Mirusiųjų knygos, kuri vadinama Atminimo knyga, autorius yra vilnietis žurnalistas Valdas Kaminskas. Vyras teigia turįs idėją sukurti savotišką Lietuvos mirusiųjų feisbuką. Tai būtų internetinė duomenų bazė, atskleidžianti konkrečiose šalies kapinaitėse palaidotų mirusiųjų vardus, pavardes, gimimo ir mirties datas.

Turbūt populiariausias feisbūko puslapis, o komentuoti Dalios pasisakymų niekas nesiima. O šiaip šaunuolė Dalia :) Keep it up.

„Facebook'e“ visuomenė kritikuoja Ezopą [antraštė]

Neringa ir jos medinis „feisbukas“ [antraštė]
Neringos vėtrungės nėra vien originalus Kuršių nerijos miestelių suvenyras. Tai tam tikra ženklų sistema, kurią skaityti mokantys galėdavo sužinoti pagrindinę informaciją apie žmogų – kur jis gyvena, iš kokios šeimos, vedęs ar ne, koks jo statusas bendruomenėje ir panašiai. [...] Nerijai tapus Hanzos prekybinių kelių sankirta, vėtrungėmis pradėta žymėti laivų paskirtis, jų hierarchija. Pirmiausiai vėtrungės rodė, iš kurio kaimo ir kuriai teritorijai laivas priklausė, taip pat, ar jis ką gabena, ar jau grįžta tuščias ir dezinfekuotas. [...]

Turbūt, jau supratome, kad „facebook“ yra didžiausia interneto smegduobė. Jei skaičiuotume vidutiniškai praleistą laiką interneto portaluose, socialinis tinklapis „facebook“ taptų numeris vienas, palikdamas už savęs tokius konkurentus, kaip „Google“ ir „Yahoo“. Taip pat, jei skaičiuotume daugiausiai laiko praleistą interneto portaluose tai „facebook“ vėl būtų pirmas.

Originali, netikėta, tačiau gal ir nebloga idėja pakeisti infekuotus tokius valstybės indus, kaip iki širdies pykinimo kokčios ir netikros partinės bendraminčių jungtys, bukinančio šlamšto prifarširuotos televizijos, pasitelkiant į pagalbą virtualias erdves. Kad ir “feisbuką“, kaip virtualių visuomenės forumų štabą.

Pernai paskelbęs apie gausybę pradėtų ir/ar įgyvendintų atnaujinimų (profilio video, 360 laipsnių vaizdo įrašai, įvairūs reklamos galimybių patobulinimai ir t.t.), šiemet feisbukas ir toliau stiprins savo įtaką socialinių tinklų pasaulyje ir artimiausių konkurentų neprisileis per arti.

Jau kitą dieną bendrakeleiviui Zigmantui sukūrus feisbuko grupę „Tai galėjau būti ir aš“, teko permąstyti tiek mūsų pačių elgesį kritinėje masėje, tiek apskritai dviratininkų padėtį judriame Vilniaus mieste.

Nejaugi norite, kad būsimasis jūsų vadovas „Facebook'e“ rastų, ką jūs išdarinėjote per savo jubiliejų?

„Pakeverzojau nuotraukas tarp eilėraščių, kad nebūtų nuobodu skaityti“, – murma S. Parulskis, pradėjęs fotografuoti (ir naudotis feisbuku), kai gydytojas liepė mažiau gerti ir neberūkyti (knygos viršelis turi kišenėlę, kur galima įkišti kyšį).

– Neatsitiks taip, kad rinkėjai pavargs nuo aktyvaus brovimosi prie kiekvieno iš jų?
– Taip gali įvykti, bet čia nuolatinis procesas. Atsibos vieni būdai, bet kažkas kūrybiškai atras kitą formą. Tie patys feisbukai, manau, trumpalaikiai, po kelerių metų mes jų nebeturėsime.

– Neseniai „Facebook“ sukūrei grupę „Pagauti Solomoną“, prie kurios jau prisijungė daugiau nei 5000 „facebookʼiečių“. Tikslas – pričiupti grafičių mėgėją Solomon, savo pseudonimą tepliojantį ant Vilniaus pastatų.

Internete nebėra privatumo ir saugumo - bet jo jau ir nebegeidžiama. Atsiradus socialiniams tinklams (feisbukams ir jų hibridams) asmeninio gyvenimo savireklama tapo manija. Globalizacija, pasirodo, išdildo žmogaus moralinį drovumą. Žmogus su malonumu ima apsinuoginti iki visiškai pliko kūno.

Darbuotojas „Facebook`o“ paskyroje: „Velniop šį darbą“; darbdavys: „Gerai. Jei šį darbą velniop, tuomet duosiu jį tam, kas nesinaudoja „Facebook`u“ darbo metu. Pamiršote, kad mes čia esame draugai?“