Šįkart apie pilkąją karantino zoną. O gal reiktų sakyti „apie pilkąją gyvenimo zoną“? Pastaruoju metu gaunu daugybę laiškų ir pasakojimų. Apie cunamišką santykių griūtį. Daugybė metų psichoterapijoje. O net negalvojau, kad tokia staigi pabaiga egzistuoja. Bent jau mano burbule tokios nesimatė. Dabar jau kurį laiką suprantu, kad gal per ilgai gyvenau savo sveikų neurotikų pasaulyje. Kur viskas lėtai ir su refleksija vyksta. Kur kalbama apie savo jausmus. Ne tik teigiamus, bet ir apie neigiamus jausmus.

Euro baimės burbulas: Latvijoje žadėtos sumaišties nė kvapo [antraštė]
albos, kad Latvijai įsivedus eurą vietiniai pradėjo itin dažnai žvalgytis į mažesnių kainų Lietuvą, o lietuviai lyg pametę galvas suskubo išleisti paskutinių latų, nepasitvirtino.

Nobelio premijos laureatas: turto burbulų prevencija – finansinio stabilumo pagrindas [antraštė]
Pasaulio finansų krizė parodė, kad nekilnojamojo turto kainų burbulai gali turėti skaudžių pasekmių ne tik bankams, bet ir valstybėms, o galiausiai – ir visiems mokesčių mokėtojams. Todėl reikalinga pertvarka, kuri padėtų užkirsti kelią naujiems burbulams, konstatuota diskusijoje su lietuvių kilmės JAV ekonomistu, šių metų Nobelio premijos laureatu, Jeilio universiteto profesoriumi Robertu J. Shilleriu.

Socialinis palaikymo burbulas – vieno asmens namų ūkio bendravimas su kitu namų ūkiu, siekiant suteikti emocinę ir praktinę pagalbą didesnį izoliacijos stresą patiriantiems žmonėms.

Aš pagalvoju, kiek yra senų žmonių, kuriems tai paskutinės arba vienos paskutinių Kalėdų galbūt gyvenime, kurie patys mieliau surizikuotų pamatyti savo artimuosius nei sėdėtų vieni prie Kūčių stalo, tai tas miestų uždarymas atrodo žiauriai. Geriau jau, jei tik yra galimybė, kurti socialinius burbulus, laikytis visų saugumo reikalavimų, nei sėdėti namie ir porinti, koks super duper atsakingas esi ir rūpiniesi artimųjų sveikata. Bet artimųjų sveikata tai ne vien covid, bet ir psichinė būklė. Išvis vyresniame amžiuje be socialinio kontakto labai greitai ateina psichinis nuosmukis. Deja, telefonai ir kameros to neatstos.

Mes užsidarome savo mažuose kasdienybės burbuluose, įvedame juose rutininę tvarką ir, kartą tai padarę, daugiau nebekišame nosies laukan. Tai atrodo nesaugu. Aplinka, ypač žiniasklaidos priemonės, mūsų nusiteikimą tik stiprina, skatindama likti savo burbule ir nenorėti nieko daugiau, nes mūsų bent jau teroristai nesprogdina. Kol kas.

Delfi primena, kad šį trečiadienį žadama patvirtinti du karantino taisyklių pakeitimus. Jie galėtų būti susiję tik su „socialiniais burbulais“, kai leidžiama bendrauti po vieną gyvenantiems žmonėms bei dar vienam namų ūkiui, bei galimybe nuotoliniu būdu iš mokyklos patalpų mokytis sunkumų patiriantiems vaikams. [...]
Socialinių burbulų idėja reiškia, kad vieno asmens namų ūkiui būtų leidžiama bendrauti su kitu namų ūkiu, siekiant suteikti emocinę ir praktinę pagalbą didesnį izoliacijos stresą patiriantiems žmonėms.

[Žurnalistė Ugnė Karaliūnaitė] Ekonomistai nuolat nerimsta dėl besiformuojančių burbulų įvairiuose sektoriuose. Ar nesulauksime ir technologijos pasaulio burbulo sprogimo? [...]
[Ilja Laursas] Iš pradžių atsiranda duobė, nes nauja sritis būna pakankamai neįvertinta, nepastebėta. Kažkas joje pasiekia didelę sėkmę, pelnas būna didesnis už vidutinę normą. Kiti rinkos dalyviai tai pamato, bando sekti, investuoja, bet niekas nežino – kiek. Labai dažnai būna perinvestuojama. Tada atsiranda pervertinimas. Dalyviai nebegauna pelnų ir pajamų. Daug dalyvių pasitraukia. Patirtis rodo, kad daugiau nei reikia.
Tuomet atsiranda duobė. Skeptikai tai vadina burbulais, bet aš čia nematau burbuliškumo. Būna kritimas, bet ne burbulo visiškas sprogimas. Daug kas kalbėjo apie 2004 m. burbulą. Bet jei jis tada sprogo, tai dabar tapo tik dar didesnis.

Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas pripažįsta matantis žemės kainos burbulo grėsmę.
2004-2013 m. Registrų centro duomenys rodo, kad žemės ūkio paskirties žemės kainos per pastarąjį dešimtmetį sparčiai kito. Jei 2004 m. hektaras vidutiniškai kainavo 5 782 litų, 2005 m. jo kaina jau siekė 13 449 litų, o 2006 m. - 27 733 litų.
Kai nekilnojamojo turto (NT) burbulas sprogo, žemės ūkio paskirties žemės kainos 2010 m. nusmuko iki 6 983 litų, tačiau pastaruosius trejus metus vėl auga. Įvertinus dešimtmečio statistiką, kainos padidėjo beveik perpus, o jeigu ilgesnį laikotarpį – ir kelis kartus.

Kalbant rimtai, po įstojimo į Europos Sąjungą Lietuvos ekonomika kasmet augo vidutiniškai daugiau kaip 8 proc. Tačiau šis įspūdingas augimas nebuvo tvarus: jį lydėjo akivaizdūs perkaitimo požymiai – labai aukšta infliacija; nekilnojamojo turto bumas, perėjęs į burbulą; pakilęs realusis valiutos kursas; produktyvumo augimą viršijantis darbo užmokesčio augimas; grynosios skolos užsieniui didėjimas ir išskirtinai didelis einamosios sąskaitos deficitas.

„Aktyvus bendravimas su visuomene, o ne iš centro pasakymas, ką turime daryti, ir yra raktas į sėkmę, dėl ko mes galime įveikti šitą pandemiją. Tas socialinių burbulų kūrimas, kuris yra svarstomas, turėtų būti priimtas net ir situacijai negerėjant taip, kaip nori politikai. Kitu atveju tu gali laimėti mūšį, bet pralaimėsi karą“, – sakė P. Gradeckas. [...]
Epidemiologas palaiko patariamojoje taryboje dalyvaujančių ekspertų siūlymus žmonių kontaktų galimybes laisvinti palaipsniui, sudarant namų ūkių burbulus.

Internetinis pasaulis yra dvilypis – anuomet, kai ministras dar, regis, negalvojo, kad jis taps ministru, jo socialiniame burbule galbūt tai ir buvo juokinga. Dabar jau nebe. Bet laiko atgal nebeatsuksi.

„Sakyti, kad kovo pabaigoje mes visi atsidarysime ir pulsime švęsti Velykų aš tikrai nedrįsčiau. Norėčiau net ir paprašyti visų, kad šios Velykos būtų planuojamos nuotoliniu būdu, ar per socialinius burbulus, kuo mažesnėse apimtyse“, – sakė ministrės pirmininkės patarėja Ž.Gudlevičienė.