„Apsilankius Zarasuose būtina pamatyti Stelmužės ąžuolą, kuris pernai tapo Lietuvos medžiu. Turime Šlyninkos malūną, kuriame kepama duona. Įdomias veiklas vysto mūsų ūkininkai. Kadangi paroda skirta gurmanams, pristatome Salako seniūnijos sraigininkes ir kviečiame paskanauti sraigių“, – nenusileido Zarasų rajono meras Nikolajus Gusevas.

„Sraigių auginimu kai kurie užsiima jau 3 ar 5 metus, juos jau būtų galima laikyti tam tikrais veteranais. Bendraudami atrandame vis kažką naujo – šių „sraiginininkų“ tarpusavio ryšys padeda spręsti vienus ar kitus klausimus, problemas. Sraigių populiarumas Europoje yra didesnis už teikiamą pasiūlą. „Sraigininkai“ tarpusavyje nekonkuruoja, mat niša šiam verslui Lietuvoje didžiulė.

Ūkininkas pasakoja, jog pradėjęs verslą manė, kad sunkiausia rasti pirkėjų ir parduoti produktą. „Aptaškytųjų sraigių realizacija šiame versle yra lengviausias dalykas, sunkiausia – auginimas. Norint auginti šios rūšies sraiges nepakanka garažiuko ar rūselio“, – aiškina sraigininkas.

„[...] Keista, kad sraigininkystė buvo prilyginta gyvulininkystei. Pagal prioritetus buvo atrinkta apie 350 ūkių iš kurių apie 200 buvo sraigininkai. Tikėjomės, kad Jolita laimės, ji buvo surinkusi 75 projekto balus“, – apgailestauja Jolitos tėvas.

„Tie, kurie nori pradėti auginti sraiges, gali kreiptis į mūsų ūkį. Nors viena motininė sraigė pas mus kainuoja brangiau negu kitur, bet mes naujai atėjusį sraigininką konsultuojame nuo sraigyno įrengimo iki pirmojo pardavimo“, - teigia sraigių fermos savininkas.
Sraigininkas akcentuoja, jog be vizualinės, apčiuopiamos informacijos išauginti sraiges – neįmanoma. Nepakanka perskaityti knygą, informaciją internete, peržiūrėti keletą laidų – reikia apsilankyti ūkyje, pamatyti savo akimis, pačiupinėti.

„Lietuvių sraigininkai supirkėjai lygiai taip pat nemoka jokių mokesčių. Mano kaime žmonės neša krepšiais sraiges, kai klausi, kaip priduoda, sako, kad jiems grynais mokama, niekas nežiūri. Jie lygiai taip pat supirkinėja ir mažas sraiges. [...]“, - kalbėjo Seimo narė.

Tada Egidijus nusprendė, kad būtent tokia veikla būtų puikus papildomų pajamų šaltinis, kai jau grįš gyventi ir dirbti į Lietuvą. Palengva pradėjo domėtis sraigių auginimu, susiekė su patyrusiais sraigininkais Lietuvoje ir užsienyje. Žinoma, pradėjo taupyti verslo pradžiai.

Prieš imdamiesi šių darbų vyrai jau buvo pasirašę sutartį su viena Lenkijos firma įsigyti 525 kg, t. y. 26,5 tūkst. motininių sraigių ir pašaro reprodukcijai bei moliuskų jaunikliams auginti šiltnamyje. Išperinę sraigiukus ir nesulaukę reikiamo kiekio augintinių, trūkstamą moliuskų kiekį vyrai įsigijo pakartotinai. Tačiau jau iš Lietuvos sraigininkų.

Asociacijos vadovas teigia ir pastaruosius keletą metų nesėdėjęs dykai. Nuolat domėjosi sraigių rinka, apvažiavo pusę Europos, dalyvavo net sraigininkų suvažiavime Italijoje.