kaip arklỹs, dãgį po úodega gãvęs Bėga kaip arklỹs, dãgį po úodega gãvęs. Žvr. PPr 318 (Mrj).
kaip arklỹs dvãsią matýdamas Šnirpščia kaip arklỹs dvãsią matýdamas. Grk.
kaip arklỹs dveigỹs Nu tas senis, strainybė – kaip tik arklys dveigys. LPP I 209 (Akm).
kaip arklỹs į ãvižas Žiūri kaip arklys į avižas. LPP I 210 (Bsg).
kaip arklỹs in baidỹklę Ko čia skersuoji (skersakiuoji) kaip arklỹs in baidỹklę?!. Vj.
kap arklỹs nuo asiū̃klių Būsi riebus kap arklỹs nuo asiū̃klių. (iron). Vlk.
kai arklỹs nuog varmų̃ Lumbuoja (linguoja) kai arklỹs nuog varmų̃. Vlkv.
kai arklỹs nupenė́tas Nenustovi kai arklỹs nupenė́tas. Str.
kai arklỹs paliū̃tėj Snaudžia kai arklỹs paliū̃tėj. Dkk.
lyg arklỹs pas nepéršokamą tvõrą Ko staipaisi lyg arklỹs pas nepéršokamą tvõrą?!. VšR.
kap arklỹs patrū́kęs Be vyro ūkis – kap arklỹs patrū́kęs. Srj.
kaip arklỹs per lẽdą Bėga kaip arklys per ledą. KrvP (An, Gdr).
lyg arklỹs po dárbo Voliojasi lyg arklỹs po dárbo. Auk.
kaip arklỹs po žagrè Nusivariau kaip arklỹs po žagrè. Skr.
kaip arklỹs pry avižų̃ Ir smeigas (braunasi, veržiasi) kaip arklỹs pry avižų̃. Vvr.
kaip arklỹs prieš keliõnę Dūsauna kaip arklỹs prieš keliõnę. Trgn.
kaip arklỹs prieš líetų Ko snarpsai kaip arklỹs prieš líetų, nuleidęs nosį?. Vb.
kaip (kap) arklỹs pri tùščio ùžėdžio (prie tuščių̃ ė́džių) Knobuo[ja] (knapsi) kaip arklỹs pri tùščio ùžėdžio. Varn. Snapso kap arklỹs prie tuščių̃ ė́džių. Dkš.
kap arklỹs strapáila Ko spardaisi kap arklỹs strapáila?!. Lbv.
kaip arklỹs su nùgara Surausė ugnį kaip kiaulė snukiu arba arklys su nugara. M. TŽ V 616.
kaip arklỹs šešė́lio Baidosi kaip arklỹs šešė́lio. Zp.
kap arklỹs šiẽno Pavalgęs pieno kap arklỹs šiẽno, ilgai netęsi. Mrc.
kaip arklỹs trakė́nas Greitas kaip arklỹs trakė́nas. Šk.
kaip arklỹs ùžžandėms Ko tu plunkšti (šnarpšti) kaip arklỹs ùžžandėms?. Skd.
kaip arklỹs, vẽpelę atléidęs Nestovėk kaip arklỹs, vẽpelę atléidęs. Vvr.
lyg arklỹs, vilkų̃ vẽjamas Apsiputojo lyg arklys, vilkų vejamas. KrvP (Vlkv).
kai ažušértas arklỹs Tampos kai ažušértas (prastai šeriant suliesintas) arklỹs. Zr.
kaip baikštùs arklỹs sàvo šešė́lio Baidosi kaip baikštus arklys savo šešėlio. KrvP (Zp, Vlk).
kaip (kap) čigõno (cigõno) arklỹs
1. Baikštus kaip čigono arklys. KrvP (Jnš). Išbaikštytas kaip cigono arklys. LPP I 410 (Jnš). Ko bijai kaip cigono arklys?. LPP I 410 (Jnš).
2. Upartas (užsispyręs) kap čigõno arklỹs. Smn.
3. Greitas kaip čigono arklys. KrvP (Zp). Miklus kaip čigono arklys. LPP I 412 (Šmk).
kaip čigõno arklỹs botãgo Išsiilgo kaip čigõno arklỹs botãgo. (iron). Dkk.
kap gãladienis arklỹs Eiklus kap galadienis arklys. (iron). LPP I 201 (Vrn).
kai Gustaĩnio arklỹs Rambus [žmogus] kai Gustaĩnio arklỹs. ZnŽ I 58 (Šk).
kaip júodas arklỹs Dirba kaip júodas arklỹs. Krž. Aš viena dirbsu dirbsu kaip júodas arklỹs. Akm. Čia reikė[jo] dirbt kaip juodám árkliui. KzR.
kap márgas (laũkas) arklỹs Apsišaukei (apsigarsinai) kap laũkas arklỹs. Švn. Nusišauksi kap márgas arklỹs. Dkš.
kaip márgas arklỹs po balnù Graži kaip margas arklys po balnu. (iron). KrvP (On).
kap naravìstas arklỹs Užsispyręs kap naravìstas arklỹs. Klvr.
kaip nusistovė́jęs arklỹs Eina strimpsėdamas (šokuodamas) kaip nusistovė́jęs arklỹs. Vžns.
kaip nuvarýtas arklỹs
1. Petys bjauriai apdegęs, pienininkas dreba kaip nuvarytas arklys. J.Ap.
2. Strimpsi (šokuoja) kaip nuvarýtas arklỹs. Vžns.
kaip pavydùs arklỹs Lenda priekin kaip pavydus arklys. TŽ V 627.
kaip pijõko arklỹs Blogas (menkas) kaip pijoko arklys. PPr 319 (Ds).
kai pìktas arklỹs Raukos kai pìktas arklỹs. Ds.
kaip prū́sų arklỹs Ko vampsai kaip prūsų arklỹs, galvą nuleidęs?. Krtv.
kaip puõdžiaus (žỹdo skudùrininko) arklỹs prie kiekvienų̃ var̃tų (ties kiekvienaĩs var̃tais) sustóti Greitas kaip puodžiaus arklys prie kiekvienų vartų sustoti. KrvP (Nmn). Greitas kaip žydo skudurininko arklys ties kiekvienais vartais sustoti. KrvP (Vlk).
kaip rambùs arklỹs botãgo Bijo (Baidosi KrvP (Vrn)) kaip rambus arklys botago. (iron). KrvP (Mrk).
kaip rambùs arklỹs su botagù Apsiprato kaip rambus arklys su botagu. KrvP (Švnč).
kaip rýtmečio arklỹs Šiandien miegojom visi kaip rytmečio arkliai. KlK 42, 73 (Slnt).
kaip stainãvas arklỹs Ans attriso kaip stainãvas arklỹs, t. y. atbėgo. J I 167.
lyg šukúojamas arklỹs Šis nė nesigynė, tik atsuko jiems nugarą ir stovėjo sau lyg šukuojamas arklys (ramiai). J.Balt.
kap šveñto Jùrgio arklỹs Ščyras kap šveñto Jùrgio arklỹs. (iron). Vs. Ščyras kap švento Jurgio arklys: šventas Jurgis bažnyčioj, o arklys an kumelės. LPP II 535 (Lzd).
kaip tur̃guje čigõno (naravìstas) arklỹs Giriamas kaip turguje čigono (naravistas KrvP (Btr)) arklys (nepelnytai). KrvP (Mrj).
kaip tur̃guje pas čigõną išmainýtas arklỹs Geras kaip turguje pas čigoną išmainytas arklys. (iron). KrvP (Btr).
kaip Zel̃mono arklys Nebūk toks otrus (greitas), patrūksi, pūslioką (dusulį) gausi kaip Zel̃mono arklỹs. DūnŽ 227.
kaip žemaĩčio arklỹs Darbštus kaip žemaičio arklys. KrvP (Rs).
kaip (kap) žỹdo arklỹs
1. Rambus kaip žỹdo arklỹs. Grk. Slinkas (tingus) kaip žỹdo arklỹs. Vvr. Greitas kaip žydo arklys. (iron). KrvP (Al).
2. Dirba kaip žỹdo arklỹs (lėtai). Vb. KrvP (Skdv).
3. Dribso (drybso) kaip žydo arklys. KrvP (Vlk).
4. Prie griovių kasimo nusivarė kaip žỹdo arklỹs. Jnš. Nusivažinėjęs (nuvargęs važinėjant) kaip žỹdo arklỹs. Vdk. Nušilęs kaip žỹdo arklỹs. Vkš.
5. Kap žỹdo arklỹs pakiemiu stoja. Dkš.
kaip žvigìnis arklỹs, pakinkýtas į árklą Ūkyje pasijutom kaip žviginiai arkliai, pakinkyti į arklą. Žem.
Aprašymas
Klementina Vosylytė. Palyginimų žodynas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2014, XXIV, 619 p. ISBN`978-609-411-110-5.
Knygos rengimą ir leidybą rėmė Valstybinė lietuvių kalbos komisija iš Valstybinės kalbos norminimo, vartojimo, ugdymo ir sklaidos  2006–2015 m. programos lėšų.
Platesnės informacijos apie Palyginimų žodyną prieiga per internetą: <http://lkiis.lki.lt/palyginimu-zodyno-pratarme>.
Kalba

lietuvių

Autoriai

K. Vosylytė

Publikavimo informacija

Data

2014

Leidėjas

Pavadinimas

Lietuvių kalbos institutas

Atsisiųsti ištekliaus įrašo informaciją
Vertimas pagal vertimas.vu.lt
anglų kalba: horse
prancūzų kalba: cheval
vokiečių kalba: Pferd
rusų kalba: лошадь
lenkų kalba: koń
Ekalba.lt prasmių tinklo paslaugos rezultatas ieškant žodio arklys
akis išsprogenęs, ant amžinųjų, ant juodos žemės susikrintant, ant visų šonų, be dvasios, burbulai verčiasi, didžiuoju lašu, durimis nešinas, dvasios pasiklausant, galvą pasidėjęs, geriau nereikia, gerklę paleidęs, iki dantų, iki kulnų, iš dumblų, iš kojų apačių, iš papėdžių, iš pašaknių, iš pat panagueių, iš visos kakarinės, iš visos sveikatos, iš visų jėgų, į juodus purvus, į kojos autą, į paskutines dienas, į saują susiėmęs, į šunies autą, į šuns karną, kad baisiausia, kad bambos rukšlojasi, kailis raitosi, kaip ant stainios, kaip arklys, kaip be galvos, kaip dantį geliamas, kaip galva leidžia, kaip grybai po lietaus, kaip iš botago, kaip iš dūdų, kaip iš karties, kaip iš kibiro, kaip iš maišo, kaip iš mintuvų, kaip iš rankovės, kaip iš velnio, kaip iš velnio rago, kaip iš versmės, kaip iš viedro, kaip į balną, kaip į galvą muštas, kaip kartimi, kaip per kiaurą maišą, kaip reikia, kaip semtuvu, kaip su semtuvu, kaip su tvora verčia, kaip šunį, kaip šunys, kaip velnio apsėstas, kaip virvutėmis, kaip žydas į liepsną, kertę apkabinus, kiek gerklė išneša, kiek gerklė neša, kiek nereikia, kiek pareina, kiek telpa, kiek tik telpa, kiek žabtai leido, klastę atmetęs, koją parietus, koją primynus, kulnai mušasi į užpakalį, kulnai siekia subinę, kulnai siekia šikną, kulnai siekia užpakalį, kulnis mušant į subinę, kulnys mušasi į subinę, kulnis pasispjaudžius, kulnus atraitojant, nuo kojų apačių, padai siekia šikinę, per akis, per visą pilvą, pilna burna, pilnu lašu, pilvu plyštant, skersai išilgai, su migla, su pamušais, ugnį skelia, vienas per kitą, visa burna, visą norą, viskas rūksta, viso noro, žemės negriebti kojomis, žemės neliesti kojomis
smarkiai (pulti).

Komentuoti

Komentuoti gali tik prisijungę nariai.

Komentarai(0)

Komentarų nėra