Naujai atvykusieji grupuojasi į savo kampelį, mes kažkaip skersai žiūrim į juos, negražiais žodžiais kartais pasikeičiam. Merginas, kurios vilioja mūsų vyrus, moterys vadina „barakudomis“, tos atsilygina „auksinėm kiaulėm“.

Filme „Los abrazos rotos“ susipina akla meilė ir aklas pavydas, neapykanta ir išdavystė. Verta pasižiūrėti toms merginoms, kurios mano, kad už pinigus (didelius) įmanoma gyventi su „vos“ 35-40 metais vyresniu vyru. Seniu, barakudų svajone.

– Renginiuose sutinku labai mažai tikrų moterų – nuoširdžių, natūralių. Jos kažkodėl save dangsto apranga, išoriniais turtais. Užtenka su jomis pakalbėti, ir labai aiškiai pajunti – barakuda. Įdomiausia, kad beveik visada jos prisistato „verslininkėmis“.

„Barakudų“ sostinėje darbuojasi ir lietuvės: suvilioti turtuolį darosi vis sunkiau [antraštė]
Jeigu vieniša mergina, ar kelios merginos prie baro geria tik vandenį ir nieko daugiau – iš karto aišku – tai turtingų vyrų medžiotojos, liaudyje vadinamos „barakudos“. Tokia nerašyta taisyklė galioja vienoje prabangiausių pasaulio valstybių – Monake. Praturtėti svajojančios gražuolės ten keliauja jau daugybę metų. Vienoms pasiseka iškart ir jos dagiau niekada nesugrįžta, kitos gi – „etatinės“ viešnios. [...]
Šiais „barakudoms“ sudėtingais laikais svarbiausia užduotis merginoms – neatrodyti kaip vyrų medžiotojoms. Anksčiau turėti tokią panelę savo užantyje buvo madinga ir garbinga, dabar gi – didžiulė gėda.

„Liepą Vilniaus „Pramogų banke“ smarkiai susimušė ir tik apsaugos buvo išskirtos dvi moterys. Tai buvo barakudų dvikova dėl aukos – vieno jauno, turtingo į Vilnių persikėlusio gyventi Kauno verslininko.“ [...]
Jos nedirba arba dirba mažai, nes daug laiko praleidžia grožio salonuose, sporto klubuose, aukštuomenės vakarėliuose. Jas vadina ne tik turtingųjų medžiotojomis, bet barakudomis – panašiomis į lydeką, labai plėšriomis ir aštriais tarsi skustuvas dantimis.
Šitos moterys renka duomenis apie verslininkus, jų finansinę padėtį ir net santykius šeimoje. Į kiekvieną turtingą vyrą jos žiūri kaip į verslo projektą.

Pagalvok pati, kiek daug negalima toms jaunoms panelėms, kuriomis mes bandome pavirsti..
Joms trūksta kompetencijos darbe, joms trūksta pasitikėjimo savimi, jų nuomonė tokia pat neįdomi, kaip ir jų apranga, o jei jos rengiasi kiek rimčiau ir elegantiškiau, jos tuoj pat įrašomos į „barakudų“ ir išlaikytinių, bandančių suvilioti vedusį bosą, sąrašus.

Buvusios sero Paulo McCartney žmonos galima nemėgti, laikyti ją barakuda ar melage, tačiau neįmanoma nesižavėti tvirta moters valia: prieš aštuoniolika mtų Heather buvo amputuota kairė koja ir ji vaikšto su protezu.

Europos vyrų krepšinio čempionate (“Eurobasket 2011“) matysime daugybę garsių sportininkų. Kaip žinoma, tokie stipriosios lyties atstovai - geidžiamas grobis pinigingus vyrus gaudančioms moteriškėms, pramintoms „barakudomis“. [...]
Krepšininkai tikrai patinka merginoms. Vienos jais žavisi nuoširdžiai, kitos siekia šių vyrų dėmesio turėdamos vieną tikslą – susigauti turtingą vyrą, kuris aprūpintų pinigais ir visą likusį gyvenimą būtų galima mėgautis komfortu. Šiomis dienomis undinėlėmis apsimetančios „barakudos“ su įkarščiu blizgina žvynelius, galanda dantukus ir aštrina nagelius, nes į Lietuvą grįžo garsiausi, turtingiausi mūsų sportininkai [...]. Atvažiuos ir daugybė užsienio krepšinio žvaigždžių. Nė viena save gerbianti „barakuda“ tokios progos tikrai nepraleis.

Naujieji išeiviai, kurie pasilieka Amerikoje išvykę į svečius arba laikinai dirbti, vadinami barakudomis. Barakuda – tai plėšri žuvis. Matyt, tuo viskas ir pasakyta.

Lietuvos Nepriklausomybės atgavimą antrosios bangos mūsų emigrantai sieja su ,,barakudų“ antplūdžiu į Ameriką. Plėšriųjų žuvelių vardu jie kažkodėl vadina tik lietuves moteris, tekančias už amerikiečių. Jaunikiai – dažniausiai patale gulintys ar į aštuntą dešimtį įžengę našliai, pakerėti keturiasdešimtmečių ar penkiasdešimtmečių tobulos vaidybos. Ji nori susitvarkyti popierius, jis – dar kartą prieš mirtį pasijusti mylimu. Po dvejų metų (tiek reikia ,,žaliai kortelei“ gauti) tokia sąjunga paprastai baigiasi skyrybomis.

„Barakuda būti nelengva. Tik labai talentingos moterys tai sugeba. Tai – kaip profesija. Rimta ir atsakinga profesija“, – kalbėdama apie savo vaidmenį seriale „Moterų laimė“ atsidūsta modelis, reklamų žvaigždė Akvilina Ubartaitė (24).

Nors sutuoktinę išvadino „barakuda“, tačiau, kaip pats tikino, šiame žodyje nieko įžeidžiančio nėra. „Barakuda yra žuvis, – sakė Nikolajus. – Kaip yra karpis, taip yra barakuda“. [...]
„Barakudomis Lietuvoje vadinamos ne šiaip žuvys, barakudos yra moterys, kurios su vyrais miega dėl pinigų – taip mano visa Lietuva, – piktinosi Agnė. – Tačiau barakudos gyvena trumpai ir negimdo vaikų“.