Ką tai sako apie mūsų žurnalistiką? Pirmiausia, visišką jos subulvarėjimą. Skirties tarp dienraščio ir tabloido, tarp rimtų dienraščių (nesvarbu, internetinių ar spausdintų) ir geltonosios žiniasklaidos, nebeliko. Galbūt jos Lietuvoje niekada ir nebuvo.

Britney Spears nuotykiai veikiausiai pateks į istoriją kaip beprecedentis žiniasklaidos įsikišimas į privataus asmens gyvenimą, rašo passion.ru. Daugiau nei metus tabloidai melžė pinigus iš svetimos nelaimės, versdami visą pasaulį kasdien stebėti tai, ką daro Britney: kaip rengiasi, ką valgo, ar vilki kelnaites ir kurioje vietoje turi daugiau celiulito.

[...] vienintelis dalykas, kurį per kelias dienas išsiaiškino tabloidai, kad jo vardas – Frederickas ir kad jis (akivaizdu, pažvelgus į nuotraukas iš Korsikos) – išvaizdus juodaplaukis.

Pasibaisėtinas ir šaltakraujis prancūzų satyrinio tabloido Charlie Hebdo redakcijos darbuotojų išžudymas sukrėtė Europą.

[...] magėjo išsiaiškinti ne tiek kryptį, temų pateikimo niuansuotes, dėl kurių vokiečiai renkasi vieną ar kitą dienraštį, kiek pačią dienraščių struktūrą. Normalių dienraščių, ne tabloidų.

Kita problema - „opiumas liaudžiai“, kuris šiandien pasireiškia geltonosios spaudos pavidalu. Nebūtų jokios bėdos, jei būtų išsiugdytas gebėjimas bulvarinius spaudinius dėti į jiems derančias lentynas.
Tačiau patys tabloidai turi savybę susireikšminti ir deleguoti sau kone mesianistinius tikslus. Štai vienas jų pareikškė, kad „jeigu tavęs nėra čia, tavęs nėra visai“. Taigi, ko ten nėra - ogi dažniausiai nėra profesūros, gabių studentų, talentingų menininkų, profesionalių medikų ir teisininkų, nėra atsidavusių pedagogų, uolių tarnautojų ir darbščių žemdirbių t.y. padoriausias visuomenės elementas yra sąmoningai eliminuotas iš tos pačios visuomenės gyvenimo.

Tabloidu dvelkiantys didieji dienraščiai ne vieną puslapį skyrė paslaptingam žinomo krepšinio trenerio dingimui [...].

Tačiau, anot apžvalgininko, neverta naiviai tikėti, kad moralizuojantis tonas, kurio šiomis dienomis laikosi britų tabloidai, smerkdami Europos leidinius dėl Wiljamo ir Catherine, tėra priverstinė poza, o ne nuoširdi pozicija.