Anglų kalboje yra toks terminas crowdsourcing – tai iš esmės reiškia auditorijos pagalbą dienraščio redakcijai atrenkant svarbiausią informaciją. Ir tai praktikuojama vis plačiau. „Time“, „The Guardian“, kiti užsienio dienraščiai ir savaitraščiai ne kartą kvietė skaitytojus į pagalbą peržiūrint dokumentus, siunčiant nuotraukas ir pan. Tai rodo, kad iš esmės keičiasi santykis tarp žiniasklaidos priemonės, žurnalisto ir auditorijos. Auditorija vis intensyviau ir daugiau nei bet kada anksčiau dalyvauja žurnalistikos procese.

Socialiniai tinklai yra tai, kas palaidos Putino režimą, kadangi jie teikia neribotas internetinio „crowdsourcingo“ galimybes. (Kraudsorsingas – minios žinios, arba krūvio pas(is)kirstymas tarp tūkstančių internetinio tinklo vartotojų sprendžiant įvairias užduotis ar problemas.)

Komisija ryžtasi siūlyti terminą tik tada, kai sąvoka gerai išaiškinama. Kalbininkai po ilgokų ieškojimų ir konsultacijų su Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto mokslininkais yra pasiūlę komunikacijos sąvoką angl. crowdsourcing vadinti visuomenės patalka.

Vystoma sistema remiasi atvirosiomis inovacijomis, individualių užduočių perdavimu žmonių grupėms (angl. crowdsourcing), lengvesniu vartotojų įtraukimu į naujo produkto kūrimą.

Crowdsourcing‘as – vidinei banko kultūrai formuoti
Crowdsourcing (minios paslauga) – populiarėjantis reiškinys versle, kai paslaugoms ar produktams kurti, tobulinti, idėjoms generuoti užsakovas pasitelkia ne konkrečią įmonę ar specialistą, bet prašo interneto bendruomenės pagalbos. Šis įrankis yra patogus, nes leidžia pritraukti daug ir įvairių idėjų, tačiau komplikuotas, nes valdyti crowdsourcing‘ą yra sudėtinga, o rezultatas gali būti nenuspėjamas.

Kaip bebūtų, atmetus sudėtingus metafizinius ginčus (didysis fizikas Richardas Feynmanas sakė: „Galiu drąsiai tvirtinti: kvantinės mechanikos niekas nesupranta“), negalima nepaminėti eksperimento socialinės vertės – fundamentalių gamtos dėsnių patikrinimo prielaida buvo sutelktinis veikimas (crowdsourcing). „Ypač malonu buvo tai, kad į eksperimentą įtraukėme tiek daug žmonių.

Į feisbuko kovą įsijungė ir kiti žurnalistai bei vienas netikėtas veikėjas – daug laiko, azarto ir gerą humoro jausmą turintis Haroldas Mackevičius. Jis tame pačiame feisbuke suorganizavo R. Karbauskiui tikrą crowdsourcingą: traukia informaciją iš ūkininkų, o susigaudyti painiuose trąšų ir sumaišytų grūdų reikaluose jam padeda teisininkai ir ekspertai.

Projekto metu bus siekiama sukurti debesų kompiuterijos technologijomis (angl. Cloud-based technologies, Cloud computing technologies) pagrįstą infrastruktūrą bei paslaugas, kurios padėtų minėto pobūdžio institucijoms paskelbti turimus skaitmeninius išteklius EUROPEANOS portale. Be to bus plėtojamos ir kitos, „minios išminties“ (angl. Crowdsourcing) idėja grįstos technologijos, kurios bus skirtos geografinių duomenų, istorinės geografijos, metaduomenų turtinimui, daugiakalbių istorijos ir archeologijos tezaurų bei „Wikimedia“ pobūdžio programų taikymui.

Pagal jo idėją, pasinaudodami „minios paslaugomis“ (angl. „crowdsourcing“), gamintojai galėtų realiu laiku stebėti savo prekių išdėstymą, kiekį, kainodarą, taikomas akcijas parduotuvėse, kurioms tiekia prekes. Jiems nereikėtų samdyti žmonių, siųsti vadybininkų į įvairias prekybos vietas, leisti pinigų transporto išlaidoms, visą darbą už mažesnį atlygį atliktų savanoriai talkininkai – bet kas, turintis išmanųjį „Android“ telefoną.

Vienas iš būdų tai padaryti – „crowdsourcingas“ (angl. Crowdsourcing). Kalbant plačiąja prasme, tai modelis, kuomet problema ar klausimas atvirai pateikiamas tam tikrai grupei anoniminių sprendėjų, laukiant iš jų geriausių pasiūlymų ar sprendimų.
Socialinėje medijoje šis principas veikia kaip savotiškas naujų idėjų aukcionas. Pasitelkdamas jį, verslas, pavyzdžiui, per socialinius tinklus („Facebook“, „Linkedin“ ir kt.) ar diskusijų forumus kreipiasi į tikslines elektronines bendruomenes (angl. „crowd“), kurios dažniausiai vienija jų produktų esamus ar potencialius vartotojus, ir domisi jų nuomone vienu ar kitu klausimu, ragina siūlyti idėjas.