Milžiniškas landsyrų veislės šuo Fricas [...].

Landsyrai yra dideli, tvirti, gerų proporcijų šunys. Kojos yra ilgesnės nei jų pusbrolių juodų niūfaundlendų. [...]
Landsyrai daugiausia veisiami Vokietijoje, kur yra veislės standarto šaltiniai. Patinus yra lengva atskirti nuo patelių, ne tik dėl jų dydžio, bet taip pat ir galvos, kuri turi aiškų linkį. Kaip ir niūfaundlendai, landsyrai yra puikūs vandenyje. Taip pat, jie yra labai artimi savo šeimai, todėl jiems nepatinka būti atskirai nuo jų ilgai.

Mano ziniomis, atvirksciai - kadangi landsyrai yra tokie draugiski ir vieno seimininko beveik neisskiria, jam nera sunku prisitaikyti prie naujos seimos...

Iki atsirandant veislės standartui, landsyrai buvo laikomi niufaundlandais. Šie stambūs, ramūs, balti su juodomis dėmėmis šunys buvo žvejų pagalbininkai, nes jie ištvermingi, nebijo šalčio, gerai plaukia. Iš vietinių ir atvežtinių Niufaundlando salos šunų kilo landsyrai. Veislės pavadinimas siejamas su anglų dailininko sero Edwino Landseero, kuris šiuos šunis vaizdavo savo paveiksluose, pavarde.

Landsyras - puikus šeimos šuo. Jis labai mėgsta bendrauti su kitais šunimis, kiekvieną gatvėje sutiktą šuniuką norės apuostyti, pasiūlys žaisti. Niekada pirmas nepradės kovų, paliks šunį ramybėje, jei tas nelinkęs bendrauti. Žaidimai ir šėlionės su kitais šunimis landsyrui labai praverčia - tiek mankštos, tiek socialiniu atžvilgiu. Jauni šuniukai žaisdami mokosi vieni iš kitų.

Apie tai, kad šunys sugeba paveikti žmonių savijautą, žino visi. Taip pat žinome, kad jie dirba „terapeutais“ gydymo arba globos įstaigose, padeda žmonėms įveikti bendravimo sunkumus bei kitas negalias. Ir vis dėlto mūsų šalyje šunų terapija dar tebėra naujovė.
Norėdama užpildyti šią spragą, Lietuvos kinologų draugija kartu su Lietuvos niūfaundlendų ir landsyrų mėgėjų klubu pasikvietė kolegas kinoterapeutus iš Latvijos...

Negalima nepaminėti, kad landsyrai be galo myli vaikus. Mielai atlieka auklės darbą, prižiūri mažylius, juos gina. Dievina dūkti ir šėlti, mielai prisideda prie žaidžiančių vaikų būrelio.
Nesunkiai pasiduoda dresūrai, gali dalyvauti paklusnumo ar vikrumo varžybose. Kol landsyras dar jaunas, reikia išmokyti pašaukus atbėgti, pripratinti prie pavadžio ir išmokyti jo netempti, nes vėliau besiveržiantį su visais susipažinti milžiną gali būti sunku nulaikyti.

Jei yra nieko nežinančių apie Landsyrus, nuoširdžiai siūlau pasiieškoti informacijos internete. O dar geriau – atvykti į „Lesės“ prieglaudą. Susipažinsite su Neptūnu gyvai. Abejojantiems, ar šunelis vertas pažinties – keletas jo charakterio ir išorės portreto štrichų. Ar esate matę, pvz., senbernarą? O niūfaundlendą? Jei atsakymas yra teigiamas, pasakysiu, kad Landsyrai į paminėtąsias veisles yra panašūs. Tik kailiuko spalvos kiek kitokios. Landsyrai – juodai balti. Tiesiog prašyte prašosi klasikinės fotografijos. Jie – „vaikščiojanti“ taika.

Nieko nuostabaus, kad žmonės landsyrams pakerpa plaukus ant kojų, tai dar suprantama, bet būtų sudėtinga įsivaizduoti tokį milžiną su pudelio šukuosena.