Dažnai pasitaiko ir jau suremontuotų, pagražintų automobilių, kuriuos specialistai vadina lėlėmis. Tai – tuose pačiuose aukcionuose nupirkti daužti, sutvarkyti ir vėl parduodami modeliai. Dažniausiai jie tvarkomi tik dėl patrauklios išvaizdos, o važinėjant problemų gali atsirasti gana greitai.

Pirmieji litai taip pat buvo labai nekokybiški, lengvai padirbami kompiuterių spausdintuvais. Litų klastotojų daugėjo žymiai sparčiau, nei spėdavo gaudyti policija. Grupė vilniečių, prigaminę netikrų litų, jais atsiskaitydavo su baltarusiais, kurie prekiavo kontrabandiniu kuru. Pluoštelyje pinigų, kuriais buvo sumokama už kurą, tik kelios viršutinės kupiūros būdavo tikros, o toliau – ypač prastos kokybės ir labai atmestinai pagamintos klastotės. Panašios klastotės Lietuvoje buvo paplitusios dar sovietmečiu ir vadinamos lėlėmis. Tik tuomet dar niekas neturėjo spausdintuvų, tad į „lėlės“ vidurį dažniausiai dėdavo paprasčiausius popieriukus.

Bet pačioje visuomenėje jis vaidina patį didžiausią vaidmenį, nes jis moko ateinančią kartą, kuriai teks gyventi ir dirbti Lietuvoje. Kažkada tai kriminalai Lietuvoje, vietoje pinigų pakišdavo LĖLĘ. “Laisvoji rinka“ Lietuvoje yra būtent tokia pakišta lėlė, kurioje tarp tikrų pinigų yra pakišta ir netikrų pinigų. Todėl mūsų ekonomistai ir nesusigaudo, koks yra ryšys tarp pinigų, infliacijos ir defliacijos.

Po ilgų derybų „Kruojos“ vadovybė įvykdė pradinį apsimetėlių reikalavimą pervesti 240 tūkst. eurų į nurodytą banko sąskaitą. Šiuos pinigus užsieniečiai turėjo atiduoti grynaisiais. Bet apsižiūrėję lietuviai suprato, kad buvo apgauti: jiems įbrukta vadinamoji pinigų lėlė – popieriaus lapelių paketas, iš viršaus pridengtas kupiūra.

Su lėlėm viskas aišku, jas netgi patyręs kėbulininkas iš foto gali neatskirt. Bet šis variantas kitoks, tai ne lėlė, juk bet kas mato, kad pradėtas remontuoti ir nebaigtas.

Būna variantų, kai perkant iš draudimo kompanijos, nusiperki tą patį dealerio automobilį, tačiau čia retais atvejais. Kol kas žinau tik vieną atvejį, kai automobilis buvo daužtas, paskui suremontuotas dealerio (visi žinome, kad dealeriai nežiūri į kokybę, o tik į skaičiukus), paskui tas automobilis pervežtas į kitą valstiją, ten vėl gavo kasko draudimą ir galiausiai paskandintas. Žmogus manė, kad perka skenduolį, o iš tikro pirko paskendusią "lėlę".

Šį kartą pirksime „ant žemės“. Prekiautojų žargonu, tai automobiliai, kuriais prekiaujama aikštelėje, o ne nuo „tralų“. Taip, išblizgintų „lėlių“ (parduoti paruoštų mašinų) teigiamos savybės yra tos, kad nusipirkus dažniausiai nereikia jų kapitaliai remontuoti, nes tai būna atlikęs pardavėjas. Tik nereikia galvoti, kad visai nereikės remontuoti.

Labiausiai paplitę sukčiavimo būdai: falsifikuotų daiktų pardavimas, atiduodama ne visa grąža, keičiant valiutą, rankpinigių pasisavinimas, fiktyvių loterijų organizavimas, sukčiautojui nepriklausančio turto pardavimas, prekių ar pinigų sukeitimas pakišant vadinamąją lėlę ir kita.

Dabar galvoju, kokį scenarijaus finalą jie buvo sumanę? Turbūt už litus būtų mėginę įpiršti „lėlę“ – iš viršaus tikri doleriai, o viduje greičiausiai padirbti, kuriuos namuose be priemonių vargu ar atskirtum... O gal dar ką išradę?

Politikai „Facebooke“: perki draugą – gauni „lėlę“ [antraštė]
Nusikaltėlių žargonu „lėlė“ yra tikrus pinigus imituojantis pinigų pluoštas, apgaulė. Panašios padėties esama ir viename populiariausių socialinių tinklų „Facebook“ (FB), kuriame gausu ir asmeninių pagrindinių Lietuvos politikų puslapių. Susidraugauji su prezidente ar ministru, o ilgainiui ima aiškėti, kad bendravai su paprasčiausiu apsišaukėliu.

Perspėja apie automobilius „lėles“: ar jūsų automobilis nėra toks ir kas gresia [antraštė]
[...] Automobilių kėbulų remonto specialistas, „Auto Bodyshop“ direktorius Remigijus Jaruševičius Žinių radijo laidoje „Žalia rodyklė“ užsiminė apie ypač nesaugius ir net pavojingus automobilius, kitaip dar vadinamas „lėles“. „Tokio automobilio defektus sunku pastebėti net ir specialistams, mat viskas yra užmaskuota“, – perspėja kalbintas specialistas. [...]
Trečiasis, deja, dažnai paplitęs ir pavojingas – vadinamoji „lėlė“. Automobilis yra remontuojamas nekokybiškai, didžiausias dėmesys skiriamas esamiems defektams užmaskuoti.

Pjesės personažai susaistyti fiktyviais santykiais. Režisierius rado atitikmenį - kriminalistinį terminą - „lėlė“ (netikri pinigai). Iš išorės matome tvarkingą šeimą, tačiau jos viduje vyksta anaiptol tvarka ir tradicijomis nekvepiantys dalykai.