Ši išdauža nebuvo pažymėta jokiais apie gresiantį pavojų įspėjančiais ženklais, neaptverta. Po smūgio pareiškėjas nukrito nuo dviračio, veidu atsitrenkė į dviračio tako asfaltuotą dangą ir patyrė įvairių veido bei galvos sužalojimų.

Iš 2011-02-01 patrulinių apžiūrų akto Nr. 5, atsakovų atstovų paaiškinimų, atsakovas UAB „Šiaulių plentas“ kartu su Šiaulių miesto savivaldybės administracija jau buvo nustatęs asfaltbetonio išdaužą Bačiūnų gatvėje. 2009-11-10 pasirašytos Sutarties 1 priede – techninėse specifikacijose numatyta, kad aplink išdaužas turėtų būti pažymėta stačiakampėmis figūromis, tačiau iki pat išdaužos sutvarkymo 2011-02-14, šie veiksmai atlikti nebuvo [...].

Asfalto dangos duobėms ir išdaužoms užtaisyti skiriama 250 tūkstančių litų, dar 260 tūkstančių – asfalto dangai atnaujinti.

Duobių keliuose atsiradimo priežastis – po žiemos susilpnėjusi danga. [...] Teigiama, kad esant intensyviam eismui kumščio dydžio išdauža per dieną gali padidėti iki kamuolio dydžio ir tapti pavojinga eismui. Pavojinga laikoma išdauža, kurios skersmuo maždaug 30 cm, o gylis – 4 cm. Dauguma šulinėlių yra įdubę gerokai giliau, o skermuo jų toks, kad žmogus pralįstų... [...]
Prakirsta ar sugadinta automobilio padanga, įlenktas ratlankis, sudaužytos važiuoklės detalės – tai tik kelios bėdos, galinčios nutikti įvažiavus į duobę: išdaužą ar įdubusį šulinėlį. O kur dar sugaištas laikas, patirtos išlaidos, sugadinta nuotaika.

A. Stavginsko teigimu, pernai iš Kelių priežiūros ir plėtros programos vietinės reikšmės keliams ir gatvėms tiesti, taisyti ir prižiūrėti miesto gatvių išdaužoms remontuoti buvo skirta 190 tūkstančių litų.

„Visus sluoksnius, kurie trukdo sukibimui ar kelia įtarimą, reikia pašalinti. Įgeriančius ir byrančius pagrindus gruntuoti su stipriu giluminiu gruntu, o įgeriančius, bet nebyrančius pagrindus gruntuoti su įprastiniu giluminiu gruntu. Prieš glaistymą būtina užtaisyti visas išdaužas, griovelius. Būtina užtikrinti palankią patalpų temperatūrą tiek glaistymo, tiek glaisto džiūvimo metu. Patalpos ir glaistomo pagrindo temperatūra turi siekti + 5 C, o glaistant gipsiniais glaistais – +10 C“, – pataria specialistas.

„Sienų tapyba patiria nuostolių, tačiau, kai žvelgiame į freską, turime pamatyti meno kūrinį, o ne nuostolius, išdaužas. Kūrinio netektys neturi nustelbti, reikia jas eliminuoti – atstatyti tinko sluoksnį ir užtonuoti artima spalva. Šiuo keliu eidami Sapiegų rūmuose mes pasiekėme visai pakenčiamų rezultatų“, – pasakoja Sapiegų rūmų restauravimo darbų vadovas, aukščiausios kategorijos sienų tapybos restauratorius Juozas Algirdas Pilipavičius.

Atšilus orams, Kauno miesto gatvėse pradėtos tvarkyti išdaužos, atsiradusios po šaltos ir itin speiguotos žiemos. Tokios išdaužos iki šiol buvo tvarkomos labiau nuo miesto centro nutolusiose Švenčionių, Pabrėžos, Veiverių, Raudondvario, Rūko, Didžiojoje, Verkių, Piliuonos, Kurtinių gatvėse.