kaip álkanas šuõ, kir̃miną suė́dęs Apsidžiaugė kaip alkanas šuo, kirminą suėdęs. (iron). KrvP (Ppl).
kaip Balčýčio šuõ per veselès Eina kaip Balčýčio šuõ per veselès. Gršl.
kai Dal̃kaus šuõ pryš mė́nesį Išsiviepęs kai Dal̃kaus šuõ pryš mė́nesį. Vdk.
kai (kaip) [gẽro] dvãro šuõ (šuniùkas, šuvà)
1. Basas kaip dvaro šuva. PPr 70 (Pn).
2. Lagadnas kaip dvaro šuva (šuniukas LPP I 692 (Kp)). LPP I 692 (Rm).
3. Mindžiukuoja kai gẽro dvãro šuõ. Grš.
4. Šaltis kaip dvaro šuva kąsčioja žmonėm nosis. (rš).
kai dvãro šuõ į ùbagą Žiūria šnairas, kai dvãro šuõ į ùbagą. Vdk.
kaip Jur̃kaus šuõ
1. Eina į jomarkus iš vakaro kaip Jurkaus šuo. KrvP (Pln). LPP II 535.
2. Leka [per mergas] kaip Jurkaus šuo. LPP II 535 (Vkš).
3. Parkliokęs kaip Jurkaus šuo. LPP II 535 (Trš).
kaip Jur̃kaus šuõ į bañdą Rengiasi kaip Jurkaus šuo į bandą. LPP II 535 (Užv).
kaip Jur̃kaus šuõ iš vesẽlės Tris dienas gulėjo kaip Jurkaus šuo iš veselės. LPP II 535 (Pp).
kaip klebõno šuõ per davatkàs Ir eis kaip klebono šuo per davatkas. KrvP (Tl).
kaip kudlótas šuõ, blusàs nuskandìnęs Džiaugiasi kaip kudlotas (gauruotas) šuo, blusas nuskandinęs. TŽ V 625 (Ps). KrvP (Ps).
kaip meĩsininko šuõ, meisgalių̃ pársiėdęs Ir raugė[ja] kaip meĩsininko šuõ, meisgalių̃ pársiėdęs. Lž.
kaip (it, kai) mė̃sininko (meĩsininko, mę̃sininko) šuõ (šuvà)
1. Be darbo laksto kaip meĩsininko šuõ. Krš. Valkiojas kaip mė̃sininko (mę̃sininko Prk) šuõ. Rs. I valkiojas kai meĩsininko šuõ. NmŽ. Nesmaigstykis kaip meĩsininko šuõ. Rt. Timpinė[ja] kaip mė̃sininko šuõ. Up.
2. Riebus it meĩsininko šuõ. Plt. Pln. Nutukęs kaip mė̃sininko šuvà. Grk.
lyg pakártas šuõ Plumpso (drybso) ant velėnos lyg pakártas šuõ. Vdžg.
kaip párkaršęs šuõ į pẽlenus Gulia kaip párkaršęs šuõ į pẽlenus. Dov.
kaip (it, kap) pasiùtęs (pablū̃dęs, patrãkęs) šuõ (šuvà)
1. Šoka kap pasiùtęs šuvà. Plut. Vv. Pula it šuõ patrãkęs. Skd.
2. Kai imu aš pasakoti, žmogeli, tai įširstu, įnirštu kaip šuo pasiutęs. V.Krėv.
3. Įkando iš pasalų, kaip pablūdęs šuo. TŽ V 597 (Al).
4. Bėga kaip šuo pasiutęs. KrvP (Gdr).
kaip (kap) pérmuštas (pármuštas) šuõ (šuvà)
1. Vaikščioja kaip šuvà pármuštas (lėtai, nusiminęs). Ėr.
2. Iš laidotuvių Šimtakojis parsliūkino kaip permuštas šuva. (rš). Gediminas slinko iš paskos kaip permuštas šuo. J.Avyž. Kiūtina iš lėto kap šuvà pérmuštas. KzRŽ II 349.
3. Ko steipėji (negaluoji) kaip šuvà pármuštas?. Pc.
kaip prancū̃zų šuõ Esi mandras kaip prancūzų šuo. KrvP (Pln).
kap Ramõno šuõ per kitų̃ úodegas Neprieina kap Ramõno šuõ per kitų̃ úodegas. Vlkv.
kaip rìšamas šuõ Piktas kaip rišamas šuo. (rš).
kaip sẽnas šuõ ant skiedrýno Guli kaip senas šuo ant skiedryno. KrvP (Lš).
kaip sẽnas šuõ prieš pàkariant Guli kaip senas šuo prieš pakariant. KrvP (Krsn).
kaip šeĩrio šuõ Paliko kaip šeĩrio (našlio) šuõ sutįsęs (liesas). Šts.
kaip Šìdlavos šuõ Ko vypsai kaip Šìdlavos šuõ?!. Krž.
kaip (it, kai, kap, keip, lyg) šuõ (šuõj, šuõn, šunė̃, šuvà)
1. Paklojęs liežuvį ir los (niekus plepės) kaip šuõ par dieną. Vvr. Gvorauji gvorauji kaip šuõ. Ar. Aš netikiu – čiaunija kaip šuvà, ir viskas. Dgl. Ir vampalio[ja] kaip šuõ. Slnt. Nevampasyk (Nevambrink Ar) kaip šuõ!. Šlv. Nevampyk kaip šuõ – nėkas tavo balso neklauso. Užv. Pradės, tai vambrys vambrys kai koks šuõ. Skr. Zambryji kaip šuõ, ir gana. Gg. Nezambatyk kaip šuvà. Šln. I vampasija kaip šuõ. End. Ką tu čia vampasiji kaip šuvà?!. Jnš. Vapsì vapsì kaip šuvà. Rk. Ko čia skalatiji kaip šuõ?!. Kl. Ir zalbatysi (taukši) kaip šuõ!. Jrb. Ko čia zauniji kaip šuõ, a neisi lauko?!. KlvrŽ. Tauzija kaip šuvà. Brž. Ko tu vambriji kaip šuvà?!. J. Lazdos jums visiems, kad nelotute kaip šunys!. V.Krėv. Insilojęs (įpratęs blevyzgoti) kap šuvà. Rod.
2. Ką čia skaliji (rėkauji) kaip šuõ kiaurą naktį?. Lž. Neskalyk kaip šuõ!. Lnkv. Ko cypauji kaip šuõ?!. Snt. Čypsi kaip šuvà (grasinant)!. Ds.
3. Ko čia niurzgi kaip šuõ?!. Srv. Ko čia unkšti kai šuvà?!. Dbk. Urzdžia kai šuva. Sln. Ko čia kargeni kaip šuvà?!. Bsg. Ko jis tę an manę zvambrina (priekaištauja, niurzga) kap šuvà, kad aš jam niekuoj nenuskaltau?. Lš. Ko tu mane ėdi kaip šuõ?!. Jrb.
4. Rugpjūtė ateis, dirbsi kaip šuõn. DūnŽ 308. Tu negyvensi par tą eigulystę: dirbi kaip šuõ išsižiojęs. Lkv. Dirbti reikėjo kaip pasiutus, dirbau teip kaip šuõ. Yl. Lakstau dirbu kaip šuõ. Krš.
5. Žmogus kaip šuo turi vargti sviete. Sch 113. Tep vargom (skurdom) kap šùnys. Gž. Vargstu vargstu kai šuõ. Rs. Vienas tik žikt ir ažukiša savo lazdą, mūčijas keip šuvà. Svn.
6. Pavargęs kai šuõ. LKT 125 (Bt). Galas žino, pareini pavargęs kaip šuo, o čia dar valgyti nieku būdu neprisišauki. V.Krėv. Kol suimi tuos rugius, tai kad nusiplūki kaip šuvà. Vad. Vos bepakriupynoju (parėplinu) – nuvargau kaip šuõ!. Kal. Nūnai, perdien ardamas, pavargau kaip šuva. V.Krėv.
7. Ko čia dvokuoji (sunkiai alsuoji) lyg šuõ?!. Slnt. Atbėgo inšilęs, tiktai lėmuoja kap šuvà. Kb. Avys gulia labai, kei šilta, ir lekuoja keip šùnys. Ppl.
8. Jis buvo alkanas kaip šuo, o dar labiau nuvargęs. J.Avyž. Bet jeigu nori valgyti, jei esi išalkęs kaip šuo, tai ir nebežinai kartais, ką bedarąs. I.Simon. Pareini namo kaip šuo alkanas, vos kojas tempi. V.Krėv. Neėdęs kaip šuõ per visą dieną. Grž. Toki alkani kai šùnys parjos vė[l]. Čk. Vakar aš persmukau (peralkau) kaip šuõ. Up. Kas te kermošiuj – tik perdien išalksti žmogus kai šuvà. Trgn. Dirbau kaip jautis, alkau kaip šuo. P.Cvir. Valgyt tai jau insnorėjau kaip šuvà. Skdt. Ašiai kap šuvà noriu valgyt, duok koc duonos lustą. LKK XIII 126 (Grv). Gert noriu kaip šuvà nuo tų silkių. Šln.
9. Sustipau kaip šuvà. Stlm. Važiuodamas sustipau kaip šuvà. Vžns. Sustipau kaip šuõ par dieną pri karvių. Užv. Sušalau naktį kaip šuva. V.Krėv. Sargui žiemą blogai – stimpa kaip šuvà ant šalčio. Jnš. Dabar kaip šuvà stipk an oro. Ds. Mes šąlam kap šùnys, i viskas. KzRŽ II 349. Neapsivilkai ir suneikai (sušalai) kaip šuvà. Kš. Sušalau, sugargėjau kaip šuõ, kol parvažiavau. Lnkv.
10. Sumuštas kuitė namon kaip šuo. V.Piet. Toks tolumas! – kaip šuvà lagenk mat pas juos kas rytą. Km. Nudireno kaip šuvà. Ds. Aš negaliu kaip šuõ lakstyti į visas puses. LKT 87 (Kl).
11. Pempinėja kaip šuvà be darbo po laukus. Jnš. Neturi kur dėtis, gangaruoji kaip šuvà. Šmk. Slambos (bastosi) kaip šuvà be jokio darbelio par dienas. Jnš. Dyki [miesčioniukai] – i valkiojas kaip šùnys. Rdn. Jei patinka [merga], ir eina keip šùnės apie langą. Šmn.
12. Šiandie tingiu kai šuõ – vakar vienas lupau lupau (nešiojau) maišus. Erž. Kaip šuvà slaugosi (slapstosi) nuo darbo. Klov.
13. Kaip šuvà sekioja paskui kožną, kad tik kokį žodį ištraukt. Ktk. Nesek kaip šuvà paskum. Kur.
14. Jis kap šuõ ryzgus (landus). Kt. Ar sakai, ar nesakai, vis lenda ir lenda kaip šuva. KrvP (Vl). Landžiojate visur kaip šunys ir vartelių neužkeliat!. V.Krėv. Lenda kai šuvà akysna. KltŽ 329.
15. Limus (mokantis prisimeilinti) kap šuvà: prie vieno tep sako, prie kito kitep. Dbč. Dabar jau gerinas kaip šuvà. Sdk. Nesilabink (nesigerink) kaip šuõ. Akm. Lemenas (gerinasi) kap šuvà. Pun. Prisilemeno kap šuvà, tai ir gavo. Rdm. Priselėjo (prisimeilino) kaip šuvà in mergą ir inkando. Trgn. Prisilaižė kaip šuvà prie žmogaus ir išnaudoja. Ktk. Lindo lindo [vyras] lyg šuvà, lig surijo gyvenimą. Pnm. [Girtuoklis] kap šuvà kojosa puola, persiprašydinėja – dovanok!. Pv.
16. Atsidavęs kaip šuva. KrvP (Jnš). Briedis ir vėpla, bet tau ištikimas kaip šuo. V.Krėv.
17. Kap šuõ pririštas (nelaisvas). Zt.
18. Ko tu čia smaksai kap šuvà?!. Ss. Niūkso susitraukęs kampe kaip šuvà. An. Ko aš te zauksosiu keip šuvà: neduoda, ir parejau namo. Slm. Kalėjimo kieme dantis išvertęs kaip šuo prieš saulę sėdžiu. (rš).
19. Nerodyk kaip šuõ dantų!. Srv. Jau atsivieps (išsivieps) kaip šuõ. Šll. Šaipykis kai šuvà. Km. Anys būt šaipęsis iš jos kai šùnys. Pls.
20. Piktas kaip šuvà. Vb. Bagotas kaip ruduo, piktas kaip šuo. KrvP (Grš). Toki pikti kai šùnes buvo. KzRŽ II 349. Visi pikti kai šùnes: nepaklausi, nesužinosi nieko. KltŽ 329. Bjaurus keip šunė̃ – nei žodžio negali jam pasakyt. Antš. Dabar žmonės pikti kap šùnes, skundžia kits kitą. DvŽ I 244. Buvo visi kaip šunes sunirtę. DP 157. Nebūkite... pavyduoliai ir gaili (pikti) kaip šunes. DP 209. Nejau ir jūra patrako it šuo, išsižiojo kaip ožka pjaunama. M.Valnč.
21. Neklauso, ką jam sako, tik puola žmogų kaip šuõ. Jnš. Ans kaip šuõ pula ant žmonių. Žr.
22. Žnairėti (šnairomis žiūrėti) kaip koks šuo. Sch 112. Šnairosi kaip koks šuo. TŽ V 618 (Ps).
23. Tyko kaip šuo, kaip vanagas. B 850. MŽ. Tyko kai šuo. B. KlvK.
24. Miklas kap šuvà. Krsn. Greitas senis kap šuõj. DrskŽ 387.
25. Gudrus kaip šuva, kvailas kaip asilas. KrvP (An).
26. Ans rajus kaip šuõ. J. Kamšlus kaip šuõ. Skdv.
27. Pasileidęs (išdykęs) kaip šuvà piemuo. Srv. Pasileidęs [vaikas] kaip šuvà. Skp.
28. Kasdien girtas ir girtas buvau kap šuvà. Kli. Ko čia atsivilkai girtas kai šuvà?!. Dbk. Girti kap šùnes važiav[o] ir užsimušė. DrskŽ 387. Eina kai šuvà girtas, baltas akis vartydamas. KltŽ 383.
29. Rudas kaip šuvà. Ds. Dabar šienas jau rudas kai šuvà. Švnč.
30. Praslakęs kap šuvà. Pv. Juk tavo gyvenimas vertesnis už Driežo, o plikas esi kaip šuo per tą prakeiktą smarvę – bambėjo pati. Žem.
31. Basas kap šuvà. Mrj. Seniau sniegas nusmuko – ir basas kaip šuvà. PnmR.
32. Pasiema saldainį ir nueina keip šuvà (nepadėkojęs). PnmR.
33. Ir tvaĩlos (gėdijasi) kaip šuvà, nenori į akis pažiūrėti. J.
34. Ne tas svečias, kurs kaip kiaulė išknisa, bet tas, kurs kaip šuva išlaižo. TŽ IV 514. Neduok daug – išknis kai kiaulė, duok mažai – išlaižis kai šuvà. An.
35. Smirdi kaip šuõ. Krkl. Kad užusmardinai tai kaip šuvà. Dbk. Tu čia, matyt, užraugei (pagadinai orą) kaip šuvà. Ds.
36. Gavo į kailį kaip šuo. V.Piet.
37. Kartus [kiškiagrybis] kaip šuvà. Sld.
38. Dykas (tuščias) pečius kap šuvà. Vdš.
kap (kaip) šuõ (šuvà) ant akė́čių (ant akėčių̃) Sėdi kap šuõ ant akė́čių (susirangęs). Vrb. Ko sėdi kaip šuvà ant akėčių̃?!. Pn.
kaip šuõ ant dešrõs Apsigavo kaip šuo ant dešros. KrvP (Prl).
kaip šuõ ant el̃getos Loja kaip šuo ant elgetos. TŽ V 597 (Al).
kaip (kai, keip) šuõ (šunė̃, šuvà) an(t) gìrnų
1. Rangos (Vyniojas Ds) kaip šuvà ant gìrnų. Slk. Rangos keip šunė̃ ant gìrnų (apie nerangų, tingų). Ppl. Ko rangais kaip šuõ ant gìrnų?!. Skdv. Susirietė (Susirangė Vdn) kaip šuvà ant gìrnų. Ob. Sim. PPr 420 (Zr). Ko čia ryti (susirietęs guli) kaip šuvà ant gìrnų?. Paį.
2. Nakvojo kaip šuvà ant gìrnų (nepatogiai, susirietęs). Krs.
3. Pakliuvo kai šuvà an gìrnų (prastai). Krok.
4. Sušilau aš pas tave kaip šuvà ant gìrnų. (iron). An.
5. Aigosi (rąžosi, kasosi) kaip šuvà ant gìrnų. Rm.
6. Dairosi (Dairos TŽ IV 510) kaip šuva ant girnų. KrvP (Klm, Ds).
7. Inkščia kaip šuvà ant gìrnų. Ldk.
8. Styro kaip šuõ ant gìrnų (nieko neveikdamas). Gršl.
9. Važiuoja kaip šuo ant girnų. PPr 435 (Plv).
kai (kap) šuõ (šuvà) an(t) kãtino Ko urstì (urzgi) kai šuõ an kãtino?. Rš. Pyksta kap šuvà ant kãtino. Mrk.
kaip šuõ ant kélmo (ant kùpsto) I ranguojas kaip šuõ ant kélmo. Rnv. Ringuok kaip šuõ ant kùpsto. J.
kai šuõ an krañto Tavo ta nosis tai tupi kai šuõ an krañto. ZnŽ II 282 (Jnk).
kaip šuõ ant krãtinio Guli kaip šuo ant kratinio. KrvP (Vkš).
kaip šuõ ant krỹžiaus mỹžti Nora kaip šuõ ant krỹžiaus mỹžti. Kv.
kaip (kai) šuõ ant [šiẽno] kùpetos Gul kai šuo ant kupetos: nei pats ėda, nė jaučiui duoda. KlvK. Guli kaip šuo ant šieno kupetos – nei pats ėda, nei jaučiui duodu. KrvP (Mrj, Trgn). Elgias kaip šuo ant šieno kupetos: nė pats ėda, nė kitam duoda. Krč.
kai šuõ ant pãsvaro Žiūrėk, pamanga diržu parsismaugusi kaip skruzdėlė ir kraiposi kai šuõ ant pãsvaro. Up.
lyg (kai, kaip) šuõ (šuvà) ant pervãzo (ant pãramo, ant parvãzo)
1. Rangos kaip šuvà ant pervãzo (ant kelto, plausto). Dl. Rangos kaip šuvà ant pãramo. Rm.
2. Susirietė kai šuõ ant parvãzo. Vdk.
3. Sėdi lyg šuõ ant pervãzo (nepatogiai, neramiai). Vrb.
kap šuõ ant priekãlo Sėdi kap šuõ ant priekãlo. Dkš.
kaip šuõ ant príeklėčio Gyveni kaip šuõ ant príeklėčio (prastai), ir tiek. Srv.
kaip šuõ ant prýgrindžio Raitos kaip šuõ ant prýgrindžio (ant prieklėčio). Vkš.
kaip (lyg) šuõ ant pusnýno Voliojas kaip šuõ ant pusnýno. Pp. Ko tu čia pas pečių lyg šuõ ant pusnýno kėporaujies (kėtojiesi)!. Jrb.
kaip šuõ ant rẽgzčio Ir urzda kaip šuõ ant rẽgzčio: ne pats ėda, ne kitam duoda. Grg.
lyg (kai) šuõ ant rugíenos
1. Neprisitaiko kai šuo ant rugienos. Šd.
2. Ko stypsai lyg šuõ ant rugíenos?!. Skr.
lyg šuõ ant spãlių Nestygsta lyg šuõ ant spãlių. Lkš.
kaip (kai) šuõ (šuvà) ant šė́ko (ant šė́ku, ant šiaudų̃, an šiẽno, atsigùlęs ant šienù) Guli kaip šuo (šuva KrvP (Lš)) ant šėko. KrvP (Slnt). Gul kaip šuo ant šėku. TŽ I 325 (S.Dauk). Kaip šuõ ant šiaudų̃ – nė pats ėda, nė kitam duoda. Krž. Kai šuvà an šiẽno: nei pats ėda, nei kitam duoda. Rs. Kaip šuo, atsigulęs ant šienu: nė pats ėda, nė kitam duoda. VP 21.
kap (kaip) šuõ ant tìlto (ant tìltu)
1. Sėda kap šuõ ant tìlto (neramiai). Gs.
2. Noselė kaip šuõ ant tìltu (nukabinta, t. y. nusiminęs). Varn.
kai šuõ an trijų̃ kójų Nemoka kult kultuvais, tai kai šuõ an trijų̃ kójų trilap trilap [šuoliuoja]. Ml.
kaip šuõ ant uodegõs, kad gaspadõrius paglóstytų Atsitūpė kaip šuo ant uodegos, kad gaspadorius paglostytų. KrvP (Vlkv).
kaip šuõ ant vė́pūtiniu Teip [greitai] važiavo, ka aš kaip šuõ ant vė́pūtiniu sėdėjau visą laiką (vargingai, nepatogiai). Nt.
kaip šuõ ant žỹdo Loja kaip šuo ant žydo. TŽ III 382.
kai šuõ apie vė́jinį malū̃ną Išmano kai šuõ apie vė́jinį malū̃ną (menkai): pamato – sukas, i loja. ZnŽ III 348 (Snt).
lyg šuõ apkùltas Eina lyg šuo apkultas (lėtai, nusiminęs). KrvP (Nm).
kaip šuõ arimè, pẽlę užúodęs Rausas (rausiasi) kaip šuõ arimè, pélę užúodęs. Šauk.
kaip šuõ aũsį kasýdamas Cypia kaip šuo ausį kasydamas. KrvP (Erž).
kaip šuõ avėtynè Žiovau[ja] kaip šuõ avėtynè. Krž.
kaip šuõ bandõ Ko čia vampsai kaip šuõ bandõ[je]!. KlvrŽ.
kap (kai, kaip) šuõ (šuvà) bažnýčio(j) iron. Reikalingas aš čia tai kai šuvà bažnýčioj. Vlk. Jis tinka tę kap šuõ bažnýčio[je]. Kt. Reikalingas kaip šuva bažnyčioj. AED 284.
kaip (kap) šuõ (šuvà) be namų̃ (benãmis)
1. Biednas (neturtingas) kaip šuo be namų. KrvP (Alvt, Jnš). Gyvenu kaip šuo be namų (neturtingai, vargingai) – nei kampo, nei šaukšto, nei savo apsiausto. KrvP (Mrj).
2. Daug bėgioja be reikalo, kaip šuva be namų. KrvP (Vs). Ir bėginioja kaip šuva be namų. KrvP (Mrc).
3. Ir daužosi kaip šuva be namų. KrvP (Rtn). Valakojas (valkiojasi) perdien kap šuvà benãmis. Lš.
4. Eina iš paniūrų besidairydamas kaip šuva be namų. KrvP (Dbg).
kaip (kap) šuõ (šuvà) be uodegõs Gyvenimas be gaspadinės – kaip šuva be uodegos. KrvP (Jnš). Vyras be peilio – kaip šuõ be uodegõs. Vkš. Piemuo be peilio – kaip šuo be uodegos. PPr 404 (Ms). Artojas be botago – kaip šuva be uodegos. PPr 28 (Jnš). LTs V 372 (Jnš). Meistras be tėblio (didelio grąžto) – kaip šuvà be uodegõs. Pmp. Motriška be plaukų – kaip šuõ be uodegõs. Ub. Tas namas be stogo kaip šuõ be uodegõs. Skdv. Namas be gonkų – kap šuvà be uodegõs. Dglš. Be dviračio tai kaip šuva be uodegos. (rš). Bet man dabar gaila tokio gražaus medelio: kiemelis paliks kaip šuo be uodegos. Žem. Atrodo kaip šuo be uodegos (nei šiaip, nei taip). KrvP (Vlkv).
kaip (kai) šuõ (šuvà) be večẽrės (be večẽrijos)
1. Ko dabar kauki (rėki) kaip šuõ be večẽrės?!. Krž.
2. Apsiašarojęs kai šuvà be večẽrijos. Rs.
kaip šuõ (šuvà) be viẽtos Vazojuos (bastausi) kaip šuvà be viẽtos. Rk. Vozojas kaip šuõ be viẽtos. Rk.
kaip (kap) šuõ (šuvà) blusàs
1. Kremta kaip šuo blusas. TŽ V 597 (Al). PPr 376 (Al).
2. Gaudo kaip šuva blusas. KrvP (Jnš). Vaiko kap šuvà blusàs. Auk.
kaip šuõ blusàs kramtýdamas Niurzga kaip šuõ blusàs kramtýdamas. Kri.
kaip (kai, kap) šuõ (šuvà), blùsų apsė́stas (ė́damas, pjáunamas)
1. Blaškosi kaip šuo, blusų apsėstas. KrvP (Krsn). Kuičiasi kap šuvà, blùsų pjáunamas. Dkš.
2. Ko čia inzgi kai šuõ, blùsų ė́damas?!. Vdk.
kaip (kai) šuõ, dañtį (dantìs) gẽliamas
1. Kauksi (rėksi) kai šuõ, dantìs gẽliamas. Vdk.
2. Bėga kaip šuo, dantį geliamas. KrvP (Btg).
kaip šuõ (šuvà), dẽšrą prarìjęs Laižykis (Laižykias Sch 112, Laižos TŽ V 612) kaip šuo (šuva LTR), dešrą prarijęs. S.Dauk.
kaip šuõ, devýnias dienàs neė́dęs Ko inkšti (niurzgi) kaip šuõ, devýnias dienàs neė́dęs?!. Skr.
kaip šuõ dvar̃nas Pakarnas (nuolankus) kaip šuo dvarnas. PPr 81 (Btg).
lyg šuõ dvãsią matýdamas Nešūkauk lyg šuõ dvãsią matýdamas. SkrT 29. PPr 287.
kaip šuõ el̃getos Pasigailėjo kaip šuõ el̃getos. (iron). SkrT 62. TŽ III 384.
it šuõ, gálvą kãsomas Užmigo ir knarkia it šuo, galvą kasomas. M.Valanč.
kaip šuõ gavė̃nioje Aš velyčiau pasipažinti su stikline arbatos, nes ištroškau ir išalkau kaip šuo gavėnioje. (rš).
kaip šuõ gė́dos nebódamas (sarmãtos neturė́damas) Ir eina lodamas kaip šuo gėdos nebodamas (sarmatos neturėdamas KrvP (Krd)). KrvP (Rk).
kaip šuõ, gìrnas nulaĩžęs Kantinas (patenkintas) kaip šuõ, gìrnas nulaĩžęs. Krž.
kaip šuõ, gróbų priė́dęs Marma kaip šuõ, gróbų priė́dęs. Vdžg.
kaip (kap) šuõ (šuvà) gurbojè (gurbõj)
1. Drybso kap šuvà gurbõj. Mrk. Druni kaip šuva gurboje. KrvP (Mrk). Tik druni palovuose dieną ir naktį kaip šuva gurboj. V.Krėv.
2. Susirietė kaip šuo gurboje. TŽ V 597 (Al).
3. Gyvena kaip šuva gurboje (prastai). KrvP (Mrk).
kaip šuõ (šuvà) į bañdą Puošias kaip šuvà į bañdą (neskoningai). Škn. Pasipuošei kaip šuõ į bañdą. Klm.
kaip šuõ į dẽbesį žiūrė́damas Išsišiepė kaip šuo į debesį žiūrėdamas. PPr 358 (Plv).
kai šuõ į dešràs žiūrė́damas Tai siulpstais (ryji seilę, gardžiuojiesi) kai šuõ į dešràs žiūrė́damas. Vrn.
kaip šuõ į kariẽtą Įsitaikė (įsitaisė) kaip šuo į karietą. LMD.
kaip šuõ (šuvà) į lãšinius
1. Dar šaiposi kaip šuo į lašinius. Greičiau už stalo!. P.Cvir. Dar šaiposi kaip šuva į lašinius. KrvP (Dg).
2. Apsilaižė kaip šuo į lašinius. KrvP (Drsk).
kap (lyg) šuõ in mėnùlį (į mė́nesį, ant mėnùlio)
1. Loja (plepa) kap šuõ in mėnùlį. Lš. Loja kap šuõ ant mėnùlio. Mrk.
2. Žiūri išsišiepęs lyg šuõ į mė́nesį. Lkš.
kaip šuõ (šuvà) į mėnùlį (į mė́nesį, ant mėnùlio) žiūrė́damas (dabódamas, veizė́damas) Ką čia vampiji kaip šuõ į mėnùlį žiūrė́damas?!. Skdv. Zambatija kaip šuvà į mė́nesį žiūrė́damas. Jnš. Ir tauzys kaip šuõ į mė́nesį žiūrė́damas. Šll. Loja kaip šuva ant mėnulio dabodamas. LTs V 110 (Vrn). Zaunija kaip tas šuõ į mė́nesį veizė́damas. Krš.
kaip šuõ į merlíeną (į merlė́ną) Įnirto (įniko) jis kaip šuõ į merlė́ną (į maitą, dvėseną). J. Įnirto vyras mušti kaip šuõ į merlíeną. J I 529.
kaip šuõ į pãkulas Įsimerkė (įniko) į kningas kaip šuõ į pãkulas. Yl.
lyg šuõ iš jómarko Eina skersas, lyg šuõ iš jómarko. Šk. PPr 332 (Mrj). LTs V 144 (Mrj).
lyg šuõ iš pasalų̃ Ir šniukštinė[ja] lyg šuõ iš pasalų̃. Krtn.
kaip šuõ į šùlinę krìsti Bijo kaip šuõ į šùlinę krìsti. Krž.
lyg (kai) šuõ (šuvà) į (in) šùlinį (šulniñ)
1. Įsišokau lyg šuõ į šùlinį. Vv. Įšoko kai šuvà in šùlinį (prastai pateko, atsidūrė varge, bėdoje). Dkš.
2. Kaip šuvà šulniñ daviaus, ir ausys tik kyši. Trgn.
kaip šuõ, į šùlnį įkrìtęs Aš tokime padėjime kaip šuõ, į šùlnį įkrìtęs: ne išlipti, ne išlakti. Žr.
kaip šuõ į tarañkį Nelipk amžinai kaip šuõ į tarañkį (į doklą, t. y. nesikišk ne į savo reikalus). Trk.
lyg šuõ į ùbago skvernùs Jis visą dieną ryzga (lenda, kimba) į mane lyg šuo į ubago skvernus. (rš).
kaip šuõ, į úodegą įsikìbęs Ir digsnos kaip šuõ, į úodegą įsikìbęs. Krkl.
kaip šuõ (šuvà) kãriamas (kãramas)
1. Apsiprato kaip šuo kariamas. KrvP (An). Ragus (atžagarus) baramas kaip šuõ kãramas papranta. Kl.
2. Apsidžiaugė kaip šuo kariamas. (iron). KrvP (Al, Rs). Džiaugiasi kaip šuva kariamas. KrvP (Vlkv).
3. Nepasiduoda kaip šuo karamas. TŽ I 315 (Sd).
4. Kaip imsiu tave lupti, tu triesi kaip šuõ kãramas. J II 415.
kaip (kai, kap, lyg) šuõ (šuvà) kãtę (kãtiną)
1. Myli kap šuvà kãtę. (iron). Mrs. Anas mane vožoja (gerbia) kai šuvà kãtę. KltŽ 329. Myli kaip šuo katę. PPr 385 (Grz). Aš tave myliu kap šuõ kãtiną. Al.
2. Erzina lyg šuo katę. KrvP (Mrj).
kai šuõ kãtei Gražus kai šuõ kãtei. (iron). Vdk.
kaip (kap) šuõ (šuvà) káulą
1. Traškina (godžiai ėda) kaip šuõ káulą. Plng. Sutačijo kaip šuvà káulą. Kvr.
2. Tu mane griauži (uji, kankini) kaip šuõ káulą. KlvrŽ.
3. Įsikando kaip šuva kaulą. I.Simon. Insikandai (vis tą patį kalbi) kap šuvà káulą. Grv. Įsikando kaip šuvà káulą – šneka ir šneka apie tas muštynes. Pšl.
4. Apsikniaubęs kaip šuva kaulą: nei pats ėda, nei kitam duoda. KrvP (Vlk). Gina kaip šuva kaulą. KrvP (Mrk).
5. Greit apdorojo, kaip šuva kaulą. KrvP (Sb).
kaip šuõ, káulą rãdęs Jis buvo patenkintas kaip šuo, kaulą radęs. LVP 122 (Šl). O todėl, kad mes kaip šunys, kaulą radę. Kol jį graužiame, tol gerai. M.Katil.
kaip šuõ kẽptą rópę Mėgsta kaip šuõ kẽptą rópę. (iron). Plng. TŽ V 597 (Al). PPr 384.
kaip šuõ kepùrė (kepū̃zėj) Virpa kaip šuõ kepùrė[je]. Šv. Geriau jam kuzdėti (virpėti) kaip šuniui kepūzėj (gauruotinėj kepurėj), kad tik gražus atrodytų. I.Simon.
by šuõ kiaušiùs kramtýdamas Ko čia inkščioji by šuõ kiaušiùs kramtýdamas?. Š.
kaip šuõ kìškio Ko tykai kaip šuo kiškio?!. LTR.
kaip šuõ, kìškį pamãtęs Nusigando kaip šuo, kiškį pamatęs. (iron). TŽ III 378.
kap šuõ kìškį varinė́damas Ko tu jaksi (žagsi) kap šuõ kìškį varinė́damas?!. Nč.
kaip šuõ krùčas Kur stypini pirštų galais kaip šuõ krùčas (vagilius) tykodamas jeib ką pagauti?. J.
kaip (kai, keip) šuõ (šunė̃, šuvà) kudlótas (skarótas) iron. Bernas bagotas kaip šuo kudlotas. KrvP (Pln, Vkš). Girtas kožnas bagotas kaip šuva kudlotas. KrvP (Drsk). Bagotas kaip šuõ kudlótas. Skd. Žg. Bagotas kaip šuo (šuva KrvP (Msn, Ukm)) kudlotas. PPr 69 (Pp). LTs V 185 (Erž). Bagotas keip šunė̃ kudlótas. Ppl. Jis bagotas kai šuo skarotas (turi daug skolų). N. Paliko vieną kaip sausą ieną, paliko bagotą kaip šunį kudlotą. LPP II 392 (Šd).
kaip šuõ lãpės úodegą Pagavo kaip šuo lapės uodegą. TŽ V 601 (Al).
kaip šuõ lãšinius
1. Surijo kaip šuõ lãšinius: be duonos, be druskos. Pp.
2. Vaga (vagia) kaip šuõ lãšinius. Vkš.
kaip šuõ (šuvà), lãšinius suė́dęs
1. Apsigavo kaip šuo, lašinius suėdęs. (iron). KrvP (Vlk).
2. Dūlina akis nuleidęs kaip šuva, lašinius suėdęs. KrvP (Mlt).
kaip šuõ, lazdà mùšamas Dreba kaip šuo, lazda mušamas. KrvP (Prn).
kaip šuõ (šuvà), lãzdą pamãtęs
1. Dreba kaip šuo, lazdą pamatęs. KrvP (Mrk). Ir dreba kaip šuva, lazdą pamatęs. KrvP (Mrc, Mrk).
2. Nuleido uodegą (nurimo, nusiminė, susigėdo) kaip šuo, lazdą pamatęs. TŽ V 597 (Al).
kaip šuõ (šuvà) lazdõs Baidosi (Bijo KrvP (Mrk)) kaip šuva lazdos. KrvP (Ndz). Elgeta badauja, bet darbo kaip šuo lazdos vengia. KrvP (Vrb).
kaip šuõ líesas Blogas kaip šuo liesas – nei vagį pavys, nei svetimą kiaulę iš kiemo išvys. KrvP (Šk).
kap (kai, kaip) šuõ (šuvà), liežùvį (liežiùvį) iškìšęs (išléidęs)
1. Leki kai šuvà, liežiùvį iškìšęs. Ds.
2. Bėginėja kaip šuvà, liežiùvį iškìšęs. Ds. Par visas krautuves laksčiau kaip šuõ, liežùvį išléidęs, kol tau batus nupirkau. Vkš.
3. Alsuoja kap šuõ, liežùvį iškìšęs. Dg. Juzė kaip šuvà, iškìšęs liežùvį, lekavo. Skp. Kogi teip lekuoji kaip šuvà, liežùvį iškìšęs?. Skp. Laksto laksto kaip viesulas, o paskui leguoja kaip šuõ, iškìšęs liežiùvį. Paį.
kaip šuõ lukštaĩs Mintu (Minta PPr 386 (Prn)) kaip šuo lukštais (prastai). LTs V 199.
kaip (kai, kap) šuõ (šuvà) mãšalą Ryna kaip šuõ mãšalą. SkrT 22. Prarijo kap (kai OG 364) šuõ mãšalą (godžiai, greit). Dkš. Tik nusigręžk, tai šūst kaip šuvà mãšalą ir prarijo. Ds. Nurijo kap šuvà mãšalą. Krok.
kaip (it, kai, kaip ir, kap, keip) šuõ (šuvà) menesíenoje (an mėnasienõs, mėnesíeną, mė́nesieno, mėnesíenoj, mėnesienõj) [in sàvo šešė́lio]
1. Loja (plepa) kaip šuo mėnesienoje (mėnesieną TŽ III 388). LTs V 110 (Klm). Lo[ja] kaip šuo mėnesieno[je]. D 166 p. Loja kaip šuvà mėnesíenoj. JT 327. Loja kai šuva mėnesienoj. BržT 318. Ir talambija kaip šuõ mė́nesieno[je]. Sd. Vampario[ja] (plepa, tauškia) kaip šuõ mė́nesieno[je]. Pln. Ans vampnoja kaip šuo mėnesienoje. J. Nezamatyk (netaukšk) kaip šuõ mė́nesieno[je]. Pln. Netauzyk kaip šuõ mė́nesieno[je]. Tl. Rūruoja (plepa) kai šuvà mėnesienõj. Prng. Tauzija tauzija kaip ir šuva mėnesienoj!. Rk. Kaip šuo mėnesienoje loji ant visų. Žem. Gana čia tau lot – kaip ir šuvà mėnesíenoj in sàvo šešė́lio!. Ut.
2. Staugia (rėkia) kaip šuvà mėnesienõj. JT 352. Kaukia it šuo mėnesienoje. Sr. Staugia kap šuvà an mėnasienõs. Vs.
3. Groja keip šuvà mėnesienõj (prastai). Kp.
kaip šuõ, mė́nesį pamãtęs Ir los kaip šuõ, mė́nesį pamãtęs. Krž.
kaip šuõ (šuvà) meĩsą (mė̃są)
1. Griebė kaip šuo meisą. KrvP (Dr).
2. Ėda kaip šuva mėsą (godžiai). KrvP (Drsk). LVP 252 (Sk).
3. Gina kaip šuva mėsą. KrvP (Nm).
lyg (kaip) šuõ (šuvà), [svẽtimą] mė̃są suė́dęs
1. Eina akis (galvą) nuleidęs kaip šuva, svetimą mėsą suėdęs. KrvP (Mrk).
2. Galvą nuleido lyg šuo, mėsą suėdęs. KrvP (Mrk).
kaip (kap) šuõ (šuvà) mėsõs (an mė̃są, an mėsõs)
1. Tykoja kaip šuõ mėsõs. Up. Selėja (tykoja) kaip šuvà an mė̃są. Vžns. Varuoja kap šuvà an mėsõs. Klvr.
2. Ieško kaip šuo mėsos. KrvP (Nm).
3. Gobus (godus, gobšus) kaip šuva mėsos. KrvP (Drsk).
kaip šuõ, mólį (mólio) párkandęs Ko čia vaipais kaip šuõ, mólį (mólio) párkandęs?!. Vkš.
kaip (it, kai, kap, keip, lyg) šuõ (šunė̃, šuvà) muĩlą
1. Prarijo kaip (kap Gs, Vlkv, it Skd, lyg Klvr) šuõ muĩlą (bemat, greitai). Krž. Lkv. Srv. ZnŽ III 348 (Jnk). Prarijo keip šunė̃ muĩlą. Ppl. Mulkt kaip šuõ muĩlą. Ll. Surijo kaip šuõ muĩlą. Pln. Išalkęs ryja kaip šuvà muĩlą. Vp. Prarijo kai (kaip JT 231) šuvà muĩlą. Tr. BržT 318. Sutepėjo kap šuvà muĩlą. Dglš. Ryja kaip šuvà muĩlą ir nepaspringsta bjaurybė. Srd. Prarijo kaip šuvà muĩlą – nei gardžio, nei soties. Ds. Prarijo mėsą be duonos keip šuvà muĩlą. Pnd. Prarijau tą saldainę kap šuvà muĩlą. KzRŽ II 182.
2. Pasigrobė kaip šuõ muĩlą ir nubėgo. Trk.
kaip (kap) šuõ (šuvà), muĩlą prarìjęs (suė́dęs)
1. Tyli kaip šuvà, muĩlą prarìjęs. JT 380. Tyli kap šuõ, muĩlą prarìjęs. Vlkv.
2. Murkso kap šuõ, muĩlą prarìjęs. Brt.
3. Apsilaižė kaip šuo (šuva KrvP (Krk)), muilą prarijęs. Sim. PPr 307 (Šl).
4. Dairosi kap šuõ, muĩlą prarìjęs. Lzd.
5. Ale ir šitas kap šuvà, muĩlą prarìjęs (nejaukiai jaučiasi). Pv. Ko nunėrei akis kaip šuva, muilą suėdęs?. AED 275.
kaip (kai, kap, lyg) šuõ (šuvà) mùsėlę (mùsę, mùsią) Prarijo tą saldainę kaip šuvà mùsę. KzRŽ II 350. Prarijo kap šuvà mùsę. Gž. Prarijai lyg šuva musę. (rš). Knapt pakando kai šuõ mùsėlę. Up. Perkando kaip šuo musėlę. LTs V 199 (Varn). Kap kluoptels – ir nurijo kap šuvà mùsią. Prng.
kap šuõ (šuvà) mùsėm Minta kap šuõ mùsėm. Šn. Neviriau nieko, maitinuosi tik kap šuvà mùsėm. Plv.
kaip šuõ (šuvà) musès Gaudo kaip šuo (šuva KrvP (Al)) muses. TŽ V 597.
kaip šuõ, mùsmirių pársiėdęs Paskuo tris dienas slankio[ja] kaip šuõ, mùsmirių pársiėdęs. Užv.
kaip šuõ mùšamas Perkūnijos bijau kaip šuõ mùšamas. Brs.
kaip šuõ neė́dęs Punta (godžiai valgo) kaip šuõ neė́dęs. Lnkv.
kaip (kap, lyg) šuõ (šuõj, šuvà) nekaũkęs (nestáugęs) Neiškenta (Nenustingi Jrb) kaip šuõ nekaũkęs. Užv. Neiškenta nevogčiojęs, kaip šuõ nekaũkęs. Užv. Neiškenčiu kap šuvà nekaũkęs. Plv. Nenustygsta kaip šuvà nekaũkęs. Ar. Neiškenčia kap šuõ (šuõj Lp, šuvà Vs) nestáugęs. Dkš. Mrj. Nenustygsta lyg šuõ nestáugęs. Vv. Šitas Pupkių sėkla (giminė) negal negert kap šuvà nestáugęs. KzRŽ II 210. Nedaturi (nesusivaldo) kap šuvà nestáugęs. Krok. Jau ir kunigas buvo, mačiau, – neiškenčia Šnekutienė kaip šuo nekaukęs. I.Simon.
kaip šuõ neláimę nujaũsdamas Staugia kaip šuo nelaimę nujausdamas. TŽ V 597.
kaip šuõ nepùtęs Suėdei tu mane kaip šuõ nepùtęs. Jrb.
kaip šuõ (šuvà) nuo blùsų (nuo mùsių) Ginasi kaip šuo nuo blusų. KrvP (Vrb). Ginasi kaip šuva nuo musių. KrvP (Mrk).
kaip (kap) šuõ (šuvà) nuo (nū) perkū́nijos (nuog perkū́no)
1. Bėga kaip šuva nuo perkū́nijos. KrvP (Jnš, Lzd, Pln). Bėga kaip šuõ nū perkū́nijos. Kv.
2. Kavojas kap šuvà nuog perkū́no. Vs.
kaip šuõ (šuvà), nu siẽto (nuo vir̃vės) paléistas Atsikrato [vyresni vaikai] nu vaiko, kaip šùnys, nu siẽto paleisti, laksto. Rdn. Daug bėginėja tuščiai, kaip nuo virvės paleistas šuva. KrvP (Lzd).
kaip šuõ óžką Nutvėrė (pagriebė) kaip šuõ óžką. Rs.
kaip šuõ, pamãtęs vãgį Loja (tauškia) kaip šuõ, pamãtęs vãgį. Ldvn.
kaip šuõ, pamazgų̃ prilãkęs Linksmas kaip šuo, pamazgų prilakęs. (iron). LTR.
it šuõ par ubladès Eita par vietas it šuo par ublades (atskirus trobesius, kur yra krosnis arba kur taisomas jovalas gyvuliams). Sr.
kaip (kap) šuõ (šuvà) pasalkandà (pasalū̃kas, pasalū̃nas)
1. Jis kap šuõ pasalū̃nas – iš pasalų kanda. Mrs. Saugokis to žmogaus – ans kaip pasalkandà šuõ. Šts. Esi kaip šuõ pasalkandà – kad tik įkąsti. Vkš.
2. Meilus kaip pasalū̃kas šuvà. Rm.
3. Braknijas (braunasi) pri visų kaip pasalkandà šuõ. Brs.
4. Dilbakiuosi čia kaip šuvà pasalū̃nas!. Km.
5. Pijukas įšėlęs kaip šuvà pasalkandà. J I 574.
kap (lyg) šuõ (šuvà) pašáutas Valkiojasi kap šuõ pašáutas. Dkš. Valkiojasi be darbo, lyg šuvà pašáutas. Ign.
kaip (lyg) šuõ patvoriaĩs Narinėja kaip šuõ patvoriaĩs. Jnšk. Slainikauja (slampinėja) lyg šuõ patvoriaĩs. Krn. Ogi štai tas vagių padermė bastosi be darbo kaip šuo patvoriais ir virkdo vaikus. V.Krėv.
kaip (kap) šuõ (šuvà) paùnksnėj(e) (paùnksmėj) Drybso kaip šuva paunksnėj. KrvP (Vl). O tu druni (drybsai) visą dieną kaip šuo paunksnėje!... V.Krėv. Išsitiesęs kap šuvà paùnksmėj. Mrs.
lyg (kap, lyg) šuõ (šuvà) pautùs kasýdamas Zurza (inkščia) lyg šuõ pautùs kasýdamas. Mrj. Ko unksti kap šuõ pautùs kasýdamas?!. Lnkl. Surgina (niurna, zirzia) lyg šuvà pautùs kasýdamas. KzRŽ II 63.
kaip šuõ pažabótas Ir vam̃brija (tauškia) kaip šuõ pažabótas. Ar.
kaip šuõ párdvėsęs (pártrūkęs) Ir vaikščioji kaip šuõ párdvėsęs. Krp. Valkiojas kaip šuõ pártrūkęs. Žd.
kaip šuõ, pelė̃s ùrvą paúostęs Priáusi (čiaudi, sprengčioja) kaip šuõ, pelė̃s ùrvą paúostęs. Vvr.
kaip šuõ per kitų̃ úodegas Nepritelpa kaip šuõ per kitų̃ úodegas. Nm.
kaip šuõ perkū́nijos (griaustìnio) Bijo kaip šuõ perkū́nijos. Yl. Varn. Bijo kaip šuo griaustinio. LTR.
kaip šuõ (šuvà) péršautas
1. Valkojas kaip šuõ péršautas. Pšl.
2. Binzena kaip péršautas šuvà. Krč.
kaip šuõ pértįsęs Eina kaip šuõ pértįsęs. Krkl.
kaip šuõ per tvõrą Lenda kaip šuo per tvorą!. (prš).
kaip šuõ píese Gul kaip šuo piese (šiukšlyne). VP 17.
kaip šuõ, plaũčiais plãkamas Dreba kaip šuo, plaučiais plakamas. KrvP (Pln).
lyg šuõ po langaĩs Ko čia skalini (loji, tauški) lyg šuõ po langaĩs?!. VšR.
kaip šuõ po medžiõklės Pavargęs kaip šuo po medžioklės. Sim.
lyg (kap) šuõ (šuvà) po (nuo) mẽtų
1. Pasitaisė (atkuto) kap šuõ po mẽtų. Auk. Išsivėlė (atsigavo) kap šuvà po mẽtų. Užg. Buvo, rodos, toks nemeigėlis, bet dabar pasitaisė kap šuõ po mẽtų. Vlk. Pasiprovys kap šuõ po mẽtų. Šlvn. Išsidarė (atkuto) kap šuvà (šuõ Vlkv) po mẽtų. Alv. Ir tu kap šuõ nuo mẽtų pasitaisyt žadi. Prng.
2. Atsimainė lyg šuo po metų. PPr 313 (Prn).
kaip šuõ po mẽtų gãlo Ko žiovauji kaip šuõ po mẽtų gãlo?. Dr.
kaip šuõ po šùlinę I raškažijaus kaip šuõ po šùlinę. Lkv.
kaip šuõ po tarañkį Raitykias kaip šuõ po tarañkį (po doklą). Gd.
kaip šuõ po vesẽlės Staipykis kaip šuo po veselės. S.Dauk.
kaip šuõ prýdurė Trinys (triniesi) kaip šuõ prýdurė[je] (prieduryje). DūnŽ 281.
kaip šuõ, prie būdõs prìrištas
1. Gyvena kaip šunys, prie būdos pririšti (sunkiai, vargingai). PPr 342.
2. Sėdėk kaip šuo, prie būdos pririštas, ir niekur nė minutei neatsitrauk. A.Vien.
kaip (kap) šuõ (šuõj) prie (pry) lenciū̃go (prie vir̃vės) Tai kodėl neištrūkti – kaip šiandien. Juk jinai jau šiaip kaip šuo prie virvės (suvaržyta, nelaisva). I.Simon. Pririštas piemuo prie gyvulių kap šuõj prie lenciū̃go. Srj. Pry tų vaikų esu pririšta kaip šuõ pry lenciū̃go – niekur iš numų neišeinu. Vkš.
kaip šuõ prie piemeñs O tu, kvaile, įsitikėjai ir prisirišai prie vieno kaip šuo prie piemens. Žem.
kaip šuõ (šuvà) priš dárganas (prieš dárganą, prieš dárgną)
1. Atsisėdęs ževernoja (žiovauja) kaip šuõ priš dárganas. Krp.
2. Dračijas (triukšmauja) kaip šuvà prieš dárganą. Jnš. Dračijas kaip šuva prieš dargną. KrvP (Mlt).
kap šuõ prieš gãlą Neunksk (neniurzgėk) kap šuõ prieš gãlą!. Mrs.
kaip šuõ prieš gaĩsrą Staugia kaip šuo prieš gaisrą. TŽ V 597.
kaip šuõ prieš gul̃damas Žvalgais kaip šuo prieš guldamas. PPr 444 (Btg).
kaip šuõ prieš kárštą kisiẽlių Ir žiūri išsišiepęs, kaip šuõ prieš kárštą kisiẽlių. Jrb. Zp.
kaip šuõ prieš líetų Smirdi vėju kaip šuo prieš lietų. PPr 415 (Btg).
lyg (kai, kaip, kap) šuõ ([álkanas] šuvà) prieš (priš) mėnùlį (prieš (priš, pryš) mė́nesį)
1. Lo[ja] kaip šuõ priš mėnùlį. Krž. Ko dabar skaliji (tauški) lyg šuõ prieš mėnùlį?!. Šk. Zambatysi (pliaukši) kaip šuõ prieš mė́nesį. Škn. Ir skaliji lyg šuõ prieš mė́nesį. Gl. Lo[ja] kai šuõ pryš mė́nesį. NmŽ. Ką čia ževernoti (veblėti), kaip šuõ prieš mė́nesį loti. Rs. Gieda kaip alkanas šuva prieš mėnulį. KrvP (Mrk).
2. Staugia kap šuvà prieš mėnùlį. Gs. Staugia lyg šuõ prieš mėnùlį. Šn. PPr 416. Ko staugi kap šuõ prieš mėnùlį?. Gs.
3. Išsiviepęs kaip šuõ prieš mė́nesį. Vdžg. Ko vaipais kaip šuõ prieš mė́nesį?!. Stak. Švaipos kaip šuõ priš mė́nesį. Užv. Ko šaipaisi kaip šuõ prieš mė́nesį?!. ZnŽ III 348 (Snt).
lyg šuõ prieš ùbagą Šaipos lyg šuõ prieš ùbagą (elgetą). Vrb.
kaip šuõ (šuvà) prie žmogaũs per perkū́niją Glaudžiasi kaip šuva (šuorš) prie žmogaus per perkūniją. KrvP (Lš).
kaip šuõ pri meĩsininko I tykos kaip šuõ pri meĩsininko. Plt.
kaip šuõ, pri siẽto prìrištas Kaip šuõ, pri siẽto prìrištas, kaukiau [iš ilgesio]. Krš.
kaip šuõ priš (pryš) žaibùs Ko čiaupais kaip šuo pryš žaibus?!. TŽ I 315 (Sd). Ko čia vaipais kaip šuõ priš žaibùs?!. Vkš. Vaipos kaip šuõ priš žaibùs. Ub.
kaip šuõ pritviñkęs
1. Ranguojas (Ranguojas ir ranguojas KlvrŽ) kaip šuõ pritviñkęs. Šts. Ko ranguojys kaip šuõ pritviñkęs?!. Rnv.
2. Kauka (prastai dainuoja) kaip šuõ pritviñkęs. Rt.
3. Ir vaikšto kaip šuõ pritviñkęs (pamažu). Sd.
kaip šuõ pro tvõrą Žiūri kaip šuõ pro tvõrą. Šl.
kaip šuõ pùtros Priplumpijo (prisrėbė) kaip šuõ pùtros. Krkl.
kaip (lýgu) šuõ ragès (ragutès) [į kálną, priš kálną]
1. Velka kaip šuõ ragès (sunkiai). Užv. I tęs lýgu šuõ ragutès. Slnt. Tempa kaip šuõ ragutès priš kálną. Yl. Nestyryk kaip šuõ ragutès į kálną. (ž).
2. Taip stirvelio[ja] (ginčijasi, priešingauja) kaip šuo ragutes į kalną, t. y. vienas sau, antras sau. J.
kaip (lyg) šuõ (šuvà), ragų̃ prirìjęs (priė́dęs)
1. Peliksas vaikščioja susitraukęs lyg šuva, ragų priėdęs!. LzP.
2. Staipos kaip šuõ, ragų̃ prirìjęs. Šv.
kaip šuõ rakañdo
1. Susiraitė kaip šuõ rakañdo[je] (pintinėje). Krž.
2. Rangosi kaip šuõ rakañdo[je]. Ar.
kap šuõ rugíenoj Mirksi kap šuõ rugíenoj. Gs.
kaip šuõ (šuvà) rugiuõs (rugiuosè)
1. Stūkso kaip šuõ rugiuõs. Nm.
2. Dairosi kaip šuva rugiuose. KrvP (Jnš, Vlk).
kaip šuõ, rujõs pasiìlgęs Ir bėginioja kaip šuo, rujos pasiilgęs. KrvP (Nč).
it šuõ sáulė Parkaitęs it šuõ sáulė[je]. Skd.
kaip šuõ, sáulė (saulė́kaito) párkaitęs Gurli diena – valkiojuos kaip šuõ, sáulė[je] párkaitęs. Skd. Valkiokis čia kaip šuõ, saulė́kaito[je] párkaitęs. Skd.
kaip šuõ saulė́kaitė Dribsok kaip šuõ saulė́kaitė[je] (saulėkaityje)!. Plt.
kaip šuõ sàvo paũtais (su paũtais) Giriasi kaip šuo savo pautais. KrvP (Alvt). Giriasi kaip šuo su pautais: mano dideli, mano dideli!. KrvP (Srv).
kaip šuõ, sil̃kę suė́dęs Ir žiaukčios kaip šuõ, sil̃kę suė́dęs. Lkv.
kaip šuõ skinstgróbius Tąso kaip šuõ skinstgróbius (plonąsias žarnas). Jn (Kv).
kaip šuõ (šuvà), stim̃burį (brìcę, stim̃barą, stim̃birą) užriẽtęs Laksto kaip šuõ, stim̃burį užriẽtęs. Pbs. Laksto kaip šuvà, stim̃burį (brìcę Jnšk) užriẽtęs. Pbs. Ko tu lakstai kaip šuva, stimbarą užrietęs?. LVP 481 (Škn). Ko čia lakstai kaip šuva, stimbirą užrietęs?. LVP 481 (Jnš).
kaip šuõ, subindẽšrių priė́dęs Privalgei košės ir žiaukčioji kaip šuõ, subindẽšrių priė́dęs. Vkš. Žiaukčioji kaip šuõ, subindẽšrių priė́dęs. Vkš.
kaip (kai, kap, keip, lyg) šuõ (šuvà) su katè (su kãtinu) Nesutinka kaip šuõ su katè. Klp. Sutinka (Bičiuliauja Šmk) kaip šuõ su katè. (iron). Krž. Srd. Žvr. PPr 421 (Trg). Bičiuliuojasi lyg šuo su kate. (iron). KrvP (Ut). Neužsiviežia (nesutinka) (Juodu neužsiviežia Šk) kaip šuõ su katè. Grš. Gyvena santaikoje, kaip šuo su kate. (iron). KrvP (Pln). Pešas kap (Riejas kai Mrj) šuvà su katè. Dv. Imasi (Ėdasi KrvP (Vlk)) kaip šuva su kate. KrvP (Vrn). Nesutinka žmogus su žmogum kap šuvà su katè. Onš. Sutinka kaip šuvà su katè. (iron). JT 454. Anie suspyko keip šuvà su katè. Kp. Tep sutaria kap šuvà su katè. (iron). DvŽ I 244. DvŽ II 374. Susinešė kap šuvà su kãtinu. (iron). Rod. Pats su pačia kaip šuõ su katè. SkrT 5. PPr 158. Kaip šuõ su katè – teip vyras su pačia. End. Taip didliai jau nemušė – vos, ale jau teip kaip šuõ su katè kožną dieną. Pln.
kaip šuõ su káulu
1. Urzgia kaip šuo su kaulu. TŽ V 597 (Al).
2. Kaip šuõ su káulu lakstau išsižiojusi. Krš.
3. Apsidirbo (greit susidorojo) kaip šuo su kaulu. KrvP (Mrc).
kaip šuõ su lazdà Apsiprato kaip šuo su lazda. KrvP (Mrk).
kaip šuõ sūpuõklėse Linksmas kaip šuo sūpuoklėse. LTs V 133 (Pnd).
kaip šuõ su žą̃sinu Susikalbėjo kaip šuo su žąsinu. (iron). TŽ III 375.
kaip šuõ, šẽpečio nemãtęs Tamsus dar žmogus, kaip šuõ, šẽpečio nemãtęs. Plng.
kaip (kai) šuõ šìkt(i)
1. Taikstos taikstos kaip šuõ šìkti. Kv. Taisysis taisysis kaip šuõ šìkt – praeis i laikas. ZnŽ III 348 (Snt). Kol tu prisirengsi kaip šuõ šìkt, jau viskas bus po laiko. ZnŽ III 348 (Šk). Taikstosi kaip šuõ šìkt. ZnŽ III 348 (Snt). Tupinėja kai šuõ šìkt. OG 335.
2. Ana gal maluoti kaip šuõ šìkti. Grg.
kaip (kai, kap) šuõ (šuõj, šuvà) šùlinė (šulinỹ, šulnỹ(j), šulniñ)
1. Šumina (triukšmauja) kap šuvà šulnỹj. Brš. Ūžėt kap šùnes šulnỹ. Mrj. Kad uliojau, tai uliojau (puotavau) – kaip šuvà šulnỹj. Krč. Prisiuliojau kaip šuva šulny. LTs V 255 (An). Ot prisiuliojau – kaip šuvà šulnỹ. Užp.
2. Ko čia rėki kap šuvà šulinỹ?!. Gž. Staugia kai šuvà šulinỹ. Dkš.
3. Vargstu kap šuõj šulniñ. Kpč. Kaip gyvenat? – Kaip šuvà šulnỹ: nei išlakt, nei išlipt. Č. Gyvenu kaip šuvà šulnỹ: nei išlipt, nei prigert (nei iššokt, nei išlakt Kp). Svn. Kaip šuõ šùlinė[je]: nė išlipti, nė nuskęsti. Slnt.
kaip šuõ tarañkė Ko ranguojys kaip šuõ tarañkė[je] (tarankyje, dokle)?!. Kv.
kaip šuõ, trìs káimus párbėgęs Ko lekuoji kaip šuõ, trìs káimus párbėgęs?. Rs.
kai šuõ ùbago lazdõs Išsiilgo kai šuõ ùbago lazdõs. (iron). Vlkv.
kai šuõ ùbago terbõs Pavydžia kai šuõ ùbago terbõs. Vdk.
lyg šuõ ùjamas Slapstos lyg šuõ ùjamas. Gs.
kaip šuõ (šuvà), úodą prarìjęs
1. Apsilaižė kaip šuo, uodą prarijęs. KrvP (Švnč).
2. Didžiuojasi kaip šuva, uodą prarijęs. (iron). KrvP (Jz).
3. Ir džiaugsies čia dabar kaip šuva, uodą prarijęs. KrvP (Mrk).
kaip (kai, kap, keip, lyg) šuõ (šuvà, šùva) [su] úodega
1. Viksno[ja] kaip šuõ úodega. Brs. Ko čia vizgini man po panose lyg šuõ su úodega!. Gs.
2. Vinguriuoja su liežuviu kaip šuõ su úodega. Jrb. Vėduoji su liežuviu kaip šuõ su úodega. Gg. Melagis mala liežuviu kai šuvà úodega. Rod. Lėpoja (plepa, tauškia) liežuviu kap šùva úodega. LzŽ 145. Aš kalbu, o tu tik liežuviu mali kaip šuva uodega. V.Krėv. Nustok, mali i mali be perstojo kaip šuva su uodega. LVP 679 (Sk). Vepeliuoja Morta liežuviu kaip šuo su uodega. LVP 679 (Sk). Priešais atsisojus vaipos, liežuviu vizgina kaip šuva uodega. LVP 679 (Jnš). O jūs daug darote?! Tik liežuviais malate kaip šuo su uodega. V.Krėv.
3. Ko čia mataruoji (geriniesi) keip šuvà su úodega?!. Slm. Trep trep kai šuvà su úodega (meilinasi). Krd.
4. Ka sakai, sakyk teisybę, ką čia vingiuoji (išsisukinėji) kaip šuo su uodega. LVP 679 (Žg). Micina (išsisukinėja) kai šuvà úodega. Vrn. Mickoja kap šuvà úodega. Vlk.
kaip šuõ úodegą Vizgena (mataruoja, švytuoja) kaip šuõ úodegą. Sd.
kaip (kai, kap, lyg, loc) šuõ (šuõn, šuvà), úodegą nuléidęs (įgaũbęs, įspráudęs, išsibraũkęs, pabrùkęs, pakreĩpęs, pamẽzgęs, paspáudęs, paspráudęs)
1. Ko dyrini kaip šuõ, úodegą nuléidęs, pro šalį?. Grg. Ko slimpini lyg šuó, nuléidęs úodegą?. Gs. Nyrina kai šuvà, úodegą nuléidęs. Grz. Styrina kaip šuon, nuleidęs uodegą. Kos 123. Atėjo kaip šuva, uodegą nuleidęs. KrvP (Rs, Kpč). Tinginys kaip šuõ, úodegą nuléidęs, dyrinė[ja]. J I 331. Byzdina lyg šuõ, nuléidęs úodegą. Brt. Kur nyrini kaip šuva, uodegą nuleidęs, pro šalį?. LVP 673 (Grz). Dilbina kaip šuvà, nuléidęs úodegą. Ds. Vaikis kaip šuõ, úodegą nuléidęs, padyrino nuo anosios. J. Sprūdina kaip šuõ, úodegą įgaũbęs. Rs. Išsprūdino kap šuvà, úodegą pabrùkęs. Mrj. Ko cimpini lyg šuõ, úodegą pabrùkęs?. Šk. Atėjo kaip šuvà, úodegą pabrùkęs, ir tyli. Rs. Kai apibarėm, ir nusprūdino į šalį kaip šuõ, úodegą pakreĩpęs. Kair. Kur sliūkini dabar lyg šuõ, úodegą pamẽzgęs?. Jrb. Prablerbino (praėjo) kai šuvà, úodegą paspáudęs. Ds. Kažin kur tas susiedėlis kiaušina kaip šuo, uodegą paspaudęs?. LVP 673 (Sk). Atsliūkino kaip šuvà, úodegą paspráudęs. Ssk. Kai susarmatijau, tolyn nudyrino kaip šuvà, paspráudęs úodegą. Kp. Eik dabar loc šuvà, paspráudęs úodegą (apie seną moterį trumpu sijonu). Kvt.
2. Ans begėdis kaip šuõ, úodegą įspráudęs, bėga. J I 554. Leka kaip šuõ, úodegą išsibraũkęs. Trš.
kaip (lyg) šuõ (šuvà) úodegą vinguriúodamas (makalúoja) Privinguriavai (primelavai) pasakodamas kaip šuõ úodegą vinguriúodamas. Gg. Šneki – lyg šuvà úodegą makalúoja. Ukm.
kaip šuõ vandeñs Bijo kaip šuõ [v]andeñs. Pp.
kaip šuõ var̃lę Ir želės (žiautaros) kaip šuõ var̃lę. Grdm.
it (kaip) šuõ (šuvà), var̃lę gìnęs (vìjęs) Nuilso it šuo, varlę ginęs. S.Dauk. Pailsau kaip šuvà, var̃lę vìjęs. Nj.
kaip šuõ veséilios ieškódamas Ir bėginioja kaip šuo veseilios ieškodamas. KrvP (Rtn).
kaip šuõ vestùvėse Nairosi (dairosi, žvilgčioja iš paniūrų) kaip šuõ vestùvėse. Šl.
kaip šuõ vil̃kui Atsikando (įgriso) kaip šuo vilkui. KrvP (Vlkv).
kaip šuõ vilkùs lojimù Erzina žmones kaip šuo vilkus lojimu. KrvP (Ar).
kaip šuõ votẽgo Bijau bado kaip šuõ votẽgo (botago). Šts.
kap šuõ, zuĩkį vìjęs Bėgo, bėgo, o dabar lekuoja kap šuõ, zuĩkį vìjęs. Mrj.
kaip šuõ žabarýne Raitaus kaip šuõ žabarýne. Šv.
kaip (kai, kap) šuõ (šuvà) žárną (žárnas)
1. Tampo kai šuvà žárną. Žg. Sln. Tąso kap šuõ žárnas. Dkš. Tampo kai šuva žarną ir nieko nepadaro. LVP 696 (Sk).
2. Raizgo (pina) kaip šuvà žárnas. Jnš.
3. Paduos duonos gabalą – tuo metu praryja kaip šuo žarną ir vėl sėdi, aplink graibos. Vaižg.
kaip šuõ, žárną prarìjęs Tyli kaip šuo, žarną prarijęs. PPr 429 (Vlkv).
lyg (kaip) šuõ (šuvà) žiūrė́damas į (an) vérdantį púodą Šaipos lyg šuo žiūrėdamas į verdantį puodą. PPr 421. Šaipos kaip šuvà žiūrė́damas an vérdantį púodą. Užp.
kaip ùbago šuõ Nukramęs (nušašęs) kaip ùbago šuõ. Slnt.
kaip Vaĩtkaus šuõ į smìlgą Nenusidaužkit kaip Vaitkaus šuo į smilgą. (juok). LTs V 330 (Plt).
kaip vaĩto šuõ į ríetus Išaugo kaip vaĩto šuõ į ríetus, o proto neįgavo. Ggr.
kaip vilkìnis šuõ Bjaurybė, įkando kaip vilkìnis šuõ. Krš.
kaip žvãkdario šuõ Riebus kaip žvãkdario šuõ. Vkš.