„Tagintojai“: menininkai ar idiotai? [antraštė]
Šunys ir katinai „tagʼina“ sienas savo kūno skysčiais. Žmonės mat kvapais nebendrauja (nebent Paryžiuj, kas ten buvo, supras...) Taigi plačiakelniai paaugliai sugalvojo daryti savaip - terlioti vertikalius paviršius neekologiškais aerozoliais (čia tik įspūdžiui sustiprinti).

Daug sunkiau įsivaizduoti, kokias žinutes palikinėja daug žemiau evoliucijos kopėčiose įstrigusi padermė – grafičių „menininkai“ ir jų itin apgailėtinas porūšis – tagintojai. [...]
Tačiau išdidžią vietą šiame panteone užima tagintojai. Tie patys, kurie nesugeba praeiti pro kelis švarius bet kokios sienos kvadratinius centimetrus ant jų nepalikę savo bukaprotiško tago arba parašo.

oj užmatyčiau tokį tagintoją. Taip šikną atspardyčiau!!!

Projektas, startuosiantis šių metų rugpjūtį, padės turto savininkams, nukentėjusiems nuo “tagintojų“ ar grafitininkų, pranešti apie padarytą žalą, o teisėsaugos institucijoms efektyviau stebėti bei identifikuoti pažeidėjus. Projekto organizatoriai tiki, jog internetinis tinklapis “www.teglikvidacija.lt“, kuriame žmonės galės įkelti nufotografuotus nelegalius parašus (tagʼus, grafiti), parašę objekto, ant kurio jis rastas, adresą, padės surasti pasikartojančių parašų buvimo vietas ir susisiekti su nukentėjusiais asmenimis.

Kai kurie dalykai visai nieko, – manau, tokią išlygą gal padarys ir tagintojų, kuriuos vadinu parašininkais, nekentėjai à la Troy. (Jie, tagų rašytojai, būtent paraše ieško profesionalumo, stiliaus ir pan. apraiškų [...]).

Prieš porą metų ginčijausi su viena mokslininke, tiriančia grafičių subkultūros ypatybes Lietuvoje. Ginčas prasidėjo nuo to, kad aš neigiau tokios subkultūros egzistavimą Lietuvoje, nes tokiai atsirasti nebuvo jokių galimybių: nei savo teritoriją saugančių ir tagais ją ženklinančių gaujų, nei tvirto stuburo, su aiškiais įsitikinimais politinių aktyvistų, pasiruošusių visomis priemonėmis, taip pat ir piešiniais ant sienų, skleisti savo ideologijos argumentus, nei galų gale pramoninėse miestų dalyse dirbančių daugiau ar mažiau savamokslių menininkų, turinčių bent šiokią tokią estetinę nuojautą. Viso to Lietuvoje nėra ir nebuvo, o atsiradę grafitininkai ir tagintojai tėra svetimų subkultūrų imitatoriai.