kaip (kai, kaip ir, kap, lyg, lýgu) šãšas
1. Prisikabino kaip šãšas. Ėr. Pristojo kaip šãšas, ir negali atsikratyti. Skdv. Kai šãšas kimba, i tiek, ta merga. Jnš. Prilipo žydelis prie manę kai šãšas. Glv. Kaip ir šãšas vis kišas ir kišas svetimo kalbon. Sv. Anas lýgu šãšas (apie įkyruolį) – vìsa (vis) d[a]eido (prašo, reikalauja) grašių. LzŽ 254. Stova kaip šãšas ir lauka, kas ne taip pasakys. Krš.
2. Kai šãšas vienas likau tarp laukų. Jd.
3. Ty obuolių daug, ale visi mažutukai kap šãšas. Pv. Aptraukti agrastai, sutraukti kai šašaĩ. KltŽ 308. Koki čia oboliai – mažučiukai kai šašaĩ. KltŽ 308. Stovi, būdavo, pirkelės, senos, skurdžios lyg šašaĩ. Kt. Pasistatė trobelę kaip šãšą (mažą). Jnš.
4. Mums ta Kelmė kaip šãšas (nepatogu nuvažiuoti). Užv.
lyg (kai, kaip) šãšas ant lū́pos (ant nósės, ant nùgaros) Tas stiebas ant kelio kaip šãšas ant nósės visumet painiojas. Vkš. Tas varstotas čia lyg šãšas ant lū́pos (kliūva, maišo). Skr. Pasistatė tą trobelę prie pat akių, i daba kai šãšas ant nùgaros. Jnš. Mun kaip šãšas ant nósės y[ra] ta tavo skunda, ta tavo skola, tas tavo vaikas. Šts.
lyg (kai, kaip) šãšas panósėj (pašónėj) Na, kogi tu, Kupry, į kolūkį nestoji? Tu mums dabar lyg šašas koks panosėj. (rš). Pasistatė tą trobą panosėj, daba i bus visą laiką kai šašas pašonėj. LVP 304 (Sk). Apsigyveno kaip šãšas pašónėj, visiems kliūva. Jnš.