Baisiausia metų švente vadinamas Helovinas - čia pat. Ir nors tai ne lietuvių šventė, ją mininčiųjų atsiranda. Tad praleisti spalio 31-osios vakarą galima kitaip nei įprastai - žiūrint įdomų filmą, tinkamą būtent Helovinui, kurį, beje, siūloma vadinti Šiurpnakčiu...

Nors Šiurpnakčio (Helovyno) tradicijos Lietuvoje populiarios tik tarp jaunesnės kartos žmonių, tai puiki proga pakalbėti apie šios šventės simbolį – moliūgą. Ši daržovė mėgstama visame pasaulyje, daugelyje šalių kasmet organizuojamos moliūgų dienos, renkamas pats didžiausias vaisius.

Šiurpnakčio pramogos Švenčionėliuose [antraštė]
Nors Lietuvoje lapkričio 1-2 dienomis minimos Visų Šventųjų ir Mirusiųjų paminėjimo dienos yra rimties ir susikaupimo metas, tačiau daugelyje pasaulio šalių išvakarėse švenčiamas Helovinas (Valstybinė lietuvių kalbos komisija siūlo Šiurpnakčio pavadinimą – aut. past.) randa vietą ir pas mus.

J.Amšiejienė gausų moliūgų derlių tikisi išparduoti iki vasario mėnesio nuolatiniams savo klientams turguje. Pati didžiausia šių daržovių paklausa būna spalio mėnesį prieš Šiurpnaktį (Heloviną).

Helovinas (dar užrašoma Helouvynas, Helovynas, VLKK taip pat siūlo naudoti pavadinimus Vaiduoklių šventė arba Šiurpnaktis) – šventė, vykstanti spalio 31 d. JAV šios šventės metu vaikai dėvi specialius kostiumus ir vaikšto po žmonių namus, sakydami: „Pokštas arba saldainis“.

Kaip Kalėdų Senelis – privalomas Kalėdų atributas, taip moliūgai ir baisios istorijos – be ko neįsivaizduosi Helovino.
Tad pateisinkime kalbininkų siūlomą Helovino lietuvišką pavadinimą Šiurpnaktis ir pasišiurpinkime dar viena istorija...

Gordonas Greenas šiuos du polius bando suderinti. Formos požiūriu naujasis „Helovinas“ (beje, VLKK šią šventę siūlo vadinti šiurpnakčiu) atiduoda duoklę klasikai, o savo turiniu bando nutolti nuo pirmtako. Turiu omenyje režisieriaus siekį siaubo istorijai suteikti daugiau psichologizmo.