Gruzijos ir Rusijos diplomatų apsižodžiavimas trunka jai daugiau kaip savaitę. Santykiai paaštrėjo po to kai virš Abchazijos buvo numuštas Gruzijos žvalgybinis bepilotis lėktuvas.

MQ-1 Predator yra bepilotis lėktuvas, kuris priklauso Jungtinių Amerikos Valstijų karinėms oro pajėgoms. Jis gali nešti dvi AGM-114 Hellfire raketas, kurios gali pridaryti nemažai žalos.
Šis lėktuvas pradėtas naudoti nuo 1995 metų. Tiesa pasakius jis nėra jau toks be pilotis – iš tikrųjį jį valdo per atstumą.

Masačusetso technologijos institutas sėkmingai užbaigė projektą, kurio tikslas buvo sukurti tikrąją bepilotę skraidyklę. Rezultatas – lėktuvas, kuris gali skraidyti po požeminę automobilių stovėjimo aikštelę ar kitoje vietoje su daug kliūčių be žmogaus pagalbos. Jų sukurto lėktuvo sparnų skersmuo – du metrai, o jutiklis lazeris įmontuotas korpuse „žvalgosi“ po aplinką ieškodamas saugiausio kelio. Korpuse taip pat rasime jutiklių, fiksuojančių lėktuvo padėtį erdvėje, greitį ir panašiai.

Bepiločių orlaivių nauda ir galimybėmis žavisi vis daugiau valstybių. Daugelyje išsivysčiusių šalių gaminami įvairaus dydžio modeliai – nuo miniatiūrinių rankos dydžio bepiločių orlaivių iki milžiniškų ir kelias paras ore galinčių išbūti aparatų, kurių sparnų plotis didesnis nei keleivinių lėktuvų.
Dažniausiai bepiločiai orlaiviai gaminami karinės žvalgybos tikslais.

Netolimos ateities automobilis – ne tik nekenksmingas aplinkai, bet ir bepilotis, su įdiegta antivirusine programa ir ugniasiene nuo programišių. [...]
Bepiločio automobilio idėja nėra nauja. Jau yra automobilių, galinčių pasistatyti į stovėjimo vietą, o „Google“ bepiločiai automobiliai keliais nuvažiavo daugiau nei 300 tūkst. kilometrų.

Trečiadienį vakare per dvi viena po kitos sekusias atakas iš JAV bepiločių lėktuvų Šiaurės Vaziristane smogta į pastatus ir transporto priemones netoli Pakistano sienos su Afganistanu. [...] Bepiločiams lėktuvams apšaudžius du automobilius žuvo, kaip manoma, keturi ekstremistai, praneša BBC.

Lengvas mažas bepilotis lėktuvėlis nesunkiai gali pasiekti vietoves, jas fotografuoti ir stebėti. Toks agregatas nebrangus ir visai nesudėtingas. Verta pastebėti, kad šiuo metu tokie bepiločiai aparatai daugelyje išsivysčiusių šalių draudžiami. Lietuvoje draudžiančio reglamento juos naudoti nėra.

Jis atėjo į kompaniją Google po to, kai sukūrė bepilotį motociklą (kuris, beje, veikė ne ypač gerai) agentūrai DARPA. Iki darbų prie automobilio pradžios jis ir jo kolega, išradėjas Sebastian Thrun, dirbo prie Street View projekto. Ir būtent jie atėjo pas Google įkūrėjus Larry Page ir Sergey Brin su pasiūlymu sukurti bepilotį automobilį.

Pakistane praėjusią savaitę žuvo "al-Qaeda" kovinių operacijų vadovas ir jo pavaduotojas nuo raketos, kurią, kaip manoma, paleido JAV bepilotis lėktuvas; tai buvo pranešta JAV laikraštyje "Washington Post" bei penktadienį patvirtino Pakistano pareigūnai.

Bepiločiai „Volvo“ automobiliai – 2014 metais [antraštė]
„Volvo“ laikoma viena iš pačių saugiausių automobilių gamintojų pasaulyje. [...] Kadangi didžiausią traumų riziką sukelia žmogiškasis faktorius, efektyviausias būdas apsisaugoti – pašalinti šį faktorių. Tai reiškia, kad pati saugiausia mašina pasaulyje turėtų važiuoti be vairuotojo.
Šiuo metu daugelis automobilių gamintojų įgyvendina bepiločių automobilių projektus. Netgi „Google“, kuri, rodos, neturi nieko bendro su automobiliais, turi tokį projektą. Visgi „Volvo“ atstovai įsitikinę, kad jų įmonė taps pirmuoju bepiločio automobilio prekės ženklu. Bepilotės „Volvo“ transporto priemonės techninis sprendimas – belaidis automobilio prijungimas prie interneto. Belaidžiu ryšiu mašinos „susitaria“ viena su kita ir taip kiekviena randa savo vietą kelyje. Tokiu būdu rizika patekti į avariją sumažėja iki minimumo.
Pirmąją tokių bepiločių automobilių seriją „Volvo“ ketina išleisti jau 2014 metais.

„Matote, – juokdamasis mandagiai paaiškino buvęs astronautas, – skalbimui reikia daug vandens. Tokios prabangos orbitoje neturim. Tad drabužius ir apatinius mes vilkime ilgiau nei Žemėje, o paskui išmetame juos į šiukšlių dėžę. Tai – toks nedidukas bepilotis erdvėlaiviukas – kapsulė. Žodžiu, kai tas erdvėlaiviukas prisipildo šiukšlių, uždarome jo liuką, jis atsišvartuoja nuo Tarptautinės kosminės stoties, atsitraukia nuo jos ir... krenta žemyn, į atmosferą. Nešvarūs drabužiai, galima sakyti, atmosferoje virsta pelenais.“

JAV kuriamas „amžinas“ bepilotis lėktuvas [antraštė]
„LaserMotive“ sukurta technologija suteikia galimybę pradėti „amžinai“ skraidančių bepiločių orlaivių gamybą. Jų elektros variklių akumuliatorius įkraus iš žemės nukreiptas lazeris.
Tokių lėktuvų patruliavimo ore laikas būtų itin ilgas, nes jų nereikėtų tupdyti išsekus energijos šaltiniams, praneša „Xconomy.com“. Energijos tiekimo šaltiniu šiuo atveju taptų lazerio spindulys.
JAV bendrovės „LaserMotive“ sukurta technologija remiasi lazeriniu prietaisu, kuris reikiamu metu, t.y. iki tam tikro lygio išsekus baterijoms, įkrautų jas šviesos spinduliu. Tokio tipo bepiločiuose orlaiviuose bus įrengti specialūs saulės fotoelementų skydeliai, kurie lazerio energiją vers elektra, o ši kraus lėktuvo akumuliatorius.

Moksleiviai ir studentai per egzaminus nusirašinėdavo, nusirašinėja ir nusirašinės. Klausimas tik tas, kokie tokio nusirašinėjimo mastai – ir kaip neleisti to daryti. Žinoma, galima apeidinėti egzaminus rašančiųjų gretas, tačiau tai ne visuomet efektyvu. Vienoje Belgijos mokyklų nuspręsta šiems tikslams pasitelkti techninę naujovę – nedidelį bepilotį skraidymo įrenginį.

JAV bepilotis lėktuvas pirmąkart sėkmingai nutūpė ant lėktuvnešio denio [antraštė]
Bepilotis lėktuvas, kurio sparnai panašūs į šikšnosparnio, trečiadienį sklandžiai nutūpė ant vieno JAV lėktuvnešio denio, atlikdamas svarbų pasiekimą kompiuterių valdomų skrydžių istorijoje.
Bepiločio aparato, kurį JAV jūrų pajėgų kariškiai yra praminę „Jūrų vilku“, sėkmingas nusileidimas atveria naują epochą jūrų aviacijoje, praėjus 102 metams po to, kai vienas biplanas pirmąkart nutūpė ant denio, naudojant stabdymo lyną.
[...]
Kitaip nei senesnių modelių bepiločiai lėktuvai, tokie kaip „Predator“ ir „Reaper“, X-47B gali skraidyti kur kas labiau savarankiškai, o skrydžio operatoriams nereikia jų valdyti per atstumą, naudojant vairalazdę.