#Karvingas, tai kažkoks dekoras kažkaip susijęs su karvėmis ar kaip?

Kaip ir dauguma virtuvės subtilybių karvingas atkeliavo iš Tolimųjų Rytų. Šiandien įvairios tautos turi skirtingas pjaustymo tradicijas, perduodamas iš kartos į kartą. Kinai ir japonai žmonių, drakonų, gyvūnų išpjaustymo iš daržovių ir vaisių meistrai. Tailande, pagal tradicijas, pjaustomos gėlių kompozicijos.
Karvingo meistrai teigia, jog tai pilnavertė meno rūšis. Dekoratyvinio pjaustymo įgūdžiams lavinti egzistuoja ištisi kursai, o aukšto lygio restoranai užsienyje turi atskirą žmogų atsakingą tik už estetišką ir dekoratyvų vaisių ir daržovių pateikimą lankytojui.

Žodį „karvingas“ (angl. carving – drožyba, pjaustyba) tikriausiai jau teko girdėti. O jei ne, tai bent matyti meniškai išpjaustytus arbūzus Pietų šalių viešbučių restoranuose. Tokia pjaustyba, arba drožyba – pasaulyje labai populiarus pomėgis, kartais prilyginamas menui, rengiamos parodos, konkursai, leidžiami albumai ir knygos.

Ar žinote, kad nukeliavus į Tailandą galima baigti vadinamuosius karvingo kursus – ten mokoma išmoningai dekoruoti valgius. Taip, tokie kursai šioje be galo senas patiekalų puošybos tradicijas turinčioje šalyje išties rengiami. Karvingas, kilęs iš angliško žodžio carving ir reiškiantis meninį daržovių, vaisių pjaustymą, čia tobulintas šimtmečiais, jo paslaptys perduodamos iš kartos į kartą, kuriami specialūs įrankiai, pjaustymo technikos ir būdai. Tačiau subtilių gėlių kompozicijos iš morkų, cukinijų, ridikėlių ar aitriųjų paprikų šiuolaikinėje mūsų virtuvėje kelia greičiau nuostabą nei susižavėjimą. Per puošnu ir per daug vargo.

Vaisių pjaustinėjimo menas dar vadinamas „karvingu“. Šis terminas kilęs iš angliško žodžio „carving“, reiškiančio „drožinėjimas“, „raižymas“, „pjaustymas“.

Dekoratyvinis vaisių ir daržovių pjaustymas tarptautinėje erdvėje vadinamas karvingu. Tolimuosiuose Rytuose net XIV amžiuje atsiradęs meninis vaisių ir daržovių pjaustinėjimas per tūkstančius metų daugelyje šalių tapo neatsiejama šventine tradicija.