Kas yra dendroparkas, arba, kaip dažnai dar vadinami panašūs objektai, arboretumas? Tai retų sumedėjusių, paprastai svetimžemių, augalų kolekcija, supažindinanti lankytojus su dekoratyvinių medžių ir krūmų rūšių, veislių įvairove, jų auginimo sąlygomis ir panaudojimo želdynuose galimybėmis. Tam tikru požiūriu tai lyg botanikos sodas, kuriame daugiausia dėmesio skiriama tik sumedėjusiems augalams - medžiams, krūmams, lianoms. Ir nereikėtų arboretumų painioti (kaip iš nežinojimo daro dauguma pateikusiųjų komentarus) su paprastais parkais, o juo labiau - su botaniniais ir kitais draustiniais. Pastarųjų paskirtis - saugoti natūralią gamtą ar atskirus jos komponentus. Tuo metu botanikos sodai ir arboretumai (dendrologiniai parkai) supažindina mus su augalų pasaulio įvairove, deramai ir estetiniu požiūriu patraukliai pristato ją visuomenei, atlieka platų švietėjišką darbą. Taigi botaniniuose ar kitos paskirties draustiniuose saugoma natūrali gamta ir jos biologinė įvairovė, o botanikos soduose ir arboretumuose kaupiamos augalų kolekcijos.

Rabikių kaime, kuris yra Panevėžio rajone, už 5 km nuo Krekenavos miestelio, plyti sodyba – Beržoto dendrologinis parkas. Sumedėjusių augalų gausa šis parkas Lietuvoje nusileidžia tik Vilniaus universiteto botanikos sodui.
Beržoto dendroparkas užima 7 ha plotą. Čia auga per 1200 sumedėjusių augalų rūšių, porūšių, variatetų, formų ir kultivarų.

Viena iš teritorijų - Uošvės Liežuvio dendroparkas. Nutiestas patogus privažiavimas, įrengta mašinų stovėjimo aikštelė, pagrindinis takas ir dviračių takai, pastatytos pavėsinės, suoliukai, nuo kurių galima grožėtis mariomis. Numatyta vieta renginiams.

Kai „Lietuvai pagražinti Vilniaus draugijos“ ir „Žaliuojančios Vilnijos“ draugijos aktyvistų pakviesti, išvykome pasidairyti po Lietuvos dendroparkus, botanikos sodus ir medelynus, pirmiausia kelias vedė į Skinderiškį. Kai čia svečiavomės, dauguma dendroparko medžių buvo dar visai žali, tarsi nė neketindami keisti rūbo prieš atkeliavusį naują svečią – rudenį. Tačiau dabar, įsivaizduokime, jie tviskėte tviska įvairiausiomis spalvomis: kuris auksaspalvis, kuris raudonas, o kuris išvis margut margutėlis. Prie tradicinių medžių apdarų rudenį jau įpratę esame, mat puikiai žinome, kas kokia puošmena mūsų žvilgsnį patrauks, o štai Skinderiškyje ir apstulbti galima – juk čia šitiek iki šiol neregėtų medžių ir krūmų, ir jų drabužėliai kitoniški...

Skinderiškio dendroparkas 1971 m. pradėtas sodinti Kęstučio Kaltenio. Šis dendroparkas yra įsikūręs vakariniame Kėdainių rajono pakraštyje, Užvarčių ir Žostautų kaimuose. [...] Dendroparkas užima 123 ha teritoriją, kuriai priklauso apie 30 ha Šušvės užtvankos vandenų, kuriuose gausu pusiasalių, salelių ir įlankų. Skinderiškio dendroparkas pasižymi itin didele sumedėjusių augalų rūšių, veislių, taksonų įvairove. Parke auginama apie 1300 medžių ir krūmų rūšių bei formų.

Lėdurgos dendroparkas - tai fantastiška kolekcija, kur augalai auga lygiai taip pat natūraliai kaip ir miške. Čia galite pasisemti įkvėpimo, kaip savo namuose sukurti svajonių kampelį. Sodininkas Arvidas Janitens per 40 metų sukūrė specialią mokymo vietą. Mes nesame pavyzdžiu prabangiems dalykams, mes - paprasto kaimiško parko pavyzdys, kur viskas auga natūraliai, o vakarais gieda lakštingalos. Parkas įkurtas remiantis miško planu.

Takelis ima tolti nuo marių, veda į upelio slėnį, paskui pro pievą, pilną žiedų, į Girionių dendroparką – unikalų žmogaus rankų kūrinį.