2013 m. gruodžio 12-13 d. Lietuvos edukologijos universitete (Studentų g. 39, Vilnius) vyks tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija „Asmenų, turinčių specialiųjų poreikių, edukacija: nuo atskirties įtraukties link“.

Finansinė atskirtis tarp savivaldybių nepaliauja augti. Tai rodo per praėjusius metus padidėjęs atotrūkis tarp pagrindinių namų ūkių ekonominių rodiklių – vidutinio darbo užmokesčio, senatvės pensijos, nedarbo ir pradelstų mokėjimų, konstatuoja „Swedbank“ Asmeninių finansų institutas, trečius metus iš eilės atlikęs savivaldybių lyginamąją analizę

Rugsėjo 22 d. Terminologijos pakomisė apsvarstė terminų žodyno „Eurovoc“ 4.2 versijos papildymus. [...] Posėdyje pasiūlyta pataisyti kai kuriuos terminus, pvz.: [...] skaitmeninis sklastas (= skaitmeninė atskirtis), angl. digital divide.

Ši veikla yra labai svarbi, nes ji padės mums išvengti nepageidautino, socialinę įtampą keliančio reiškinio – skaitmeninės atskirties, angliškai vadinamos digital divide.

„Socialinė atskirtis“ – nevienareikšmiškai apibrėžiama sąvoka. Dauguma tyrėjų apsiriboja tikslinių grupių klasifikavimu pabrėždami atskirties pavojingumą, atsirandantį dėl tam tikrų veiksnių, pavyzdžiui, ekonominių, fizinių, geografinių, kurie sukelia keblumų. Tuo tarpu sąvoka „skurdas“ suprantama kaip pajamų trūkumas, sąvoka „socialinė atskirtis“ apima daugiadimensinę atskirties proceso prigimtį, kuri turi polinkį plėstis.

Baltijos ir Šiaurės šalys perspėjo, kad sprendimų paieška skolų krizei įveikti neturėtų padidinti atskirties tarp euro zonos šalių ir bendros valiutos neturinčių valstybių, po premjerų susitikimo pirmadienį sakė Lietuvos ministras pirmininkas Andrius Kubilius.

Deja, bet ir vėl galima drąsiai tvirtinti, kad Lietuvos kaimo ir didžiųjų miestų socialinė bei ekonominė atskirtis pernelyg didelė.

Vienas skaitmeninės atskirties mažinimo projektų, finansuotų prioriteto „Informacinė visuomenė visiems“ lėšomis, – šių metų vasaros pabaigoje pradėjusi veikti virtualioji aklųjų biblioteka.

VAIKŲ KULTŪRINĖ ATSKIRTIS AR BENDRABŪVIS? [antraštė]
Iš tiesų, kiek Lietuvoje turime tokių bendro subuvimo su vaikais erdvių? Kultūros vietų? Ir apskritai, ar mums tas pasaulis yra bendras? [...]
Daugybę sykių yra toptelėję, kad greta sąvokos „socialinė atskirtis" galima vartoti posakį „vaikų kultūrinė atskirtis". To, kas vaikams, nebūtina vertinti, reflektuoti, nebūtina plačiai žinoti.

520 dienų atskirtis – būsimo skrydžio į Marsą įžanga [antraštė] Pamaskvyje, Biomedicininių problemų institute, įrengtų 180 kv. m eksperimentinių modulių raizgalynėje prieš daugiau nei 18 mėnesių buvo uždaryti šešiese: italas D.Urbina, prancūzas Romainas Charlesas, rusai Aleksejus Sitiovas, Suchrobas Kamolovas, Aleksandras Smolejevskis ir kinas Wangas Yue.
Po griežtos atrankos atrinkti 15 mln. dolerių vertės eksperimento dalyviai praleido 520 dienų be saulės, gaivaus oro ir tiesioginio kontakto su išorės pasauliu (išskyrus 20 minučių vėluojantį radijo ryšį).

Projekto AKIM tikslas – mokyklų bendruomenių atskirties nuo kultūros proceso mažinimas. Tikslingas ir nuoseklus aukštosios kultūros ir jos kūrėjų atėjimas į Lietuvos mokyklas atvers platesnį kultūros suvokimą, kels mokinių kultūrinį ir pilietinį sąmoningumą ir skatins pačius įsijungti į kultūros procesą.

Kalbėsiu apie socialinių mokslų misiją, jų paskirtį ir jų atskirtį nuo tiksliųjų mokslų.

Kaimo mokykla: atskirtis su miesto mokykomis
Idėja: dalintis nuomonėmis be papildomo atlygio.
Siekis: pateikti visuomenės nuomonę dėl švietimo aplinkos bei patogumų plėtros, užtikrinant mokymąsi visą gyvenimą, gairių poreikio.
Tikslas: aptarti su visuomene kaimo ir miesto mokyklų atskirties problemas.
Rezultatas: visuomenės nuomonė dėl priemonių kaimo ir miesto mokyklų atskirčiai mažinti.

Žmonės, neturintys e-įgūdžių, patiria skaitmeninę atskirtį [antraštė]