Šiaip, izoliuotis visai smagu (gydytojas buvo priverstas izoliuotis po to, kai paaiškėjo, kad jo kolegai nustatytas koronavirusas – „Delfi"). Sėdi, visi bijo priartėti, palieka maistą prie durų ir bėga lauk. Pradedi galvoti, ar nepasinaudoti karantinu kokiam savaitiniam adulterui.
Ypač, kai jau gauni pirmų tyrimų atsakymus. Šeštadienį apie pietus palengvėjo – testas neigiamas. Nereikia skambinti pacientams, organizuoti jų karantino, aiškinti, kodėl jiems dabar nedarys tyrimų ir kada reikėtų susirūpinti, galima ramiai miegoti, nes sąžinė rami – bent jau dėl koronaviruso gyvenimo niekam nepagadinau.

Kiek kitaip vertintinas toks svarbus politinių lyderių gyvenimo elementas, kaip visuomenėje vyraujančių moralinių nuostatų neatitinkantis lytinis gyvenimas. Jis skirtinguose šalyse vertinamas skirtingai, todėl gatavų receptų nėra. Jungtinėse Valstijose ir Didžiojoje Britanijoje sensacija laikomas faktas, kad ministras ar prezidentas turi meilužę. Prancūzijoje priešingai, - sensacija laikoma tai, kad ministras ar prezidentas neturi meilužės.
Svarbu ne tai, ar anglosaksų šalyse tokį požiūrį lemia puritoniška moralė, o Prancūzijoje istoriškai susiklostęs ironiškas galų požiūris į adjulterio problemas.

Brazilijos moterys Tarptautinę moters dieną gaus originalią dovaną: kovo 8-ąją šalies prezidentas pasirašys Baudžiamojo kodekso pataisas, panaikinančias vadinamąjį adulterio – sutuoktinių neištikimybės įstatymą.

Visuomenė, nekeldama esminio pavojaus savo pačios laisvai egzistencijai, gali drausti arba ne nešvankybes ar pornografiją, adjulterį ar prostituciją, tačiau ji negali taip laisvai traktuoti šmeižto.