Matyt, nesuklysiu pasakęs, kad ši knyga kilusi iš užmojo efektyviai pasinaudoti pandemija, būti bestseleriu. Tai matome ir iš siužeto, pakartojančio iš populiariosios kultūros atpažįstamą apokalipsės scenarijų, tai akcentuoja ir viešaryšinis naratyvas.
Deja, tenka konstatuoti, kad bestselerystės ambicija (nepriklausomai nuo to, kiek egzempliorių buvo nupirkta) nevirto gera ar bent jau profesionaliai atlikta literatūra – tekstas pribloškia savo primityvia sąranga arba, kalbant bendriau, naivumu. [..]
Taip, itin paprastos, „veiksmo“ literatūros poreikis egzistuoja ir jį reikia patenkinti. Bet su tokiu lygiu, kokį demonstruoja „Rozmarinas“, net ir šioje literatūriškai nereiklioje nišoje be investicijų į literatūrines priemones išlikti bus nelengva, nes, kaip jau minėjau, populiariosios literatūros kokybė kartelė sparčiai kyla (beje, gerokai sparčiau nei „rimtosios“), o skaitytojas – lavėja. Ir tai yra rimtas signalas tiems, kurie savo bestselerystę paremia beraščių skaičiumi.