Interneto dienoraštis, angliškai vadinamas „weblogu“ arba tiesiog „blogu“ – tai internete reguliariai viešai publikuojamos naujienos, pastabos, informacija, mintys, komentarai, kuriuos gali skaityti ir komentuoti bet kuris interneto vartotojas, pasivadinęs slapyvardžiu ar tikruoju savo vardu. Pasaulyje ši saviraiškos forma populiari jau kelerius metus ir tampa vis svarbesne, Lietuvoje apie interneto dienoraščius pradėta kalbėti maždaug prieš trejus metus, o išpopuliarėjo jie pastaraisiais metais.

Ką galima rasti vebloge, kuris pasivadino g-punktu? Kokie skaitovai eis į veblogą, kuris šaukiasi esąs g-tašku?

Sužinojau, kad mano tėvas ir brolis matė ir skaitė mano weblogą (o kas iš jūsų gali tuo pasigirti?) :D

Praeitais metais įvyko labai svarbus įvykis: “Google.com“ nusipirko įmonę “Pyra Labs“ ir jos sukurtą “veblogų“ sistemą “Blogger.com“ su milijonu dienoraštininkų.

Viena bangos dienoraščių savybė iškart krito į akį – neįmanoma prisiminti nuorodų į kokį nors autorių, ar tuo labiau atskirą įrašą [...]. Tai toli nuo tikrų weblog'ų, kuriuos įdomu, ir lengva skaityti, ir norisi cituoti.

nebeterskim veblogo.

Tačiau, straipsnio autorius yra teisus kas link bangos dienraščių: „Na, o pagrindinis lietuviškų "veblogų" resursas yra, be abejo, "Bangos dienoraščiai" su visais "veblogų" požymiais – jų daug – dienoraščių skaičius artėja prie 100 000 ir juose rašoma apie nieką...“
Bet mano požiūriu ir Lietbloguose 98 procentai, jei ne daugiau, įrašų yra apie nieką, tik kad mūsų nėra 100 000.

Internete konservatoriui užtenka ir „weblogo“: „Aš ten jokių rinkimų kampanijos elementų nededu, tiesiog žiūriu, kaip seksis bendrauti su internete esančiais žmonėmis.“

Būtų galima kelti klausimą, kuo ir kiek šie R. Šileikos smsʼai yra panašūs į dabar taip sparčiai kibererdvėje išpopuliarėjusį weblogo (elektroninio dienoraščio, dar vadinamo blogu) žanrą. Šias žinutes būtų galima bandyti skaityti ir kaip elektroninį dienoraštį, tik sukurtą ne kompiuteriu, bet kita medijos priemone. Pagrindinis skirtumas tarp weblogo ir apskritai smsʼo greičiausiai būtų siuntėjo ir gavėjų skaičiaus neatitikimas. Smsʼas paprastai rašomas vieno asmens kitam, o weblogas pateikiamas iš karto visai bendruomenei, tuo metu besilankančiai atitinkamoje interneto svetainėje.

Lietuvos aludarių sąjunga savo tinklapyje skelbia: „Nemyli alaus – nemyli tėvynės“. Iš tiesų, kaip krepšinis yra antroji Lietuvos religija, taip pat alus Lietuvoje matyt yra antrasis, labiausiai vartojamas gėrimas, po vandens. Taigi todėl mūsų Weblogʼas yra skirtas ALUI. Tiksliau ne tiek pačiam alui, o jo vartotojams – nuo ištikimiausių alaus fanų iki „kartais ragaujančių“.

Beje, pastaruoju metu čia tylu. Mano weblogas vis dar laukia savo pertvarkymo ir upgreido. Ir rimtesnių temų... :)

Besižvalgant po finansinius weblog‘us ir žiniasklaidos priemones, šią savaitę galima rasti daug straipsniukų su įžvalgomis apie finansines rinkas kitiems metams.