Biohakerystė formuojasi kaip plintantis neinstitucinis mokslo ir technologijų vystymas. Daug biohakerių ir biohakerystės aktyvistų siejami su biopanko judėjimu bei transhumanizmu.

M. Stevensono knyga – kaip reta malonus, protingas, sąmoju žaižaruojantis skaitinys. Kartu tai ir linksma kelionė, supažindinanti su įtakingiausiais mokslininkais ir specialistais, puikiai žinančiais, kokie lobiai slypi transhumanizmo technologijų skrynelėje. Autorius kalbina genų inžinierius, robotų kūrėjus, nanotechnologijos entuziastus, mokslininkus, bandančius atskleisti ilgaamžiškumo paslaptį, nepriklausomus kosmoso tyrėjus.

Sparti technologijų plėtra XX a. lėmė transhumanizmo idėjos atsiradimą. Vienas pirmųjų žodį „transhumanizmas“ 1927 m. pavartojo pirmasis UNESCO vadovas Julianas Huxlay.
Transhumanizmas yra tarptautinis, intelektualinis ir kultūrinis judėjimas, kuris siekia technologinę pažangą panaudoti žmogaus ir jo prigimties tobulinimui. Pagrindinis transhumanizmo tikslas – technologijomis modifikuoti žmogų ir sukurti postžmogų, kuris pasižymėtų geresnėmis kognityvinėmis galiomis, fiziologinėmis savybėmis, beveik nesirgtų ir būtų ilgaamžis.

„Paroda kelia klausimus apie žmogaus santykį su technologijomis ir mus supančiu pasauliu. Mes parodome, kad dirbtinis intelektas ir šiuolaikinės technologijos visuomenėje tuo pačiu metu gali tapti progresyvia, kuriančia ir naikinančia jėga, – kalba p. Melleris, meno rinkoje besisukantis daugiau kaip 20 metų. – Būdama humanoidu, Ai-Da pati yra meno objektas, kuris verčia mus diskutuoti apie šių dienų biotechnologijas ir transhumanizmą.“

Frensis Fukujama, vienas iš judėjimo kritikų, transhumanizmą netgi pavadino „pačia pavojingiausia idėja pasaulyje“. [...]
Terminą „transhumanizmas“ sugalvojo iš garsios britų aristokratų šeimos kilęs Julianas Huxley, eugenikos propaguotojas, evoliucijos biologas, pasisakantis už visapusišką žmogaus potencialo vystymąsi, kuris sukurtų „Efektyvią visuomenę“.
[...] Transhumanizmo judėjimo oponentai teigia, kad Vakarų pasaulio technokratiniai transhumanistai yra atviri postmarksistai ir darvinistai, laikantys save žmonėmis dievais ir visiškai atsidavę socialinės inžinerijos mokslui su vienu tikslu – tiesiogiai manipuliuoti žmonėmis.

Transhumanizmas – tarptautinis intelektualinis ir kultūrinis judėjimas, besivadovaujantis paradigma (nuostata), kad žmogaus ir žmonijos gyvenimo esmė – mokslo ir technologinė kūryba. Transhumanistai tiki, kad nauji mokslo atradimai bei jų pagrindu sukurtos ir įgyvendintos technologijos lemia visuomenės gerovę bei ateitį, kad technologijos gali ir turi gerinti žmogaus ne tik fizines ir fiziologines, bet ir protines doros bei išminties savybes. Transhumanistai mano, kad ilgainiui žmonės galės save transformuoti į daug daugiau gebančias būtybes ir kad tokie dalykai kaip negalia, kančia, ligos, senėjimas bei nesavanoriška mirtis yra nepageidaujami ir išvengiami. Transhumanizmo simboliai – h+ arba H+.