fèniksas
„Rangovas, įsteigtas tik vienam konkrečiam projektui ir neturintis nuolatinių darbuotojų, konkurse gali pasiūlyti mažesnę kainą nei tas rangovas, kuris turi nuolatinių darbuotojų, investuoja į jų kvalifikaciją bei darbų saugą“, – pranešime cituojamas Dalius Gedvilas, LSA prezidentas. Pasak jo, nekontroliuojant, ar rangovas pagal darbuotojų kiekį ir kompetencijas bent teoriškai yra pajėgus įvykdyti užsakymą, atsiranda galimybė pirkimuose dalyvauti nesąžiningoms įmonėms, taip vadinamiems „feniksams“.
Paskutiniu metu nemažai girdėti apie įmones – „feniksus“. Fenikso sindromu vadinamas procesas, kuomet įmonių savininkai norėdami atsikratyti įmonės įsipareigojimų, perleidžia jos turtą kitoms, dažnai naujai įsteigtoms įmonėms, o pirmajai palieka tik jos skolas. Subankrutavusios įmonės veikla „prikeliama“ naujoje įmonėje, turinčioje senosios turtą, tačiau jau be skolų.
Galimai nesąžiningo bankroto ir ant jo pamatų kuriamo naujo verslo – „fenikso“ – požymiai niekam ne paslaptis. Atvejų, kai bendrovės turtas atitenka naujai sukurtoms įmonėms, o senoji paliekama mirti – daugybė.
Įmonių bankrotai piką pasiekę ekonominės krizės metu slūgsta ir jų apimtys jau grįžta į prieškrizinį lygį. Tačiau nagrinėjant bankrotų atvejus, verta atkreipti dėmesį į „iškalbingą“ tyčinių bankrotų arba vadinamų „feniksų“ statistiką. Oficialiais duomenimis, Lietuvoje nuo 1998 m. iki 2009 m., tyčiniais buvo pripažinti tik 30 bankroto atvejų. Ar išties šalyje tiek mažai įmonių „feniksų“, ar sunku tokius atvejus nustatyti?
Aprašymas
Kalba
Publikavimo informacija
Data
Leidėjas
Pavadinimas
Atsisiųsti ištekliaus įrašo informaciją
Atsisiųsti žodžio informaciją:
RDF formatu LMF formatu TEI formatu TBX formatu SOAP formatu JSON formatu XLSX formatu DOCX formatu PDF formatuKomentuoti
Komentuoti gali tik prisijungę nariai.
Komentarų nėra
Komentarai(0)