Kai atvykome į Edukologijos universiteto bendrabutį, kur šiuo metu gyvena Giorgi, buvome taip pat labai šiltai priimti. [...] Maždaug dvi valandas trunkantis gruziniškųjų chinkalių, kurie labiau paplitę šalies kalnų regionuose, gaminimo procesas visiškai neprailgo draugiškai besišnekučiuojant. [...]
Tešlos apskritimo krašteliai į viršų sulankstomi armonikėle ir viršuje susiformavęs galiukas užsukamas taip, kad chinkalis įgautų panašią į svogūno formą. Klasikiniame chinkalyje turėtų būti apie 16 įlinkių, tačiau gruziniškos virtuvės profesionalai padaro 32 ar netgi daugiau. Giorgi pasakojo, kad Gruzijoje gaminantys chinkalius virėjai netgi varžosi, kuris sugebės padaryti daugiau įlinkių.
Paruošti chinkaliai sudedami į kuo platesnį puodą su verdančiu vandeniu. Virti juos reikia apie dešimt minučių.

Ką gruzinai deda ant vaišių stalo? Geriausiai įsiminė saulėje prinokusių pomidorų ir agurkų salotos su graikinių riešutų užpilu, baltos žuvys su saldžiarūgščiu granatų užpilu, sultingos vištienos patiekalai, chinkaliai (miltiniai virtiniai, įdaryti mėsa su kaukazietiškais prieskoniais). [...]
Populiariausi chinkaliai – su mėsa, bet gaminami ir su pievagrybiais, sūriu.

Kita gruzinų vizitinė kortelė – chinkaliai. Tai milžiniški koldūnai su malta ir prieskoniais pagardinta mėsa, suspausti į mazgelį viršuje. Chinkaliai, kaip mus mokė restorano-kavinės savininkai, valgomi rankomis taip, kad sultinys neištekėtų į lėkštę, o mazgelis, už kurio paimamas chinkalis, paliekamas nesuvalgytas. Mažiausia porcija, kokią gausite užeigoje, – trys chinkaliai lėkštėje.

Kaip daryti chinkalius [antraštė]
Chinkali [...] – Lietuvoje vadinami „gruziniški“ koldūnai. Iš tikrųjų tai čia nei koldūnai, nei ką – tik kad principas panašus, atseit, faršas tešloje... Na, tada ir kibinus būtų galima pavadinti „karaimiškais keptais koldūnais“ – būtų tas pats. [...]
Chinkalius derėtų ruošti iš 30% avienos, 40% kiaulienos, 10% lašinukų ir 20% svogūnų – pagal masę.

Tradiciniai patiekalai – khinkaliai ir khačiapuriai. Tai yra miltiniai valgiai. [...]
Khinkaliai primena koldūnus. Viduje – ne tik maišytas jautienos ir kiaulienos faršas bet ir vienas ypatingas ingredientas – vanduo. Kuo jis ypatingas? Ogi tuo, kad khinkaliai valgomi rankomis, tad būtina saugotis, kad skystis neišbėgtų ant kelnių. Sakoma, kad geras khinkalių valgytojas palieka lėkštę sausą, o tai gana sunki užduotis.

Živilė Barusevičiūtė: lietuvės universalios – ir malkas kapoja, ir chinkalius lipdo [antraštė]
Kaukaziečių posakiui „Papjauk aviną, išdorok mėsą, paduok moteriai ir ji sugadins kepsnį“ Živilė turi paaiškinimą. „Moterims patikėti kruopštumo reikalaujantys darbai: minkyti tešlą chačapuriams (papločiai su sūriu), chinkaliams (dideli koldūnai su kapota mėsa), sukti dolmas (mažyčiai balandėliai iš vynuogių lapų) [...]. Lietuvoje šių tradicijų nepaisoma, mat lietuvės – universalios moterys, gali ir malkas kapoti, ir chinkalius lipdyti“, – šypsosi pašnekovė.

Gruzinai nebūtų gruzinais – nepaisant akivaizdaus skurdo ir bedarbystės, jie nepraranda linksmo būdo ir vaišingumo. Ir tai daro bene didžiausią įspūdį. [...] Jų virtuvė labai gera, neįmanoma neapsivalgyti, ypač tais chinkaliais. Tai tokie didžiuliai koldūnai, kurių „statusas“ prilygsta mūsų cepelinams.

Khinkaliai verdami negali liestis prie vienas kito, tad reikalingi didžiuliai puodai ir rėčiai tešlainukams išgrėbti. [...] Ranka imi už khinkalio viršūnės, atsargiai prakandi kraštelį ir išgeri karštą sultinį. [...] Kuo khinkalis sultingesnis ir jo tešla plonesnė, tuo labiau įgudusi šeimininkė jį raitė. Nėra paprasta taip plonai iškočioti tešlą, kad ši neprakiurtų ir neišlietų sultinio bei liktų standi, taigi dauguma restoranų turi tešlos kočiojimo mašinėles. [...] Nuo 3-4 khinkalių galima sočiai užkąsti, o 6 užtenka vyrui pamaitinti.

Chinkaliai – tai didžiuliai gruziniški koldūnai, kuriuos prakandus pirmiausia reikia išgerti viduje esantį sultinį.

Chinkalių ir koldūnų valgymas skiriasi. Chinkalius reikėtų suimti už uodegėlės, apversti aukštyn kojomis ir atkąsti gabalėlį šone. Tuomet išgerti viduje susidariusį sultinį ir pamažu suvalgyti likusį chinkalį. Tačiau uodegėlės nevalgykite, ji skirta tik chinkalio laikymui.

Khinkaliai – gruziniški koldūnų pusbroliai [antraštė]
Tikrai pasimėgaučiau Gruzijos saulėje prinokusiais persikais, melionais, arbūzais, paragaučiau chačiapurių ir mūsų koldūnų pusbrolių – khinkalių.
Kol svajojam apie kelionę į Gruziją, siūlau imti ir pasigaminti kažką gruziniško. Gruzinės khinkalius raito taip, kad viduje liktų kuo daugiau sodraus skonio sultinio. Į mėsą dėl aromato būtinai maišo daug kalendrų ir svogūno (kas mėgstat), o tešlą kočioja kuo plonesnę. Tuo tešlos plonumu khinkaliai ir skiriasi nuo mūsiškių koldūnų, restoranuose ją daro specialiomis mašinėlėmis tešlai, bet tikrai išsikočiosite ir namuose patys.

Maistas - labai svarbi Gruzijos kultūros dalis. Nacionaliniais vadinami du patiekalai: chačiapuris (pyragas su užkeptu varškės sūriu) ir chinkaliai (panašūs į mūsų koldūnus, tik didesni). Tradiciškai chinkaliai valgomi tik rankomis, nes iš perpjauto chinkalio išbėgus sultims jis praranda didumą savo skonio. Pirmiausia yra nukandamas chinkalio galiukas, išsiurbiamos sultys, o tada suvalgomas. Chinkalių gali būti su įvairiais įdarais, pradedant mėsa ir baigiant trintomis daržovėmis ar vaisiais.

Chinkalis – didžiuliai koldūnai su įvairiais įdarais.