na kaip ir aišku, gali visokie MRU, KU, ŠU bebrai urėdų pavyzdžiu iš paskutiniųjų kovoti už savo šiltas vietas - vis vien finalas aiškus - stojančiųjų iš vis sumažės, algos kris ir finita. Uždarymas anksčiau ar vėliau

42 urėdai įsikūnijo į du Seimo bebrus [antraštė]
Dauguma urėdų nenaudoja feisbuko, todėl jie savo tiesas ne taip ir dažnai gina viešojoje erdvėje. [...]. Jie turi užtarėjų, kurie savomis lūpomis išsako urėdų mintis. Būtent taip nutiko ir penktadienį Seimo Aplinkos apsaugos komitete.
Posėdį stebėjusiems urėdams nereikėjo nė žodelio ištarti. Už juo tai padarė liberalas Simonas Gentvilas ir konservatorius Paulius Saudargas. [...] Jie pateikė alternatyvą Vyriausybės siūlomai reformai. Ir dėl savo pataisų turinio feisbuke šie politikai jau užsidirbo bebrų etiketes. Bebrų, tarnaujančių urėdams, etiketes.

„Leo Lt“, o paskui kažkodėl perbėgo į kitą pusę, ne visi bebrai buvo vagys ir ne visi valstiečiai tiki kiekvienu R.Karbauskio žodžiu ir kelia rankas pagal jo nurodymus.

Jie Tapiną garbina kaip išgelbėtoją nuo „ūsuotų bebrų“, tačiau tie patys bebrai su veido plaukais yra Tapino sugalvota abstrakcija. Tai yra PRIEŠAS, prieš kurį populistas kyla į kovą. Kas yra tie ūsuoti bebrai ir kaip jais atsikratyti? Na, rimtų pasiūlymų kaip ir neturime, bet Bradauskas, mažučiai, važiuokit į Kelmę pažiūrėt, kaip žmonės gyvena.

Iš karto sutarkim dėl terminų – „ūsuotas bebras“ nėra mano sugalvotas terminas, bet jis plačiai paplitęs interneto erdvėje, o aš jį išgirdau iš vienos mielos socialinių tinklų raganos.
„Ūsuotas bebras“ labai plati sąvoka – juo labai sėkmingai gali būti ne tik vyras, bet ir moteris, ne tik ministerijos klerkas švytinčia nuo išsėdėjimo kostiuminių kelnių sėdyne, bet ir žmogus, dirbantis valstybės valdomoje įmonėje ar Seime. „Ūsuotas bebras“ arba lotyniškai „Castor moustaccium“ (čia pats sugalvojau) yra plintanti invazinė rūšis, kuri Lietuvoje gyvena dar nuo carinės Rusijos laikų, bet nuo 2012 metų pastebima itin sparti jos reaklimatizacija valstybės tarnyboje.

Terminą „ūsuotieji bebrai“ išpopuliarino žurnalistas Andrius Tapinas. „Tiesa, išvadino ūsuotais bebrais, nors bebrai ūsų neturi. Bet čia nesvarbu“, – sakė jis. Nors kalbant apie politikus, valstybės tarnautojus apibūdinimas „bebras“ vartojamas neigiama konotacija, G.Kirkilas tikino, kad tai jų nežeidžia.
[...]
Dėl to, ar bebras turėtų būti LSDDP simboliu, anot G.Kirkilo, tartasi „gana plačiai“ – vyko diskusija partijos taryboje. „Vieni buvo už, kiti – prieš, bet vis tik dauguma nusprendė, kad tai – visiškai gera idėja“, – pasakojo socialdarbiečių lyderis.

Laiku neįvykdėme desovietizacijos ir stebimės, kad Lietuva išsivaikšto? Gal „bebrai“ (vartojant sparnuotą ir uodeguotą A. Tapino terminą) savo laiku ir atrodė nepakeičiami ūkiškumo autoritetai, na, ir leidome jiems įsitvirtinti kone visuose valstybės valdymo lygmenyse (o apsukriausi iš jų per neįtikėtinai trumpą laiką tapo tikrais kapitalistais).

Po socialdemokratų žvaigžde gimę ūsuoti bebrai: savi be darbo nepaliekami [antraštė]

Nesudarę koalicijos kadaise triuškinama laikytos Seimo daugumos turėtojai pasirodytų esą visiški bejėgiai. Jų vyriausybė būtų įveikta dar prieš rinkimus – tokios gėdos nepatyrė net bebrais pravardžiuoti 2012-2016 m. kadencijos socialdemokratai.

Šokiruojančią žinią iš premjero pirmadienio rytą išgirdęs aplinkos ministras K.Navickas, paklaustas, kam reikėjo jo atstatydinimo, rėžė, kad medžiotojai Seime savo pasiekė, o jam esą premjeras taip ir įvardijo: „Buvo reikalinga mano galva.“ Vau. Kas tie medžiotojai Seime? Taigi ir senieji socdemų bebrai, ir jų aplinkos veikėjai ministerijose bei iš korupcijos įpratusiuose gyventi versluose, ir „valstiečių“ ūkininkai.

Profesorius Alfredas Bumblauskas sukritikavo istorikus, kurie laikosi aktualijų pašonėje ir tribūną kalbėjimui apie Lietuvos tautiškumo istoriją užleidžia „istoriografijos ūsuotiems bebrams“ – radikaliomis pozicijomis ir idėjomis pasižymintiems tautininkams.