„Esant šlapiai asfalto dangai, atsižvelgiama į porą kriterijų – stabdymą ir akvaplanavimą (šlapiame kelyje susidarantis vandens pleištas tarp padangos protektoriaus ir kelio dangos – LRT.lt.). Stabdymo kelias turi būti kuo trumpesnis, o akvaplanavimo atveju vertinamas greitis, prie kurio padanga pradeda akvaplanuoti. Kuo didesnis greitis ir kuo vėliau padanga pradeda akvaplanuoti, tuo ji yra geresnė“, – sako Elmantas Latkauskas, padangų gamintojo „Goodyear“ vadovas Baltijos šalims.

Lietingą rudenį vairuotojams pavojų kelia akvaplanavimas [antraštė]
BTA specialistai pastebi, kad rudenį esant šlapiai kelio dangai automobilių vairuotojai dažnai patenka į pavojingas automobilio slydimo situacijas arba kitaip vadinamą akvaplanavimą. Akvaplanavimo metu vairuotojai praranda automobilio kontrolę. Nesugebėdami suvaldyti automobilio, vairuotojai, susidurdami su kita transporto priemone, nuslysdami nuo važiuojamosios kelio dalies, partrenkdami žmogų ar numušdami kelyje pasitaikiusį objektą, sukelia skaudžių pasekmių tiek sau, tiek ir aplinkiniams. Bendrovės duomenimis, po akvaplanavimo įvykių automobiliai dažnai būna neremontuojami, o kiti įvykio dalyviai nukenčia nuo rimtų traumų, kurios neretai baigiasi net mirtimi.

Vadinamasis akvaplanavimas – pavojingas reiškinys, kuomet automobiliui važiuojant itin šlapia kelio danga padangos gali prarasti sukibimą su keliu ir automobilis tampa nevaldomas.

Pavojus keliuose lyjant – akvaplanavimas [antraštė]
Ne gyvybės draudimo bendrovės BTA specialistai pastebi, kad rudenį esant šlapiai kelio dangai automobilių vairuotojai dažnai patenka į pavojingas automobilio slydimo situacijas arba kitaip vadinamą akvaplanavimą. [...]
Dažna avarijos akvaplanavimo metu priežastis – nesaugus vairavimas
Akvaplanavimas susidaro automobiliui važiuojant šlapia kelio danga tam tikru greičiu. Kuo didesnis greitis, tuo sunkiau tampa suvaldyti automobilį.

Pavojus lyjant lietui – akvaplanavimas [antraštė]
Esant šlapiai kelio dangai, važiuodamas automobiliu tiek su naujomis, tiek ir ne vieną tūkstantį kilometrų nuriedėjusiomis padangomis, vairuotojas visada privalo sumažinti greitį, kad išvengtų slydimo vandens paviršiumi. Bet jei visgi akvaplanavimo išvengti nepavyko ir automobilis pradėjo slysti, vairuotojas turi nedelsdamas atleisti akceleratorių, taip pat laikyti vairą tvirtai ir tiesiai, jo nesukioti ir nestabdyti.

Kaip išvengti akvaplanavimo kelyje? [antraštė]
Palijus gatvių asfaltą padengia vandens sluoksnis, o provažose ir nelygumuose susikaupia ištisi lietaus vandens ežerai. Į tokią didelę balą įvažiavus automobilio padangos nebesukimba su keliu ir mašina pradeda nevaldomai plaukti paviršiumi – įvyksta akvaplanavimas.
Jei bala nedidelė, akimirka akvaplanavimo pasibaigia išgąsčiu, bet didesnėse balose automobilį gali sumėtyti taip stipriai, kad mašina nulėktų nuo kelio.

„Pasisaugokite akvaplanavimo. Tai pavojingas reiškinys, kuomet automobiliui važiuojant itin šlapia kelio danga, padangos gali prarasti sukibimą su keliu. Siekiant išvengti slydimo, stabdymas ir manevravimas turi būti švelnus, kiek įmanoma mažiau staigus", – rašoma portale.

Pirminiais duomenimis, automobilis nevaldomas tapo lyjant stipriam lietui ir dideliu greičiu įvažiavus į balą. Prasidėjo vadinamasis akvaplanavimas, slystantis BMW ratais trenkėsi į kelkraščio bortą, nuskriejo nuo kelio ir apvirto ant stogo.

Protektoriaus raštas užkerta kelią akvaplanavimui, kurį gali sukelti vasarinė liūtis. Be neįtikėtinų savybių drėgnuose keliuose, padanga pasižymi ir puikiomis savybėmis važiuojant sausa danga.