Dar radikaliau tradicinę poezijos sampratą ir funkciją neigia slemas. Nuo įprastų poezijos skaitymų slemas skiriasi ne tiek erdve (vyksta baruose, lauko kavinėse), kiek skaitomais tekstais (jų forma, turiniu) ir atlikimo būdu. [...] Vertinant tekstus atsietai nuo atlikimo technikos, būdo ir aplinkos, retas kuris galėtų būti pavadintas meniniu tekstu, tačiau tuo slemai ir skiriasi nuo eilinių skaitymų, kad tekstas tampa blyksniu, įvykiu, atsirandančiu kaip skaitovo, publikos ir erdvės dialogo rezultatas, taigi nuo tradicinės poezijos sampratos nutolta dar labiau nei eilėraščių-daiktų ar eilėraščių-vaizdų atveju.

Nyderlandų atstovas atkreipia dėmesį į jų poezijoje vyraujantį destruktyvumą: „Grožis nudegino grožiui veidą“, – sako, ir sunku juo netikėti. Kitas kraštutinumas – Amerikoje šiuo metu populiarus „slamas“, atsiradęs kaip reakcija į poeziją, prieinamą tik koledžuose. Kurti „slamą“ reikia viešai, vos ne atsistojus ant statines, kurią šiemet apdainavo Gytis Norvilas [...].

Šiemet V audiovizualinės poezijos festivalis „Tarp“ toliau mėto tinklus tarpdisciplininėms idėjoms. Šių metų „Tarp“ programa sudaryta iš penkių dalių: poezijos filmų peržiūrų; eilėraščių parodų; poetų ir muzikantų koncertų; poezijos performansų ir improvizacinių slamo bei poezijos jam session skaitymų.

Susivienijęs su slamo poezijos entuziastais, „Tarp“ tapo tarptautinis ir spalio 12 d. Fluxus ministerijoje pristatė slamą tokį, kokio Lietuvoje dar nebuvo. Žiūrovai negalėjo atsistebėti svečiu iš JAV Bobu Holmanu (už kurį esame dėkingi Poetiniam Druskininkų rudeniui). B. Holmanas – solidaus amžiaus poetas, turintis talentą stebinti oratoriniais sugebėjimais.

J. Tumasonytė papasakojo apie naujuosius kultūrinius reiškinius – „slemus“, kurie, jos manymu, pagyvina kūrybines erdves: „Keista, kad tas naujoves kai kurie kritikai vertina priešiškai, esą tai yra išsišaipymas iš poezijos. Bet manau, kad „slemai“ gali vykti. Šitas dabartinis reiškinys yra atsiradęs Amerikoje praėjusio amžiaus 9–ajame dešimtmetyje. „Slemo“ skaitymai vyksta dvikovų principu. Scenoje kiekvienas dalyvis turi tris minutes. Jis savo parašytą tekstą kiek pavaidindamas skaito garsiai bare („Bix“), o žiūrovai/klausytojai balsuoja. Aišku, jei parašysi sunkų tekstą, bus sunku tavęs klausyti.

„Esame vieni iš atliekamosios poezijos, vadinamojo slemo pradininkų. Jis atsirado praėjusio amžiaus devintąjį dešimtmetį už Atlanto ir paplito pasaulyje. Scenoje naudojame stilių sintezę, eksperimentuojame“, – pasakojo Ž. Kudirka.

Slemą veda slemeris Bob... [toliau – pavardė. – Red. past.].

Kaip rašoma knygos „Slemas Lietuvoje!" prakalboje, slemo renginiai yra poetų varžytuvės ir nuobodžiam poezijos skaitymų tonui nepaklūstantis poetinis tūsas.

Knygos „Slemas Lietuvoje!“ („Kitos knygos“) šventimas prasidėjo D. Raibio greitakalbe ir klausimu, ar tikrai slemas pavojingas poezijai, jei neretai renginyje skaito 4 žmonės, o du iš jų girti. [...] Tada pereita prie slemo praktikos.