Feministės nekenčia vyrų. Ir juos stengiasi pažeminti – galbūt net sunaikinti visą Adomo palikuonių lytį. Vien todėl, kad mamutų medžioti nebereikia, o vaikams susilaukti skirti spermos bankai.
Tokioms kovingoms amazonėms vyrai nepasivargino pritaikyti specialių terminų: Amerikos radijo ir TV laidų vedėjas Rush Limbaugh jas pavadino Feminazi. Šis terminas (pasak jo) apibūdina moteris, kurios bando pasidaryti kiek įmanoma daugiau abortų.

Prie feminizmo netgi priskiriamas feminacių judėjimas – moterys, lenktyniaujančios, kuri pasidarys daugiau abortų... Keista, tačiau visoje šioje diskursų košėje feminizmo – populiariai sakant, moterų kovos už lygias teises – idėją geriausiai, mano manymu, išreiškia senas R. West posakis: „Aš pati niekada nežinojau tiksliai, kas yra feminizmas, aš tik žinojau, kad žmonės mane vadina feministe tada, kai išreiškiu sentimentus, kurie skiria mane nuo ištižėlės ar prostitutės.“

Tačiau, kaip minėjau, dar ir dabar į feminizmą žiūrima gan kreivai. Feministės neretai painiojamos su feminacėmis (feminazi). Feminacės – tai radikaliai, ekstremaliai nusiteikusios feministės, kurios siekia pranašumo prieš vyrus, o ne lyčių lygybės. Nemaža dalis feminacių išreiškia atvirą pasibjaurėjimą vyrais ir kursto neapykantą jiems. Blogiausia, kad dėl šio radikalaus požiūrio/judėjimo dažnai įpainiojamos ir feministės, ir priešiški pasisakymai būna nukreipiami jų adresu. Kol feminacės niekina vyriškąją giminę, feministės nuo vyrų nenusigręžia.

Kai kalbama apie „progresyvius“ moterų judėjimus Vakarų Europoje, kuriais neva turime sekti mes, „atsilikėliai“, reiktų paminėti ir dar naujesnius, antifeministinius, kurių atstovės, jas „ginančias“ feministes pajuokia terminu feminazi. Daugėja moterų kurios nenori su vyrais nei konkuruoti, nei kovoti. Jos nori būti moteriškomis moterimis ir šalia matyti vyriškus vyrus. Joms nerūpi lygybė, bet svarbus lygiavertiškumas, lyčių poliariškumas, bendradarbiavimas, o ne kova.