Bandelinės praeivius vilioja „ką tik iš orkaitės“ tipo kvapais.

Druskininkiečių ir kurorto svečių pamėgtoje „Boulangerie“ prancūziškoje kepyklėlėje (man kažkodėl neskamba sunkiasvoris žodis bandelinė, kurią bando įteisinti vietinė spauda) ilgai kabėjo žavi Gintaro Žilio fotografijų paroda „Laiko ženklai“.

Ir paaiškėjo, kad tai buvo padaryta ne veltui - bute įrengta bandelinė yra mažne vienintelė šiame komerciniame sostinės rajone.

Prie Aušros vartų esančioje bandelinėje – tas pats psichologinis spaudimas, tik etatiniai išmaldos rinkėjai kiti - jie, matyt, tuos taškus pasidaliję kažkaip, gal įtakos zonomis.

Nors ten jau yra prie pat Maxima ir bandelinė, tačiau kai per pertraukas suplūsta mokiniais iš 2 mokyklų ir dar šiaip vietiniai rajonų gyventojai, tai tiek maximoj tiek bandelinėje būna tiesiog sausakimša, o kaip žinom kebabus mūsų jaunimas mėgsta..

Lapkričio 20 d. prancūziškų bandelių kepyklėlėje „Boulangerie“ atidaryta „Ryto“ gimnazisto Henriko Rudžio fotografijos paroda „Pėdsakai“.
Kamerinėje bandelinės aplinkoje neįmanoma eksponuoti įspūdingo dydžio fotografijos lakštų arba didelių fotopasakojimų [...] Bet parodų šioje erdvėje rengėjai tokio tikslo ir neturi. [...] Tokią erdvę, kitaip nei galerijose ar parodų salėse, ekspoziciją pamato ne tik tie, kas specialiai ateina jos pažiūrėti, bet ir visi bandelinės lankytojai.

Nuo šiol visi Turkijos restoranai, kavinės, kepyklos ir bandelinės privalės skelbti patiekalų kaloringumą.

Prancūzai sako, kad prabanga slypi ne etiketėse, o kiekvieno žmogaus gebėjime dėvėti drabužius. Laisvė neskubant gurkšnoti kavą, užsukti į bandelinę duonos, prisėsti ant suoliuko paklausyti rylos ar parke pašerti gulbes – poelgiai yra mielesni, stilingesni ir svarbesni nei drabužiai.

Bulvaro bandelinės
Šį faktą bent iš pirmo žvilgsnio galėjo patvirtinti faktas, kad pastaruoju metu Šiaulių bulvare ir aplink miesto centrą iš tiesų atsidarė keletas naujų bandelinių. Tačiau pirmoji pakalbinta kepyklėlės, įsikūrusios prieš J. Janonio gimnaziją, pardavėja nuslopino mūsų entuziazmą: nieko panašaus, prekyba vyksta kaip visada – banguotai.

Savaitgaliais su tėvais eidavome į miestą, lankydavome parodas, o paskui užsukdavome į bandelinę prie Rotušės aikštės.

Visi verti apsilankymo Vilniaus barai, restoranai, klubai, koldūninės, bandelinės ir kitos panašaus pobūdžio šaunios vietos ant savo durų turi apvalų lipduką su mano atvaizdu jame, rodančiu „Liuks!“ ženklą.

Kaip ir priklauso kapyklėlei, „Prezo“ parduoda arbatą, kavą ir kitokius nealkoholinius gėrimus. Beje, kavos kokybė dar visai padori, palyginus su kitų bandelinių kavomis (niekaip nesuprantu, kodėl bandelinėse gera kava dažniausiai būna išimtis).

Nauja „bandelinė“ Vilniuje keistu pavadinimu – „Sotas“ [antraštė]
Na, galbūt ši „bandelinė“ ir ne tokia nauja, bet kadangi mes dažniau užsukame į alaus barus, tai ir iki šios vietos užtrukome ateiti.