Rinkoženklis – terminas, kurį, atsižvelgdamas sąvokų turinį, siūlau vartoti vietoje plačiai paplitusių „prekės ženklas“ ir „brendas“. Kiekvieną dieną pasaulyje įregistruojama daug naujų rinkoženklių. Šis terminas, nors mažai girdėtas, yra daug tikslesnis nei prekės ženklas ir brendas, kurių vienas reiškia pirkėjo požiūrį į bendrovę, kaip veiklos vykdytoją su įsimenamu žymeniu, o kitas – bendrovės požiūrį į save.
Rinkoženklių pavadinimai – taip pat viena iš problemų, su kuriomis susiduria prekybininkai ir gamybininkai, ypač atstovaujantys lietuviškiems rinkoženkliams. Didžioji jų dalis yra visiškai bereikšmiai, beprasmiai ir neinformatyvūs vartotojams ne tik todėl, kad jų kilmės šalis nauja ir jie dar nežinomi, bet ir todėl, jog neprovokuoja asociacijų su gaminiais, yra kitaip suprantami užsienio rinkose. Mūsų kūrėjai ir gamintojai stebisi, kodėl taip sunku įsitvirtinti užsienio rinkose. Sakyčiau ir todėl, kad neapgalvojame visų veiksmingų marketinginių triukų.

Paklaustas, kaip kilo mintis išbandyti naują vaidmenį ir tapti ne tik mados stebėtoju, tačiau ir dalyviu kūrybiniame procese, E. Skerstonas pasakoja visai atsitiktinai suradęs kauniečių įkurtą prekinį ženklą vyrams, kurio filosofija ir vertybės pasirodė artimos: „Šį rinkoženklį atradau kiek anksčiau, dar liepos mėnesį, vartydamas žurnalą „Stilius“.

[...] brendas, kurį kalbininkai siūlo versti rinkoženkliu, nėra vien tik prekės ar visos kompanijos ženklas ar logotipas.