Ši dilema atskleidžia sudėtingos abortų problemos esmių esmę. Simptomiška, kad vieni „lenkų vyrukai“, anot Marijos Aušrinės Pavilonienės, pasisako už absoliutų ir besąlygišką abortų draudimą, kiti – už tam tikras šio draudimo išimtis. Paradoksas, bet kovoje už šventą reikalą savo šventumą desperatiškai įrodinėjantys tomaševskininkai nėra šventi prieš įstatymą.

Tomaševskininkai patenka į savo pačių paspęstus spąstus – sukuria bjaurų juos persekiojančio lietuvio paveikslą ir jau nekenčia to bjauraus sukarikatūrinto litwino. Iš čia visokie aimanavimai ir stenėjimai, isteriškos apeliacijos į tėvynę Lenkiją ir netgi grasinimai dėl lenkų sukelti Lietuvoje Maidaną.

Todėl keista, kad minėti Seimo nariai bei dabartinės Vyriausybės teisingumo ministras, pataikaudamas tomaševskininkų užmačioms, kurių apetitas vis didėja, kursto pažeisti Lietuvos Konstitucijos nuostatą. [...] Tomaševskininkų noras, kad Lietuvos piliečių – Lietuvos lenkų – pavardės būtų rašomos lenkiškomis raidėmis, Lietuvos vietovardžių bei gatvių pavadinimai būtų rašomi ne valstybine kalba, turėtų būti nepriimtinas, nes tuo siekiama nešvarių autonominių tikslų, tolesnio tam tikros dalies lietuvių polonizavimo, Valstybės pamatų griovimo.

Nes tomaševskininkai, nors ir laimi visus rinkimus lenkiškoje Rytų Lietuvos dalyje, bet tikrai neatstovauja visų jos gyventojų pažiūrų. Randasi vis daugiau išsilavinusių ir integruotis į Lietuvos viešąjį gyvenimą, o ne kurti getą siekiančių, Kremliaus propaganda netikinčių Vilnijos žmonių.

Galimybė, kad euras bent trumpam suvienys socialdemokratus ir konservatorius bei nustums nuo lovio, tikriausiai ne juokais išgąsdino viktorininkus, paksistus ir tomaševskininkus.