kaip (it, kai, kap, kei, keip ir, lyg) akmuõ(j) (ãkminis, ãkmuo)
1. Pyragas kietas kai akmuõ, nėr suvis minkštimo. KltŽ 175. Kad prilesė višta – gurklys kietas kaip akmuõ. Lnkv. Kietas lyg akmuo. LPP I 147 (Pšl). Standus kap akmuõ. Krsn. Cigonai, pamatę, kad ąžuolas kietas kaip akmuo, aną degintinos sudegino. LTR. Taip stogą nustiegdavo, kad nė jokios duobelės, o kietas kaip akmuõ. Šk. Žemė teip jau kieta, teip kieta – kaip ãkmuo. Kp. O tas sudžiūvęs sūris būdavo kietas kaip akmuo. J.Ap. Įdžiūvęs sūris – kap akmuõ. Gs. Šitie grumantai keip ir ãkmenas. Kp. Valgai dvi savaiti duoną, ir nepela, o dabar – dvi dienas, ir gatava, keip akmuõ. Alz. Iš vakaro kaip lapas drebėjo, vidūnaktį kaip akmuo stingo. V.Krėv. Žemaitis čia kietas kaip akmuo. (prk). Žem.
2. Sunkus kaip akmuõ. Kp. Vlkš. Sunkus kei akmuo. LPP I 149 (Vlk).
3. Kap puola kap akmuõj upėn, nemoki plaukt, tai kap akmuõj. DrskŽ 12. Parėjęs nė vakarienės nenorėdavo, o tik griūdavo lyg akmuo tiesiai į lovą ir užmigdavo. (rš). Prisiūžia per dieną, tai vakare kaip akmuõ į lovą. KzRŽ II 441. Lėkė vanagas kaip akmuõ žabynėn ir išsinešė žvirblį. Ds. Geniai kap išslydo, tai ir krito kap akmuõ žemėn. Lš. Galop griuvęs [vanagas] kaip akmuo ant stogo, įsikibęs į jį nagais ir pakėlęs.... I.Šein.
4. Plaukiu kaip akmuo (nemoka plaukti). LPP I 148 (Al). Plauka kaip akmuo. LPP I 148 (Plt). Moka gerai plaukti kap akmuo. (iron). LPP I 148 (Pp).
5. Nuskęsi kaip akmuo. LPP I 148 (Bsg). Grimzta kaip akmuo. LPP I 148 (Pp).
6. O aš niekados jokių sapnų nematau: griuvau ir miegu kaip akmuo. V.Krėv. Paskui tris savaites be žado gulėjęs kaip akmuo. V.Krėv. Sėdžiu kap akmuõj, nieko nesuprantu. DvŽ I 243.
7. Erdvilas tylėjo kaip siena, kaip akmuo. V.Piet. Atsisės kaip koks rukata skiedryne, dirvoje, žiūrės į tolį, rankas nuleidęs, nebylys lyg akmuo. P.Cvir.
8. Galva tep kap akmuõ (sunki). Mrj. Mano galva kaip akmuõ (sunkiai atsimena). Aps.
9. Jo negalima privaryt prie darbo, sunkus (tingus, nerangus) kaip akmuõ. Jnš.
10. Kieta širdis kai akmuo. LPP I 147 (Ds). Širdis kap ãkminis (nejautri, negailestinga). DrskŽ 12.
11. Sveikas kai akmuõ. Krd. Stipras kai akmuo. LPP I 147 (Ds).
kaip akmuõ ant liū́no Ir burbuliuos (plepės) kaip akmuo ant liūno. KrvP (Ndz).
kai (lyg) akmuõ an(t) širdiẽs gùli Kai akmuõ gùli an širdiẽs (labai neramu, nesmagu). Trg. Vieno tik nėra [bernelio], o lyg akmuo ant širdies guli, nei linksmybės, nei ramybės žmogus nejaučia. V.Krėv.
kai akmuõ an tãko Tiek reikalingas kai akmuõ an tãko. (iron). Km.
kap akmuõ apatìnių gìrnų Ale tu dirbi tai kap akmuo apatinių girnų (labai lėtai). LPP II 260 (Dbč).
kaip akmuõ į dùgną Nuejo kaip akmuo į dugną. LPP I 143 (Slk).
kaip (kai) akmuõ į vándenį (vandenỹ, jū́roj)
1. Pražuvo kaip akmuo į vandenį. LTR. Prasmego kaip akmuõ vandenỹ. Svn. Tik ėmė jis man ir pražuvo, kaip akmuo į vandenį. Vaižg. Pražuvo kaip akmuõ jū́roj. Pšl.
2. Ėmė ir prigėrė kaip akmuo vandeny. LPP I 143 (Gdr).
3. Kap ažmigo – kai akmuõ vandenỹ (kietai). Švnč. Šį šeštadienį Severja, kaip paprastai, buvo nuvargus dienos darbais ir miegan krito kaip akmuo į vandenį. Vaižg.
kaip akmuõ, į vándenį į̃mestas Ir burbuliuos (plepės) kaip akmuo, į vandenį įmestas. KrvP (Pln). LPP I 143.
kaip akmuõ kir̃vį Prikliuvo kaip akmuõ kir̃vį. Ign.
kaip akmuõ nuo kálno (pakal̃nėn) Greit riedėjo (bėgo), kaip akmuo nuo kalno (pakalnėn KrvP (Mrk)). KrvP (Tt).
kaip (kai, kap, lyg) [sunkiáusias, sunkùs] akmuõ nuo (no) krūtìnės (nuo krūtų̃, nuo širdiẽs) nuriedė́jo (nukrìto, nurietė́jo, nusirìto, nusliñko) Numigo biškį ir išsivilko, tei kaip akmuo nuo krūtinės nuslinko. LVP 214 (Krš). Man tada kaip akmuõ nuo krūtìnės nuriedė́jo (palengvėjo). BM 212 (Pg). Kai akmuo nuo krūtų nukrito, kai radau [vaiką]. LVP 218 (Nč). Kaip akmuo man nuo širdies nukrito. BŽ 100. Ka pasakė, tai ma kap akmuõ no širdiẽs nusirìto. KzRŽ I 11. Marelei kaip akmuo nuo širdies nurietėjo. Žem. Nuo širdies, džiaugsmu pasprogusios, lyg sunkus akmuo nusirito. V.Krėv. Lyg sunkiausias akmuo nuo krūtinės nusirito. (rš).
kaip akmuõ nusmùko Tų vaisčiukų užgėriau – kaip akmuõ nusmùko (palengvėjo). Krš.
kai akmuõ po vándenį Teip greitas kai akmuo po vandenį. (iron). BržT 310.
kaip (kai, kap) akmuõ su dalgiù (su kirviù) iron. Sutinka kaip akmuo su dalgiu, ugnis su vandeniu. LPP I 422. Sutinka kaip (kap Mrk, kai Sch 73; B, MŽ) akmuõ su kirviù. Pnd. S.Dauk. Labai mylisi – kaip akmuo su kirviu. VP 43.
kaip akmuõ vandeniñ įpúolė Bet kur tau – prapuolė, kaip akmuo vandenin įpuolė. AED 207.
kai apatìnis akmuõ mélnyčio Zgrebnas kai apatinis akmuo melnyčio[je]. LPP II 262 (Vdk).
kaip (kai, kap) apatìnis (apatiniàsis, apatinỹsis) gìrnų akmuõ(j) (akmuvà, ekmuõ)
1. Greitas kaip apatìnis gìrnų akmuõ. (iron). Rm. KrvP (Jnš). TŽ V 600 (Al). LPP II 261 (Jnš). Greitas kaip apatiniasis (apatinysis LPP II 261) girnų akmuo. Sch 109. LPP II 261. Greitas kap apatìnis gìrnų akmuõj. (iron). DvŽ I 7. LPP II 261 (Pns). Greitas kai apatinis girnų akmuva. (iron). LPP II 261 (Mrs). Spritnas kap apatìnis gìrnų akmuõj. (iron). Lš. Vikrus kap apatinis girnų akmuoj. (iron). LPP II 262. Netikęs kap apatìnis gìrnų akmuvà. Smn.
2. Dirba kaip apatìnis gìrnų akmuõ (lėtai). Msn. Darbuja kap apatinis girnų akmuo. LPP II 260 (Lp). Skuba kaip apatinis girnų akmuo. (iron). LPP II 260 (Skrd). Krutinas kap apatinis girnų akmuoj. LPP II 260 (Mrc). Vos juda kaip girnų apatiniasis akmuo. Sch 109. Juda kap apatinis girnų akmuo. LPP II 260 (Lp). Greitai sukas, kaip girnų apatinis akmuo. (iron). LPP II 260 (Srd). Sukas kaip apatinis girnų akmuo. LPP II 260 (Kp). Sukas kaip girnų apatinis akmuo (lėtai dirba). AED 284. Sukas sukas ir vis an vietos kap apatinis girnų akmuo. LPP II 260 (Mrk). Kai gìrnų apatìnis ekmuõ, nematyt, kur kruta. ZnŽ I 48 (Snt).
3. Plaukia kap apatinis girnų akmuo (nemoka plaukti). LPP II 259 (Lzd).
kai ažùdurės akmuõ Šlapias ir šlapias kai ažudurės akmuo. Ds.
kaip gìrnų ãkmuo Greitas kaip gìrnų ãkmuo. (iron). JT 327.
kaip iš svìlksnies paléistas akmuõ Išlėkė į priemenę kaip iš svilksnies (iš svaidyklės) paleistas akmuo (labai greitai). (rš).
kai víenas akmuõ Vaikas sunkus kai víenas akmuõ. Rmš.