Informacijos perdavimas tarp dviejų ar daugiau kubitų atliekamas kvantinės magistralės pagalba. NIST technologijos atveju kubitus atstoja superlaidžios grandinės, o kvantinę magistralę sudaro rezonansinis kabelis.
[...] Mokslininkai užkodavo informaciją vienu kubitu, mikrobangų pavidalu perdavė ją į rezonansinio kabelio dalį. Čia ją išlaikė 10 nanosekundžių, o tada sėkmingai perdavė antrajam kubitui.

Kubitas yra kvantinės mechanikos informacijos vienetas. Vienas iš detektorių yra susijęs su lauku praeityje, kitas – su lauku ateityje. Pirma, detektorius, kuris yra surištas su praeitimi, veikia kubitą ir generuoja informaciją kaip kubitas gali būti detektuojamas. Tada kubitas yra teleportuojamas į ateitį, tai yra dingsta iš tam tikro tarpinio laikotarpio.

Viena iš svarbiausia kvantinių skaičiavimų ypatybių yra ta, jog mažiausiu informacijos saugojimo elementu yra kubitas, kuris kvantinės mechanikos ypatybių dėka tuo pačiu metu gali saugoti loginius „0“ ir „1“.

Trys magnetiniai branduoliai atitinka tris kubitus, vienas iš kurių saugo pradinę informaciją, o kiti du yra pagalbiniai kubitai ir eksperimento pradžioje yra fiksuotose būsenose.
Norint, kad pirmasis kubitas prarastų informaciją, mokslininkams teko atlikti balinimo (angl. bleaching) procedūrą.

Pasak S.Loido, daugiausia, ką galima prarasti, yra pusė kvantinio informacijos vieneto kubito.

Yra pasiūlymų superlaidžiąsias sandūras panaudoti kaip superlaidžiuosius tranzistorius arba kvantinių kompiuterių bitus, vadinamus kubitais. Geriau suprasdami ABS būsenų veikimo mechanizmą, mokslininkai tikisi superlaidžiuosius kvantinius grafeno taškus paversti kietosios būsenos kubitais.

Nors kvantiniai kompiuteriai dar išgyvena kūdikystę, teoriškai jie yra neįtikėtinai galingi, galintys išspręsti sudėtingas problemas daug sparčiau nei bet kuris įprastinis kompiuteris. Pagal Kopenhagos interpretaciją, taip yra, nes kompiuteris operuoja susietais „kubitais“, galinčiais užimti daug daugiau būsenų, nei dvi, prieinamos klasikinių kompiuterių „bitams“ (nulis arba vienas). Pagal multivisatos interpretaciją, taip yra, nes jie atlieka reikalingus skaičiavimus iš karto daugelyje Visatų.

NEC ir Japonijos vyriausybės finansuojama tyrimų grupė RIKEN pranešė pirmoji pasaulyje atradusi būdą, kaip susieti du ar daugiau kietojo kūno kubitų. [...]
NEC sukūrė pirmą valdomą kietojo kūno kubitą 1999 metais, naudodama superlaidininkų įrenginį.

Kvantiniai kompiuteriai apdoroja informaciją, užkoduotą kubitų (kvantinių bitų) pavidalu. Jie iš esmės veikia kaip ir paprastų kompiuterių bitai, bet skiriasi nuo jų tuo, jog gali egzistuoti ne tik vienoje iš dviejų būsenų – kubitas vienu metu gali egzistuoti abiejose būsenose, rašo newscientisttech.com.

Nacionalinio standartų ir technologijos instituto (JAV) mokslininkams, eksperimentuojantiems su vieno kvantinio bito (kubito) sistema, pavyko pasiekti rekordiškai mažą kvantinės informacijos apdorojimo klaidų skaičių.

Austrijos mokslininkai kubitus kodavo pagal šviesos dalelių fotonų savybę, vadinamą poliarizacija.

Superpozicija teoriškai turėtų leisti atlikti skaičiavimus lygiagrečiai, laikant informaciją kvantiniuose bituose (kubituose).